Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės vyr. gydytojo doc. Petro Jašinsko įsakymu 1973 m. spalio mėnesį atidarytas pirmasis Lietuvoje 35 lovų Vaikų kardiologijos skyrius, kurio vedėja paskirta gydytoja Brigita Putelienė. Minint skyriaus įkūrimo 40-metį, surengta konferencija, kurios metu apžvelgta vaikų kardiologijos raida Kauno klinikose, aptartos vaikų širdies ligų diagnostikos ir gydymo naujienos.

„Kolektyvo gyvenimas susideda ne iš nugyventų metų, o iš prasmingų darbų“, – susirinkusiuosius į šventinę konferenciją, skirtą vaikų kardiologijos jubiliejui, pasveikino II vaikų ligų skyriaus vadovė dr. Rima Šileikienė ir pakvietė prisiminti, ko buvo siekta, kas nuveikta, kokiu keliu eita tuos keturis dešimtmečius. Pasveikinti Kauno vaikų kardiologų ir pasidomėti šios srities naujienomis atvyko vaikų ligų gydytojai iš kitų Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigų, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir atokiausių Lietuvos kampelių. Įteikdamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus padėką prof. Nijolei Daliai Bakšienei, Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas neslėpė, kad būtent profesorės kadaise pasakyti žodžiai nulėmė jo sprendimą tapti pediatru. Daug šiltų dėkingumo žodžių nuskambėjo ir kitoms pirmosioms vaikų kardiologų mokytojoms – doc. Nijolei Šimkienei, ilgametei skyriaus vedėjai Brigitai Putelienei, gydytojai Jūratei Skrodenienei ir dr. Aušrai Šačkutei.

Prof. N. D. Bakšienė kalbėjo apie vaikų kardiologijos raidą, kuri prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo įkurtas specializuotas skyrius. Kauno kardiologams reikšminga data – 1964 m. lapkričio 27-oji, kai akademikas Jurgis Brėdikis su kolegomis pirmą kartą prieširdžių pertvaros defektą užsiuvo naudodami dirbtinės kraujo apytakos sistemą. Šis pasiekimas kardiologams iškėlė naują uždavinį – kaip diagnozuoti širdies ydas, kaip atskirti širdies ūžesius? Profesorė priminė, kad tuo metu vieninteliai tyrimai buvo auskultacija, fonokardiografija ir rentgenologinis tyrimas, – o kardiochirurgų operacijos jau intensyviai vyko...
Didžiulę diagnostinių tyrimų pažangą atspindėjo kiti pranešimai – nuo prieš tris dešimtmečius pradėtos taikyti echoskopijos iki šiandien pasiekiamų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų, kurie gerokai išplėtė širdies ir kraujagyslių sistemos ligų nustatymo galimybes.

Vaikų kardiologijos raidą prof. N. D. Bakšienė iliustravo savo kolegų ir mokinių darbais. Profesorė išskyrė ypatinga įžvalga pasižymėjusius Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) dirbusią dr. Aušra Šačkutė ir PSO biuro Lietuvoje vadovą doc. dr. Robertą Petkevičių. Jie pirmieji Kaune pradėjo tarptautinius epidemiologinius tyrimus, skirtus vaikų pirminei arterinei hipertenzijai – nors tuo metu buvo manoma, kad vaikai serga tik antrine hipertenzija.
Didelė dalis darbų ir rezultatų pasiekti glaudaus bendradarbiavimo su kardiochirurgais dėka, nes kiekvienas chirurgų pasiekimas vaikų kardiologus taip pat skatino neatsilikti. Didžiulis žingsnis pirmyn buvo 1982 m. Kaune įkurtas visasąjunginis širdies ritmo sutrikimų gydymo centras su pediatrijos padaliniu. Šio centro dėka Kauno kardiologai galėjo kaupti patirtį iš didžiulio pacientų srauto – nebe iš 3 mln., bet iš 200 mln. gyventojų. Be to, pasak doc. dr. Aro Puodžiukyno, buvo sukurta mokykla, kurios vaisiais naudojamės iki šiol – tai komandinio darbo įgūdžiai, susikalbėjimas tarp vaikų kardiologų, elektrofiziologų ir kardiochirurgų. Prieš trisdešimt metų vaikai, turintys širdies ritmo sutrikimų, iš visos SSRS atvykdavo tik į Kauną. Dabar pirmieji pacientai jau galėtų turėti savo vaikų – dėl papildomų laidumo takų pirma operacija mažametei mergaitei atlikta 1982 m. Pirmoji radiodažninė Kento pluošto abliacija vaikui Kauno klinikose atlikta 1991 m. Ne vieną dešimtmetį trunkančio bendro vaikų kardiologų ir intervencinių kardiologų darbo rezultatus savo disertacijoje apibendrino dr. R. Šileikienė, tęsdama iki šiol aktualią širdies ritmo sutrikimų gydymo temą.

Kalbėdamas apie šiuolaikinį intervencinį širdies ritmo sutrikimų gydymą vaikams, Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų sektoriaus vadovas doc. A. Puodžiukynas citavo naujausias gydymo gaires ir pabrėžė, kad pastaraisiais dešimtmečiais pasiteisino perkateterinė radiodažninė abliacija (RDA). Pasak jo, išsivysčiusiose šalyse atsirado nauja problema – užauga karta suaugusiųjų kardiologų, kurie nėra susidūrę su Volfo-Parkinsono-Vaito (WPW) sindromu, nes visi pacientai būna jau pagydyti vaikystėje.

Nors kūdikių kardiochirurgija 1971 m. prasidėjo Kaune, kai bendradarbiaujant su Latvijos specialistais pradėtos širdies ydų korekcijos operacijos hipotermijos sąlygomis, tačiau šiandien didžioji dalis vaikų operuojama Vilniuje, Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre. Jo vadovas dr. Virgilijus Tarutis susirinkusiuosius supažindino su įgimtų širdies ydų chirurgijos istorija ir šiuolaikinėmis pagalbos galimybėmis. Ankstyva diagnostika, kai kartais dar įsčiose esančiam vaisiui nustatoma širdies patologija, leidžia laiku pradėti gydymą ir pasiekti geresnių rezultatų. Dr. V. Tarutis džiaugėsi Kauno ir Vilniaus specialistų bendradarbiavimu, pateikdamas vieną iš Santariškių klinikų rekordų – mažiausio svorio (1,3 kg) naujagimis, kurį teko operuoti taikant dirbtinę kraujo apytaką, į sostinę buvo atsiųstas Kauno klinikų kardiologų.
Apžvelgiant keturis dešimtmečius augusios srities pasiekimus, susidaro įspūdis, kad bėgant metams, keičiasi dažniausios ligos, plečiasi tyrimų ir gydymo galimybės, tačiau svarbiausi dalykai, lemiantys sėkmę išlieka tie patys – tai pagarba savo mokytojams ir darnus komandinis darbas.