Sukrečianti scena

Kai jau rašyta, tragiškai pasibaigusio konflikto tarp teisiamųjų suolan sėdusio Artūro Bajerčiaus, kuriam ne per seniausiai už grotų sukako 36-eri, ir G. V., kuriam žūties valandą buvo 28-eri, kulminacijos liudytojais tapo transporto priemonių vairuotojai, važiavę vėlų pernykštės liepos 5-osios vakarą Savanorių prospektu ar Kovo 11-osios gatve. Jų sankirtoje tada nuo sužalojimų peiliu mirė jaunas vyras, kurio draugas, ieškodamas pagalbos, stabdė visus automobilius paeiliui.

Iki šios vietos G. V. atėjo jau sužalotas. Tragiškai pasibaigęs konfliktas įvyko Kovo 11-osios gatvės 130a numerį turinčio daugiabučio, kuriame gyveno kaltinamasis žmogžudyste, kieme.

Liudytojai pasakojo, kad to, kuris blaškėsi, stabdydamas automobilius, draugas iš pradžių stovėjo, o po to atsisėdo ant šaligatvio. Galiausiai atsigulė. Vieną automobilį jo draugui pavyko sustabdyti ir netrukus atvyko greitosios medikai bei gausios policijos pajėgos.

Tačiau specialiųjų tarnybų atstovams atgaivinti sukniubusiojo nepavyko. Jo kūne buvo konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad buvo du dūriai. Vienas – į krūtinę, kitas – į kaklą. Pataikyta į miego arteriją.

Kaltintas labai sunkiu nusikaltimu

Dėl nužudymo prieš teismą stojęs A. Bajerčius kaltintas tą vakarą viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas niekinamą požiūrį į aplinkinius ir aplinką, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles bei visuotinai priimtas moralės normas, kaip pretekstą panaudodamas mažareikšmę dingstį – nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų triukšmavimą, tyčia dūrė G. V. peiliu. Baudžiamasis kodeksas už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų.

Iki šio įvykio A.Bajerčius jau buvo vieną kartą teistas – 2018-aisiais už vagystę Kauno apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu jam buvo skyręs ketverių metų laisvės apribojimą.

O po tos kruvinos pernykštės liepos nakties įvykių A. Bajerčius buvo sulaikytas tik po daugiau kaip pusantros paros. Tiek, anot teisėsaugininkų, truko intensyvios jo paieškos, pabėgus iš nusikaltimo vietos. Kol liepos 7-osios pavakarę Kauno policija sulaikė A. Bajerčių viename Šakių rajono kaime – jam nepriklausančioje sodyboje.

Grandininė reakcija

Savo parodymus teismui A. Bajerčius pradėjo juos nuo to, kad nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo velionio artimųjų. Nors tyčia jo nežudė – tik gynėsi.

Pagal A. Bajerčiaus teismui pateiktą to vakaro įvykių versiją, tada buvo labai tvanku, dėl ko buvo neįmanoma užsidaryti langų, o kieme triukšmavo keli neblaivūs asmenys, dėl kurių jo vaikai negalėjo užmigti. Todėl jis išėjo į savo balkoną septintajame aukšte ir paprašė triukšmadarių nusiraminti. Šie, tai

išgirdę, pradėjo plūstis. Jis taip pat atsakė jiems keliais keiksmažodžiais. Tada triukšmadariai ėmė grasinti, kad ateis pas jį į namus. Anot A. Bajerčiaus, išsigandęs dėl vaikų saugumo, jis triukšmadariams atsakęs, kad nusileis žemyn pats. Tai padarius, jo laukė siurprizas: vos atidarius laiptinės duris, jam buvo papurkšta į akis kažkokios chemijos. Ir imta grasinti susidorojimu, teigiant, kad jis turi reikalų su gaujos atstovais.

