Iššūkių pastaraisiais metais yra daug: kai kurie sektoriai yra dar veikiami Covid-19 situacijos, stringa tiekimo grandinės, ženkliai pabrango ištekliai ir darbo jėga, reikia diversifikuoti rinkas, trūksta darbuotojų ir kita.

Įmonėms, naudojusioms žaliavas (medieną, plieną, spalvotą metalą, chemijos ar kitus produktus, turinčius esminę reikšmę Lietuvos įmonių veiklai, apdirbimui, gaminiams ir tolesnei tiekimo grandinei vykdant įsipareigojimus) iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos reikia persiorientuoti į kitas rinkas, o tai užtruks tam tikrą laiką. Trukmė priklausys nuo konkretaus sektoriaus, bet mažiausiai tai truks keletą mėnesių.

2022 m. kovo 1 d. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos priemonių taikymo verslui koordinavimo darbo grupės posėdyje buvo nagrinėtos žemiau išdėstytos problemos, todėl rūmų atstovai pateikė savo pasiūlymus išsamiau:

Plieno žaliavų trūkumas ir importas

Lietuvos statybos, gamybos, apdirbimo sektoriuose veikiančios įmonės susiduria su plieno žaliavų trūkumu. Artimiausiu metu problema dar labiau aštrės.  Siūlome Aplinkos ministerijai nereikalaujant persertifikavimo Lietuvos įstaigose leisti naudoti karšto formavimo armatūrinį „B“ ir „C“ klasių plieną (Eurocode 2 priedo C savybių lentelė C.1.),  sertifikuotą bent pagal vieną iš NS 3476, SS 212540, SFS 1300 standartų ir turintį gamintojo išduotą medžiagos savybių sertifikatą, atitinkantį standarto EN 10204 tipo 3.1 reikalavimus.

Toks problemos sprendimo būdas Lietuvos statybos, apdirbimo pramonei ir eksportuojančioms įmonėms leistų operatyviau apsirūpinti statybine armatūrine žaliava iš Europos. Produktai visiškai saugūs, yra patikrinti daugelyje Europos šalių. Žaliavos gamintojai yra nesuinteresuoti persertifikavimu Lietuvoje dėl didelių kaštų ir mažos Lietuvos rinkos. Mūsų žiniomis sertifikatai aukščiau paminėtiems standartams pripažįstami Latvijoje, Estijoje jau daugiau kaip 3 metus.

Analogiški sprendimai galėtų būti taikomi ir kitoms žaliavoms, kurios buvo importuojamos iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos.

Įmonių likvidumo palaikymas

Pasaulinės draudimo bendrovės sureagavo į karo situaciją: Lietuvos ekonomikos ir atskirų verslo sričių reitingas sumažėjo, todėl draudimas brangsta didele apimtimi. Prekinis kredito draudimas yra veiksminga finansinės rizikos valdymo priemonė, todėl siūlome taikyti supaprastintas garantijas įmonėms: tiek apsirūpinant žaliavomis (dėl esamos ekstremalios situacijos dalis ES gamintojų taiko išankstinių mokėjimų principą), tiek parduodant pagamintą produkciją (paprastai taikomi mokėjimo atidėjimai). Supaprastintos garantijos ir draudimas mažintų riziką ir palaikytų įmonių finansinį gyvybingumą ir likvidumą. 2021 m. teikėme pasiūlymą dėl valstybinio prekinio draudimo sistemos kūrimo, kuri galėtų greitai reaguoti į kintančią situaciją ir padėti Lietuvos verslui išlikti likvidžiu (pvz.: kredex.ee).

Siūlome įmonėms, kurios turi problemų su žaliavų teikimu ir 2021 m. turėjo pelno, atidėti pelno mokesčio mokėjimą iki einamųjų metų pabaigos ir leisti pritaikyti investicijų lengvatos formuluotę perkamai įrangai, naujoms technologijoms, kurios reikalingos keičiant iš Rytų importuotas žaliavas, know-how, patentams ar kitoms verslo plėtrai reikalingoms priemonėms. Šis sprendimas leistų amortizuoti įmonėms atsirandančius papildomus kaštus dėl žaliavų importo.

Siūlome netaikyti avansinio pelno mokesčio mokėjimo, kai mokestis skaičiuojamas pagal praeitų metų rezultatus ar esamų metų prognozę, kurią numatyti labai sudėtinga, o netiksliai apskaičiavus reikia mokėti delspinigius.

Siūlome grįžti prie reinvestuojamo pelno mokesčio netaikymo klausimo. Neapmokestinamas reinvestuojamas pelnas paskatintų investicijas. Lietuvos verslas turėtų finansinių lėšų augimui bei aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui ir gamybai.

Siūlome taikyti subsidijas darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu. Įmonės, susiduriančios su žaliavų trūkumu, informuoja, kad žaliavos (medienos, metalo, plieno) iš naujų tiekėjų gali pasiekti Lietuvos įmones po keleto mėnesių ir bus brangesnės arba įmonės turi keisti įrangą, technologinį procesą, kad naudotų kitas žaliavas. Taigi, verslai turės laikinai stabdyti darbą, atsinaujinti ir išleisti darbuotojus į prastovas ne dėl darbdavio kaltės. Atleidus darbuotojus būtų labai sunku greitai sugrįžti prie reikiamų gamybos apimčių ir toliau vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams.

Išvardintos priemonės leistų didesne ar mažesne dalimi nestabdyti esamų investicijų, išlaikyti eksporto rinkas ir darbuotojus, būti likvidžiomis ir mokėti mokesčius Lietuvos valstybei. Darbuotojai būtų psichologiškai ramūs ir neieškotų kito darbo ar darbo užsienyje. Lenkija, Latvija, Estija turi palankesnes investicijų sąlygas, todėl verslui lengviau persitvarkyti ir prisitaikyti pakitusioje situacijoje. Lengvatos Lietuvoje taip pat padėtų verslui amortizuoti iššūkių keliamus sunkumus ir lengviau prisitaikyti.

Infrastruktūros mokestis

Siūlome netaikyti infrastruktūros mokesčio, kur infrastruktūra jau yra sukurta – naujų gamybos, sandėliavimo pastatų statybai ir rekonstrukcijai. Versle likusios lėšos galėtų būti naudojamos ekstremalioms situacijoms suvaldyti, skaitmeninimui, automatizavimui, robotizacijai ir kitoms realioms naudoms, padedančioms kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas.

Palaikome EU Sąjungos sprendimus/sankcijas dėl karinės agresijos prieš Ukrainą. Taip pat apkreipiame dėmesį, kad išlieka vidinė verslo konkurencija Europoje ir kai kurie ES ir kitų šalių gamintojai, perdirbėjai nevengs pasinaudoti susidariusia situacija traktuodami Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, kaip nesugebėsiančias užtikrinti tiekimo ir kitų procesų. Tampame rizikinga šalimi jų akyse, todėl reikalingi tiksliniai, Lietuvos verslą palaikantys sprendimai, kurie leistų neprarasti pajamų ateityje. ES priemonės ilgai derinamos, neleidžia tiesiogiai remti verslo, o vidiniai sprendimai dėl sertifikatų, mokestinių lengvatų, infrastruktūros mokesčio gali būti greiti ir efektyvūs. Pagalba ir priemonės reikalingos ne tik MVĮ, bet ir didelėms įmonėms.