Kauno klinikose įdiegti molekuliniai tyrimai dėl 7 lytiškai plintančių infekcijų (LPI), atliekami paėmus tik šlapimo mėginį.

„Laboratorinės medicinos klinikoje įdiegėme naują metodiką ir vienu kartu iš šlapimo mėginių nustatome septynis lytiniu keliu plintančius patogenus. Lytiškai plintančių sukėlėjų išaiškinimui molekulinės biologijos metodas iki projekto pradžios Kauno klinikose nebuvo naudojamas“, – pasakojo Laboratorinės medicinos klinikos vadovė doc. Astra Vitkauskienė.

Pirmąjį šių metų pusmetį Odos ir veneriniu ligų, Akušerijos ir ginekologijos bei Laboratorinės medicinos klinikose naujieji tyrimai buvo atliekami nemokamai ir be šeimos gydytojo siuntimo. Pasibaigus projekto laikui, LPI patogenų diagnostika Kauno klinikose tęsiama ir toliau, pacientai ir toliau tiriami, tik jiems tenka patiems susimokėti už tyrimą.

„Per pusmetį priėmėme beveik 1 tūkst. 18-50 m. pacientų, kurie pageidavo pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų, – biomedicininio tyrimo rezultatus komentavo Odos ir venerinių ligų klinikos Infekcinių ir uždegiminių odos bei gleivinės ligų sektoriaus vadovė dr. Vesta Kučinskienė. – Nesitikėjome, kad pacientai taip aktyviai kreipsis. Tyrimas parodė, kad jauni žmonės linkę rūpintis savo sveikata, pacientai noriai tikrinosi.“
„Pacientai galėjo kreiptis anonimiškai ar asmeniškai, kurie norėjo pasitikrinti dėl elgsenos ar dėl kitų priežasčių, turėdami tam savų motyvų, – sakė doc. A. Vitkauskienė. – Na, o statistiniai duomenys, kaip žinome, pagerėjus diagnostikai, visada pakinta – padaugėja, nes gerėja išaiškinamumas.“

Tikslūs tyrimai – laiku pradėtas gydymas
Dr. V. Kučinskienės teigimu, pagal tarptautines rekomendacijas, LPI diagnostikai turėtų būti naudojami jautrūs ir specifiški laboratoriniai tyrimai. Šiuos reikalavimus labiausiai atitinka nukleorūgščių amplikacijos tyrimai. Tokie tyrimai pageidautini, kai pacientas neturi bėrimų, nejaučia simptomų arba klinikiniai požymiai nėra specifiniai vienai ar kitai infekcijai. Tikslūs anksti atlikti tyrimai leidžia pacientą gydyti anksti, kol LPI nesikomplikavo dubens uždegimine liga ar nevaisingumu. Aptikus bent 1 sukėlėjo nukleorūgštis, pacientai turėtų būti konsultuojami dermatovenerologo, atliekami papildomi tyrimai dėl kitų bakterinių ar virusinių LPI, rekomenduojamas gydymas ir lytinio partnerio patikra.

Kokios infekcijos nustatomos?
Nustatyta, kad Chlamydia trachomatis išlieka labiausia paplitusia infekcija (paplitimas – 6 proc.) tarp jaunų pacientų. Kitas dažnai aptinkamas sukėlėjas – Mycoplasma genitalium (26 atvejai). Gonokokinės infekcijos, trichomonozės atvejų aptikta žymiai mažiau. Tiksliu tyrimu nustatyta daug Ureoplasma urealyticum atvejų, bet dermatovenerologai nuramindavo pacientą, kad tai nėra tikroji LPI, todėl ne visada reikia skirti gydymą.
„Lietuvoje atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad Chlamydia trachomatis yra užsikrėtę nemažai jaunų žmonių, nors oficialūs statistiniai duomenys skelbia, kad lytinių organų Chlamydia trachomatis sergamumas nedidelis – 8-10 atvejų 100-ui tūkstančių gyventojų,“ – sakė dr. V. Kučinskienė ir lygino su Skandinavijos šalimis, kur ankstyva LPI diagnostika nemokama ir visiems prieinama, kur gydytojas ir laboratorijos specialistas gali pasirinkti kelis molekulinius tyrimus, atliekama žymiai daugiau molekulinių tyrimų, todėl ir teigiami rezultatai nustatomi pakankamai dažnai.

Jauni žmonės neabejingi
„Patikra parodė, kad jauni vyrai ir moterys neabejingi savo lytinei sveikatai, noriai tikrinasi dėl LPI, tad gydytojų pareiga pasirūpinti, kad šiuolaikiški tikslūs tyrimai būtų prieinami jaunam žmogui, – sakė dr. V. Kučinskienė. – Jei tik už tyrimą tenka gana brangiai mokėti, pacientas visada svarsto: ar jam tikrai reikia tikrintis, jei nėra jokių ligos simptomų ir jis jaučiasi sveikas.“

„Molekuliniai tyrimai atliekami ne tik lytinių organų Chlamydia trachomatis infekcijai diagnozuoti, bet ir sifiliui, trichomonozei, lytinių organų Herpes infekcijai bei kt. Norisi, kad šie tyrimai būtų mums pasiekiami, kad mūsų molekulinė diagnostika atitiktų Europos lygmenį“, – apie siekį užtikrinti kokybišką LPI diagnostiką pasakoja dr. V. Kučinskienė.

„Tyrimas baigėsi, tačiau galimybė pasitikrinti Kauno klinikose dėl LPI išlieka. Visus, neabejingus savo lytinei sveikatai, kviečiame kreiptis į dermatovenerologą bent kartą per metus“, – kvietė dr. V. Kučinskienė.
Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikoje veikia mokamų tyrimų kabinetas, kur gali ateiti bet kuris pacientas ar šiaip norintis išsitirti be gydytojo siuntimo asmuo. Tyrimai atliekami ir anonimiškai.

Kauno klinikų informacija