Aistros liejosi per kraštus

„Nieko nemačiau!“ – tokie buvo dažniausiai A. Bajerčiaus kartojami žodžiai jam pasakojant, kas buvo toliau. Jis teigė bandęs bėgti į šviesą – Savanorių prospekto link, bet už 15-20 metrų buvo sučiuptas ir mėgintas pargriauti. Tačiau susigrūmus pavyko išsisukti iš užpuolusio asmens gniaužtų. O beieškant, kuo būtų galima apsiginti, užčiuoptas darbinių šortų, kuriuos jis paskubomis užsidėjo, išeidamas iš namų, kišenėje buvęs raktų pakabuko dydžio peiliukas. Anot A. Bajerčiaus, šiuo peiliuku jis darbe pjaustydavo kartoną ir atidarinėdavo dėžes, naudodamas jį vietoj atšipusių darbo įrankių. A. Bajerčius tikino, kad ir atlenkęs šį peiliuką, nieko žudyti neketino – tik mojavo juo, norėdamas atbaidyti užpuoliką. Ir net nematė, kur jam pataikė, tačiau netrukus smurtas liovėsi. „Labai galiuosi – nemaniau, kad taip viskas gali baigtis”, – tikino kaltinamasis nužudymu.

Tačiau po šių lyg ir įtikinančių savo parodymų atsakyti į bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos bei nukentėjusiųjų advokatų klausimus A. Bajerčius nelabai sugebėjo arba jo atsakymai nebuvo įtikinantys. O teisiamojo klausta, kokią grėsmę jam, esančiam septintojo aukšto balkone, bei jo vaikams, kurie buvo užrakintame bute, esančiame laiptinėje, kurios durys – su kodu, kėlė triukšmaujantys asmenys, ir, kaip jis, tikindamas, kad dėl cheminio poveikio akims nieko nematė, sugebėjo nueiti pas mamą.

Skaitytojo nuotr.

Tačiau E. Bajerčiaus advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius kontratakavo, klausdamas savo ginamojo, ar jis turėjo namuose didesnių peilių ar kitų įrankių, kuriais buvo galima sužaloti žmones, už tą peiliuką, kurį panaudojo. Teisiamasis atsakė, kad virtuvėje jų buvo ne vienas.

Iškalbingas kontekstas

Nužudytojo mama buvo pareiškusi A. Bajerčiui 25 tūkst. eurų ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos, anksčiau vadintos moraliniu atlygiu, bei prašė atlyginti sūnaus laidotuvių išlaidas.

Velionio seserys ir sutuoktinė prašė priteisti joms po 20 tūkst. eurų.

Iškalbingiausi buvo sutuoktinės, buvusios su nužudytuoju paskutinę jo gyvenimo valandą, bet ne pačiu lemtingiausiu momentu, parodymai.

Prisiekusi teismui, kad nemeluos ir nieko nenutylės, ji pasakojo, kad tuo metu, kai įvyko tragedija, jos vyrui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris jam buvo išrašytas po to, kai jiems eilinį kartą piktai apsižodžiavus, ji įsižeidusi išsikvietė policiją. Beje, jau antrą kartą.

Tačiau nepaisant vyrui išrašyto minėto orderio, ji naktį prieš tragediją nakvojo pas jį, nes skirtis jie nesirengė ir dėl jų barnio nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas.

Policijos vengė abi pusės?

G. V. našlė teismui pasakojo, kad tą lemtingą sutuoktiniui penktadienį, ji sulaukė darbe jo skambučio, ar negalėtų nakvoti šiandien pas mamą, nes pas jį atvažiuos bendradarbis iš Jonavos, su kuriuo jiems šeštadienį – anksti į darbą.

