Ketvirtadienį Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija nagrinėjo jo skundą dėl paskirtos baudos – verslininkas pasinaudojo teise apskųsti baudos skyrimą.

Liudytoju į korupcijos bylą kelis kartus nesėkmingai kviestam T. Barščiui bauda buvo skirta balandžio 22 dienos nutartimi.

Teismo atstovė Milda Kryžė Eltą informavo, kad T. Barštys neatvyko į balandžio 1, 9 ir balandžio 22 dienos posėdžius, jam buvo suteikta galimybė prisijungti į posėdį nuotoliniu būdu.

„Liudytojas T. B., kuris buvo tinkamai informuotas apie teisiamojo posėdžio laiką ir vietą. Neatvykęs į teisiamąjį posėdį 2025 m. balandžio 9 d. 13.15 val., liudytojas atsiuntė teismui nustatytos formos medicininę pažymą, patvirtinančią, kad į teismą liudytojas negali atvykti dėl ligos (pažymoje nurodomas ligos laikotarpis nuo 2025 m. balandžio 9 d. iki 2025 m. balandžio 10 d.). Dėl kokių priežasčių šaukiamas liudytojas neatvyko į teismą (neprisijungimo į posėdį nuotoliniu būdu) ir 2025 m. balandžio 22 d. 09.15 val., nežinoma“, – Eltai teigė teismo atstovė.

Baudžiamojo proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.

Kadangi liudytojas T. Barštys neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, laikytina, kad jis į teisiamąjį posėdį neatvyko (neprisijungė į posėdį nuotoliniu būdu) be pateisinamos priežasties, todėl buvo nuspręstą jį atvesdinti – fiziškai į teismo posėdžių salę.

„Be to, neatvykdamas į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties jau ne pirmą kartą, liudytojas, kurio apklausa buvo suplanuota 2025 m. balandžio 1 d. 09.15 val., balandžio 22 d. 09.15 val. posėdyje, sutrukdė bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, liudytojui skirtina ir bauda“, – yra konstatavęs Kauno apygardos teismas.

Teismui vėliau visgi pavyko apklausti nuotoliniu būdu, jis tikino daugelio aplinkybių neprisimenantis.

T. Barščio liudijimas susijęs su epizodu, kuriame pareigūnams slapta klausantis pokalbių kaltinamasis Šarūnas Mickevičius pareiškė, kad jis pasikalbės su T. Barščiu. T. Barštys sako, kad planuotas susitikimas kaip ir neįvyko.

ELTA primena, kad pernai rudenį Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti buvusių prokurorų Nerijaus Marcinkevičiaus ir Donato Puzino bylą dėl galimos korupcijos einant tarnybines pareigas.

Kaip anksčiau skelbė Generalinė prokuratūra, byloje dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo be buvusių prokurorų iš viso kaltinami septyni asmenys.

Kaltinimai be jau minėtų buvusių prokurorų N. Marcinkevičiaus ir D. Puzino pareikšti buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vyriausiajam tyrėjui Nerijui Valatkai, advokatams Šarūnui Mickevičiui ir Ruslanui Mazurovui, buvusiam vidaus reikalų ministrui Gintarui Jonui Furmanavičiui ir olimpiečiui, dziudo imtynininkui Karoliui Baužai.

Anot teisėsaugos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad minimi prokurorai bei FNTT pareigūnas, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su minimu advokatu Š. Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys.

Kaltinimai pateikti dėl nuo 2018 m. vasaros iki 2020 m. pavasario padarytų įvairių korupcinių nusikaltimų, kurių sumos siekė iki 50 000 eurų.

Aiškinantis tyrimo aplinkybes buvo atlikta apie 250 proceso dalyvių apklausų, beveik 200 apžiūrų, atlikti kiti tyrimo veiksmai. Baudžiamąją bylą sudaro 92 tomai dokumentų.

Kai yra sakęs tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, korupciniai nusikalstami veiksmai galėjo būti atliekami Ūkio banko turto iššvaistymo bei Kreditų unijos bylose.

Šiuo metu byloje toliau apklausiami liudytojai.