Rūmų pozicija dėl įmonių konkurencingumo ir vidaus vartojimo skatinimo

Rašte nurodoma, kad pastaruoju metu dauguma verslų susiduria su nemažais iššūkiais, kuriuos tenka įveikti prisitaikant prie pakitusios situacijos ir įvardinami pagrindiniai bendrieji iššūkiai:

1. Ženklus energetikos kaštų augimas.

2. Trukdžiai žaliavų, komponentų tiekimo grandinėse ir jų kainų augimas.

3. Logistikos problemos ir kaštų augimas.

4. Darbo jėgos trūkumas.

5. Finansinio kapitalo trūkumas įmonėse.

6. Covid-19 pandemijos ir jos pasekmių įtaka: prastovos įmonėse, nesibaigiančios problemos

turizmo sektoriuje.

7. Krentantis įmonių konkurencingumas tarptautinėse rinkose.

Prie jau išvardintų iššūkių prisideda ir kaimyninių šalių sprendimai. Nuo vasario 1 d. Lenkijai netaikant PVM maisto produktams ir sumažinus PVM benzinui ir dyzelinui nuo 23 iki 8 proc. Lietuvos maisto ir kitų pramonės šakų gamintojams ir mažmeninės prekybos atstovams sąlygos dar labiau tapo nepalankios. Visi šie faktoriai silpnina Lietuvos pramonės pajėgumą ir mažina konkurencingumą.

Yra paskaičiuota, kad Lietuvos gyventojai ir smulkios įmonės Lenkijoje per metus išleidžia apie milijardą eurų ir daugiau. Susiduriame su pavojumi, kad dėl kainų skirtumo Lietuvoje mažės gamybos apimtys: bus neigiamas poveikis maisto gamybos ir apdirbimo sektoriuose (jame dirba apie tūkstantis įmonių ir beveik 40 tūkst. žmonių). Taip pat įtaką pajus mažmeninės prekybos parduotuvės ir degalais prekiaujančios bendrovės. Todėl manome, kad PVM pokyčiai Lenkijoje turės neigiamą įtaką tiek trumpuoju, tiek ir vidutiniu laikotarpiu. Mažesnių kainų efektas bus ypatingai juntamas regionuose, kai tuo tarpu regioninės politikos tikslas – skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.

Taip pat šalyje atsiras praradimai dėl pakankamai didelio degalų kainų skirtumo. Pigesniais degalais suinteresuoti tiek gyventojai, tiek verslas – ypatingai krovininių transporto sektorius. Degalinės Lietuvos – Lenkijos pasienyje trumpina darbo laiką, o tai parodo, kad Lenkijos sprendimų įtaka reali. Matome, kad konkurencija vyksta ne tik tarp verslo subjektų, bet ir tarp valstybių mokesčių srityje.

LPPARA nuomone būtina skubiai įvertinti galimus Lietuvos biudžeto praradimus, verslo konkurencingumo kritimą ir reaguoti į pokyčius kaimyninės šalies rinkoje, nes dėl didelių PVM skirtumų Lietuva praranda mokesčius, o gamintojai ir mažmeninės prekybos atstovai generuoja mažesnes apyvartas. Mažėjant apyvartai mažės ir įmonių ištekliai, atsiras mokumo problemos, o tai atsilieps ir valstybės pajamoms. Pajamas uždirbs kaimyninė valstybė, tuo tarpu Lietuvoje liks sąnaudos ir neuždirbtas pelnas. Įmonėms gali tekti mažinti ir darbuotojų skaičių, taip pat tai atsilieps visai susijusiai verslo grandinei. Visos šios tendencijos yra pavojingos mūsų valstybei.

Nepasitenkinimas prekių kainomis, blogėjanti darbuotojų socialinė padėtis gali sukelti ženklios visuomenės dalies nepasitenkinimą, kuri gali būti išreikšta žmonių protestais. Kas taip pat gali turėti neigiamą poveikį šalies ekonominiam tvarumui. Kuomet kainų skirtumas toks ženklus, didėja šešėlinio verslo dalis. Lietuvos gyventojai įsigyja prekių ne tik savo reikmėms, bet ir pardavimui (alkoholis, mėsa). Be abejo, dideli gyventojų srautai į Lenkiją dėl apsipirkimo formuoja ir neigiamą nuomonę apie savo šalį. Turime suprasti, kad vykstantieji apsipirkimui į kaimyninę valstybę išleis ženklias pinigų sumas ir kitoms ne tik pirmo būtinumo prekėms.

Rašte prašoma Vyriausybės įvertinti susidariusią situaciją, svarstyti ir teikti Lietuvos Respublikos Seimui mažesnio PVM taikymą maisto produktams ir degalams Lietuvoje laikotarpiui, kol pasikeis situacija Lenkijoje. Taip pat reikėtų pasiekti susitarimą (memorandumo formatu) su prekybos sektoriaus įmonėmis, kad sumažinus PVM, būtų sumažintos ir kainos. Tai padėtų bent trumpuoju laikotarpiu amortizuoti finansinius šalies nuostolius ir padidintų Lietuvos įmonių konkurencingumą per didesnę apyvartą, sušvelnintų Lenkijoje įsigaliojusio nulinio PVM maisto produktams bei degalų PVM sumažinimo pasekmes Lietuvos ekonomikai. Didesnė apyvarta sugeneruos didesnes pajamas ir didesnius mokesčius valstybei.

Verslas yra organiškas, lankstus, greitai priimantis sprendimus, tačiau šioje situacijoje trumpuoju laikotarpiu tikrai negali būti konkurencingas palyginus su kaimyninės šalies perdirbėjais, gamybos ir prekybos įmonėmis.