G. V. našlė tam neprieštaraoi, tačiau nuvažiavus tą vakarą pas mamą, gyvenančią netoli tragedijos vietos, vėl sulaukė sutuoktinio skambučio, kad jiedu su draugu atvažiuoja pas ją. Atvyko jie jau neblaivūs. Buvo išgėrusi ir ji. Į namus kviesti svečių dėl mamos sveikatos nelabai buvo galimybės, todėl buvo nuspręsta pratęsti vakaronę kieme. Tačiau ne prie mamos daugiabučio laiptinės, bet prie garažų, esančių už 15-20 metrų nuo kito daugiabučio.

G. V. našlė prisipažino pasiūliusi šią vietą pati ir, kad gerdami ten alų, jie gal ir per garsiai juokėsi. Tačiau tuo nepatenkintas teisiamasis galėjo iškviesti jiems policiją. Nors vienam iš teisėjų pasiteiravus A. Bajerčiaus, kodėl jis to nepadarė, šis atsakė, kad tokiu atveju jo vaikai būtų neužmigę visą naktį.

Jeigu tau ką nors darys, puršk dujas!

Vietoj atsakymo – pareigūnės skambutis

Anot G. V. našlės, maždaug po dešimties minučių, kai jie atėjo prie garažų, pasigirdo agresyviai nusiteikusio vyro iš kažkurio įstiklinto šešto ar septinto aukšto balkono balsas. Jo kalba buvo, kaip ką tik išėjusio „iš zonos”, ir jis grasino, kad tuoj nusileis. Pasak G. V. našlės, jos sutuoktinis atsakė kažką panašaus į „ateik – išsiaiškinsim!”.

Tačiau, kas bus toliau, G. V. našlė teigė nelaukusi. Ir bandė sutuoktinį perkalbėti: „Nereikia tų nesąmonių – žmogus agresyvus. Atsargiai!“. Ir žinodama, kad sutuoktinis turi dujų balionėlį, prieš nuvesdama namo šunį, jam pasakė: „Jeigu tau ką nors darys, puršk dujas!”. Tai buvo paskutinis jų pokalbis.

Parvedus šunį, ji po kurio laiko bandė sutuoktiniui paskambinti. Tačiau šis neatsakė. Tada ji pati nuėjo prie tos laiptinės, link kurios prieš jiems išsskiriant nuėjo sutuoktinis su draugu. Ten pamatė kraujo balą ir sutuoktinio kuprinę. Tačiau pirmoji į galvą atėjusi mintis buvo, kad jos sutuoktinis sulaužė anam iš balkono nosį. Tada parašiusi jam SMS: „Kur esi? Tavo kuprinė – pas mane. Kodėl ten tiek daug kraujo, o Savanorių prospekte – tiek „mentų?“. Jokio atsakymo nesulaukė. Tačiau po kurio laiko paskambino moteris, prisistačiusi policijos pareigūne, ir paprašė ateiti ten, kur stovi policija. Tik tada G. V. našlė sužinojo, kas atsitiko, bet negalėjo patikėti, kad po apklotu guli uždengtas jos sutuoktinis.

Vieno radinio mįslė

G. V. našlė patvirtino teismui, kad prieš keletą metų jos sutuoktinis buvo teistas dėl muštynių. Esą prisiėmė kaltę už kitus, kaip jis pats teigė.

Tada A. Bajerčiaus advokatas paprašė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos išsireikalauti pažymas ir dėl G. V. teistumų bei nusižengimų, ir dėl jam išrašytų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių bei, ar buvo pradėta dėl to ikiteisminių tyrimų. Šis prašymas motyvuotas teisės į gynybą užtikrinimu.

Be to, pateikiant šį prašymą, teisiamojo advokatas atkreipė dėmesį į ant velionio kaklo buvusią 70 gramų aukso grandinėlę. „Visi žinome, ką tai reiškia. Bet bandoma pateikti kitaip. O mano ginamasis kaltinamas nužudymu iš chuliganiškų paskatų – esą ėjo į kiemą žudyti žmogaus“, – kontratakavo A. Bajerčiaus advokatas.

