- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, atstovaudama Rūmų narių ir verslo interesams, Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei, LR Ekonomikos komitetui, Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos bei Finansų ministerijoms pateikė pasiūlymus, kurie padėtų Lietuvos įmonėms išlikti konkurencingomis ir vystyti verslus.
Iššūkių pastaraisiais metais yra daug: kai kurie sektoriai yra dar veikiami Covid-19 situacijos, stringa tiekimo grandinės, ženkliai pabrango ištekliai ir darbo jėga, reikia diversifikuoti rinkas, trūksta darbuotojų ir kita.
Įmonėms, naudojusioms žaliavas (medieną, plieną, spalvotą metalą, chemijos ar kitus produktus, turinčius esminę reikšmę Lietuvos įmonių veiklai, apdirbimui, gaminiams ir tolesnei tiekimo grandinei vykdant įsipareigojimus) iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos reikia persiorientuoti į kitas rinkas, o tai užtruks tam tikrą laiką. Trukmė priklausys nuo konkretaus sektoriaus, bet mažiausiai tai truks keletą mėnesių.
2022 m. kovo 1 d. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos priemonių taikymo verslui koordinavimo darbo grupės posėdyje buvo nagrinėtos žemiau išdėstytos problemos, todėl rūmų atstovai pateikė savo pasiūlymus išsamiau:
Plieno žaliavų trūkumas ir importas
Lietuvos statybos, gamybos, apdirbimo sektoriuose veikiančios įmonės susiduria su plieno žaliavų trūkumu. Artimiausiu metu problema dar labiau aštrės. Siūlome Aplinkos ministerijai nereikalaujant persertifikavimo Lietuvos įstaigose leisti naudoti karšto formavimo armatūrinį „B“ ir „C“ klasių plieną (Eurocode 2 priedo C savybių lentelė C.1.), sertifikuotą bent pagal vieną iš NS 3476, SS 212540, SFS 1300 standartų ir turintį gamintojo išduotą medžiagos savybių sertifikatą, atitinkantį standarto EN 10204 tipo 3.1 reikalavimus.
Toks problemos sprendimo būdas Lietuvos statybos, apdirbimo pramonei ir eksportuojančioms įmonėms leistų operatyviau apsirūpinti statybine armatūrine žaliava iš Europos. Produktai visiškai saugūs, yra patikrinti daugelyje Europos šalių. Žaliavos gamintojai yra nesuinteresuoti persertifikavimu Lietuvoje dėl didelių kaštų ir mažos Lietuvos rinkos. Mūsų žiniomis sertifikatai aukščiau paminėtiems standartams pripažįstami Latvijoje, Estijoje jau daugiau kaip 3 metus.
Analogiški sprendimai galėtų būti taikomi ir kitoms žaliavoms, kurios buvo importuojamos iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos.
Įmonių likvidumo palaikymas
Pasaulinės draudimo bendrovės sureagavo į karo situaciją: Lietuvos ekonomikos ir atskirų verslo sričių reitingas sumažėjo, todėl draudimas brangsta didele apimtimi. Prekinis kredito draudimas yra veiksminga finansinės rizikos valdymo priemonė, todėl siūlome taikyti supaprastintas garantijas įmonėms: tiek apsirūpinant žaliavomis (dėl esamos ekstremalios situacijos dalis ES gamintojų taiko išankstinių mokėjimų principą), tiek parduodant pagamintą produkciją (paprastai taikomi mokėjimo atidėjimai). Supaprastintos garantijos ir draudimas mažintų riziką ir palaikytų įmonių finansinį gyvybingumą ir likvidumą. 2021 m. teikėme pasiūlymą dėl valstybinio prekinio draudimo sistemos kūrimo, kuri galėtų greitai reaguoti į kintančią situaciją ir padėti Lietuvos verslui išlikti likvidžiu (pvz.: kredex.ee).
Siūlome įmonėms, kurios turi problemų su žaliavų teikimu ir 2021 m. turėjo pelno, atidėti pelno mokesčio mokėjimą iki einamųjų metų pabaigos ir leisti pritaikyti investicijų lengvatos formuluotę perkamai įrangai, naujoms technologijoms, kurios reikalingos keičiant iš Rytų importuotas žaliavas, know-how, patentams ar kitoms verslo plėtrai reikalingoms priemonėms. Šis sprendimas leistų amortizuoti įmonėms atsirandančius papildomus kaštus dėl žaliavų importo.
Siūlome netaikyti avansinio pelno mokesčio mokėjimo, kai mokestis skaičiuojamas pagal praeitų metų rezultatus ar esamų metų prognozę, kurią numatyti labai sudėtinga, o netiksliai apskaičiavus reikia mokėti delspinigius.
Siūlome grįžti prie reinvestuojamo pelno mokesčio netaikymo klausimo. Neapmokestinamas reinvestuojamas pelnas paskatintų investicijas. Lietuvos verslas turėtų finansinių lėšų augimui bei aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui ir gamybai.
Siūlome taikyti subsidijas darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu. Įmonės, susiduriančios su žaliavų trūkumu, informuoja, kad žaliavos (medienos, metalo, plieno) iš naujų tiekėjų gali pasiekti Lietuvos įmones po keleto mėnesių ir bus brangesnės arba įmonės turi keisti įrangą, technologinį procesą, kad naudotų kitas žaliavas. Taigi, verslai turės laikinai stabdyti darbą, atsinaujinti ir išleisti darbuotojus į prastovas ne dėl darbdavio kaltės. Atleidus darbuotojus būtų labai sunku greitai sugrįžti prie reikiamų gamybos apimčių ir toliau vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams.
Išvardintos priemonės leistų didesne ar mažesne dalimi nestabdyti esamų investicijų, išlaikyti eksporto rinkas ir darbuotojus, būti likvidžiomis ir mokėti mokesčius Lietuvos valstybei. Darbuotojai būtų psichologiškai ramūs ir neieškotų kito darbo ar darbo užsienyje. Lenkija, Latvija, Estija turi palankesnes investicijų sąlygas, todėl verslui lengviau persitvarkyti ir prisitaikyti pakitusioje situacijoje. Lengvatos Lietuvoje taip pat padėtų verslui amortizuoti iššūkių keliamus sunkumus ir lengviau prisitaikyti.
Infrastruktūros mokestis
Siūlome netaikyti infrastruktūros mokesčio, kur infrastruktūra jau yra sukurta – naujų gamybos, sandėliavimo pastatų statybai ir rekonstrukcijai. Versle likusios lėšos galėtų būti naudojamos ekstremalioms situacijoms suvaldyti, skaitmeninimui, automatizavimui, robotizacijai ir kitoms realioms naudoms, padedančioms kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas.
Palaikome EU Sąjungos sprendimus/sankcijas dėl karinės agresijos prieš Ukrainą. Taip pat apkreipiame dėmesį, kad išlieka vidinė verslo konkurencija Europoje ir kai kurie ES ir kitų šalių gamintojai, perdirbėjai nevengs pasinaudoti susidariusia situacija traktuodami Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, kaip nesugebėsiančias užtikrinti tiekimo ir kitų procesų. Tampame rizikinga šalimi jų akyse, todėl reikalingi tiksliniai, Lietuvos verslą palaikantys sprendimai, kurie leistų neprarasti pajamų ateityje. ES priemonės ilgai derinamos, neleidžia tiesiogiai remti verslo, o vidiniai sprendimai dėl sertifikatų, mokestinių lengvatų, infrastruktūros mokesčio gali būti greiti ir efektyvūs. Pagalba ir priemonės reikalingos ne tik MVĮ, bet ir didelėms įmonėms.

NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jaunieji sportininkai „Western Union Lietuva“ mokymuose rado ir žinių, ir įkvėpimo
Kad ir kaip kritiškai dalis pedagogų atsiliepia apie vadinamąją Z kartą, sportuojantis jaunimas – nuo paauglių iki dvidešimtmečių – yra smalsus, gaudantis žinias ir joms labai imlus. Tuo įsitikino neseniai pasibaigusių min...
-
Jaunimo olimpinių žaidynių čempionė A. Šeleikaitė vaikams linkėjo džiaugtis fiziniu aktyvumu
Šeštadienį į Palangos sporto centrą susirinko šimtai darželinukų – šurmuliavo jau priešpaskutinis rekordinio „Lietuvos mažųjų žaidynių“ sezono didysis festivalis. ...
-
Šimtai vaikų sportavo ir Vaikų gynimo dieną šventė Prezidentūros kiemelyje
Penktadienį pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) Prezidentūros kiemelyje surengė šventę, skirtą paminėti Vaikų gynimo dieną. ...
-
Sportas, pramoga ir smagus nuotykis – „LTeam Rogaining 2022“ kviečia pažinti kitokį Kauną
Birželio 18 dieną Kaune vyks masinis, visą šeimą įtraukiantis, sportą ir sveiką gyvenseną propaguojantis renginys bei didžiausia sporto ir pramogų šventė – „Olimpinė diena 2022“. Įvairios rungtynės, turnyrai &ndash...
-
Lietuvos breiko čempionė Bgirl Nicka Įkvėpimo semiasi ne tik iš muzikos
Lietuvos breiko čempionė ir tarptautinėse varžybose vis ryškiau žibanti Dominika Banevič-Bgirl Nicka treniruotėse kasdien praleidžia po 5–6 valandas. Nemažai laiko vis dar tenka skirti ir mokslams, todėl akivaizdu, kad laisvalaikio jai l...
-
„RINGS“ projekto partneriai susitiko aptarti sukurtos gerojo valdymo priemonės efektyvumą
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė dalyvavo Bratislavoje (Slovakijoje) vykusiame „RINGS“ projekto, skirto nacionalinių olimpinių komitetų strateginiam, valdymui partnerių susit...
-
Lietuvoje tęsiamas dvigubos atletų karjeros sistemos kūrimas
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su kolegomis iš dar keturių nacionalinių olimpinių komitetų vienija jėgas, kad sukurtų efektyvią dvigubos atletų karjeros sistemą, kuri veiktų visose penkiose šalyje. ...
-
Kada naudoti barjerinius apsauginius kremus? Specialisto patarimai
Oda yra didžiausias išorinis žmogaus organas, dengia ir saugo visą kūną. Tačiau pažeidus odos vientisumą dėl prakaito, drėgmės ar ilgalaikio kontakto su šlapimu ir (arba) išmatomis apsauginė odos funkcija gali būti sutrikdyta....
-
Vietinio poveikio priemonės pragulų profilaktikai1
Pragulos gali susidaryti kiekvienam. Tai yra dažna, bet potencialiai išvengiama būklė, neretai priklausanti nuo asmens slaugos ir priežiūros kokybės. Dažniausiai pragulos susidaro žmonėms, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, ir pasireiš...
-
Pradedate slaugyti artimąjį namuose: būtiniausių priežiūros priemonių krepšelis
Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje bei, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti ir priimti sudėtingus sprendimus: prašyti institucijų pagalb...