Ir teismas jo prašymą tenkino, nors G. V. našlė, pasiteiravus jos, ar sutuoktinis priklausė kokiai nors gaujai, atsakė, kad ne – jis buvo paprastas žmogus.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, minėtą pažymą teismas gavo. Ir joje yra visi G. V. biografijos nepuošę jau minėti faktai.

Svarbiausio liudytojo parodymai

Apklausiant teisme G. V. draugą, su kuriuo nužudytasis tada atvažiavo pas sutuoktinę, šio liudytojo parodymai nebuvo tokie, kokių tikėtasi. Nors jis atskleidė, kad atvykus tą vakarą pas G. V., šis jau buvo neblaivus. Po to jie dar girtavo „Akropolyje“. Galiausiai prie garažų, esančių ties vienu Kovo 11-osios gatvės daugiaaukščiu, išgėrė dar porą litrų stipraus alaus.

Pasakodamas, kas įvyko po to, šis liudytojas jau buvo linkęs dangstytis girtumu, dėl ko ne viską atsimena, bei turimu prastu regėjimu. Ir buvo linkęs akcentuoti, kad jie ėjo su teisiamuoju tik pasikalbėti – dėl jokių muštynių nesitarė. Tačiau pripažino, kad G. V. už teisiamąjį buvo stambesnis. Ir netrukus stvėrė jį už sprando. O šiam pavykus išsisukti ir pasileidus bėgti Savanorių prospekto link, G. V. jį nusivijo. Ir po kurio laiko grįžo kruvinas. Taigi, ir šis liudytojas teigė nematęs pačios kulminacijos.

Tačiau iš jo pavyko išpešti, kad jis matė teisiamojo turėtą kažkokį įrankį su 15 cm geležte. O teismo medicinos ekspertai G. V. kūne konstatavo 5 cm durtines žaizdas, kurios galėjo būti padarytos būtent tokiu peiliuku.

Sunkiausiai buvo per šio liudytojo apklausą išsiaiškinti, ar G. V. panaudojo prieš teisiamąjį dujas. Galiausiai jis pripažino, kad lyg ir jautė kažkokį dujų kvapą, nors iš karto po įvykio teigė, kad dujų balionėlis buvo panaudotas.

Artūras Bajerčius / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Teismas stojo prokurorės pusėn

Per šios nemažą atgarsį sukėlusios bylos baigiamąsias kalbas kaltinimą joje palaikiusi prokurorė Jurgita Patalavičienė siūlė skirti A. Bajerčiui 12 metų įkalinimą, t. y. mažesnę bausmę už jos vidurkį, gresiantį už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, tačiau pilnai tenkinti visus nukentėjusiųjų ieškinius.

A. Bajerčiaus advokatas E. J. Grigaravičius prašė taikyti būtinąją ginti ir atleisti jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pats teisiamasis taip pat prašė jį išteisinti, pakartodamas, kad tik gynėsi.

Bylą nagrinėjanti teisėjų Vaidos Baumilės, Gyčio Večersko ir Vaido Vasiliausko kolegija šiandien pripažino A. Bajerčių dėl chuliganiškų paskatų nužudžius G. V. ir skyrė jam prokurorės prašytą įkalinimą dvylikai metų, įskaičiuojant į šią bausmę ir tuos beveik vienerius metus bei porą mėnesių, kuriuos jis praleido suėmime iki nuosprendžio paskelbimo.

Pilnai tenkinti ir G. V. mamos, sutuoktinės bei dviejų seserų ieškiniais. Tiek dėl patirtos neturtinės, tiek dėl patirtos turtinės žalos, t.y. iš A. Bajerčiaus joms priteista beveik 90 tūkst. eurų.

Tačiau šį nuosprendį nuteistasis su savo advokatu dar gali apskųsti aukštesnės instancijos Apeliaciniam teismui.

Artūras Bajerčius / Edgaro Cickevičiaus nuotr.