STT kurpta byla subliūško teisme

Grėsminga pradžia

Kauno apylinkės teismas neseniai paskelbė išteisinamąjį nuosprendį kyšininkavimo byloje.

2018 m. šią bylą perduodant teismui Kauno apygardos prokuratūra kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) skelbė, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, surinkta pakankamai duomenų, kad esą 2014 m. buvęs Kauno Šilainių poliklinikos direktorius V. Obelienius, padedamas savo šeimos nario – sūnaus Gyčio, galimai provokavo duoti, susitarė ir pažadėjo priimti kyšį. Taip pat kaltinamasis esą priėmė dalį kyšio iš privačios bendrovės, teikiančios medicinos paslaugas.

Prokuratūra kaltino, kad  V. Obelienius parinko privačią bendrovę „InMedica“ Kauno Šilainių poliklinikos partnere, su ja buvo sudaryta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis. Pagal ją Kauno Šilainių poliklinikos medicinos specialistai teikė medicinos paslaugas privačios bendrovės pacientams Kaune ir Kauno rajone, o Šilainių poliklinikos pacientai būdavo siunčiami išskirtinai į šios privačios bendrovės padalinius.

Tyrimo metu nustatyta, kad Kauno Šilainių poliklinikos direktorius esą susitarė su privačios bendrovės generaliniu direktoriumi, kad kiekvieną mėnesį gaus po pusę sumos, kuri bendrovei pervedama iš Kauno teritorinės ligonių kasos.

STT fiksuotoje medžiagoje, sugulusioje į kaltinimą, minimi 2013–2015 m. įvykiai. G. Obelienius teismui perduotoje byloje kaltintas tėvui padėjęs kyšininkauti. Kaltinamajame akte minimos aplinkybės, kad ne tik buvęs Šilainių poliklinikos vadovas, bet ir jo sūnus dalyvavo susitikimuose su „InMedica“ vadovu, o kyšių perdavimas, prisidengiant sandoriais, esą vyko per mažąją bendrovę „Gondas“, kurios faktinis vadovas buvo G. Obelienius.

Visi šie aprašyti kaltinimai subliūško. Teismas išteisino ir V. Obelienių, ir G. Obelienių. Negana to,  teisėjai pasisakė gana kategoriškai – nėra nusikaltimo požymių. „Jei teismas būtų pasakęs, kad yra nusikaltimas, bet nepakanka įrodymų, lyg mestų kažkokį šešėlį ir galima būtų dėl motyvų rašyti apeliacinį skundą, tačiau šiuo atveju teismas pasisakė, kad nėra nusikaltimo požymių“, – bylos baigtį komentavo V. Obelieniaus gynėjas advokatas Giedrius Danėlius.

Svarbu: advokato G. Danėliaus teigimu, dalykinio turinio pokalbiai negali būti dirbtinai kriminalizuojami.(Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Svarbūs niuansai

„Pagal teismų praktiką susitarimas priimti kyšį yra jo gavėjo ir kyšio davėjo susitarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo arba kitų reikšmingų aplinkybių. Teismo vertinimu, nė vieno susitikimo metu V. Obelienius, Kęstutis Broniukaitis ir G. Obelienius dėl kyšio nesusitarė, neprovokavo ir neragino jo duoti ar padėti priimti. Pokalbių turinys rodo, kad susitikę asmenys intensyviai ir versliškai aptarinėjo galimus bendradarbiavimo būdus ir aplinkybes, kokią finansinę sėkmę tai atneš. Tokio turinio pokalbiai negali būti dirbtinai kriminalizuojami“, – teigė advokatas.

Po išteisinamojo nuosprendžio paaiškėjo, kad nebuvo jokio tarimosi dėl kyšio. Elgtasi pagal tuo metu galiojusį sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo buvo skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas.

„Viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus gydymo įstaigos pradėjo sudaryti sutartis ir tam tikras teritorinių ligonių kasų lėšas dalytis pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytas proporcijas. Teismui buvo pateiktos lentelės dėl 20 proc. ir 80 proc. lėšų skyrimo paslaugos siuntėjui ir paslaugos davėjui. Ten nebuvo nieko panašaus į derybas dėl kyšio. Dviejų sveikatos įstaigų vadovai tarėsi, kaip realizuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl įstaigų bendradarbiavimo ir veikė gydymo įstaigų naudai ir interesams“, – teigė advokatas G. Danėlius.

Šioje byloje kaltinamųjų suole galėjo sėdėti ir dar vienas asmuo – bendrovės „InMedica“ vadovas K. Broniukaitis. Jo vaidmuo tyrimo metu kelia papildomų klausimų dėl išteisinamojo nuosprendžio.

Bendrovės „InMedica“ vadovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes visiškai pripažino savo kaltę papirkinėjus tuometį Šilainių poliklinikos direktorių. Šis ikiteisminis tyrimas prasidėjo STT kriminalinei žvalgybai užfiksavus abiejų Obelienių ir bendrovės „InMedica“ vadovo pokalbį.

Vis dėlto advokatas G. Danėlius situaciją apibūdino kaip būdingą STT tyrimams. „Tai labai dažna STT praktika. Tačiau teismas nevertina, kad nutarimu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra konstatuojamas nusikaltimas ir bylą nagrinėjantis teismas nieko negali keisti. Taip yra ir taip yra visose bylose. Dažnu atveju atleistieji negali paaiškinti, dėl kokio nusikaltimo jie prisipažino ir, atrodo, prisipažinimu jie siekė greičiau ištrūkti iš proceso. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nesukuria didesnio įrodymo, kad kažkas įvyko“, – paaiškino G. Danėlius.

Išskirtas epizodas

Beje, byla teismą pasiekė gerokai didesnės apimties. Tyrimo metu buvo nustatyta ir keistų dalykų, kurie dėjosi Socialinės adaptacijos asociacijoje. Asociacijos pirmininko pareigas ėjo pats V. Obelienius. Į kaltinamąjį aktą sugulė duomenys dėl dokumentų klastojimo. Įtarta, kad, apgaulingai tvarkydamas asociacijos buhalterinę apskaitą, asociacijos naudai apgaulės būdu jis esą įgijo Narkotikų, tabako ir kontrolės departamento lėšų.

ES fondo lėšomis finansuojamo projekto metu Socialinės adaptacijos asociacija, kaip Narkotikų, tabako ir kontrolės departamento partnerė, teikė reabilitacijos paslaugas. Buvo įtariama, kad V. Obelienius nustatė asociacijos darbuotojams neoficialią darbo tvarką, pagal kurią projekto metu jie faktiškai dirbo mažesnį, nei sutartimis įsipareigota, darbo laiką.

Ten nebuvo nieko panašaus į derybas dėl kyšio. Dviejų sveikatos įstaigų vadovai tarėsi, kaip realizuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymą.

Tokiu būdu Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigas ėjusio V. Obelieniaus vadovaujama Socialinės adaptacijos asociacija galimai nepagrįstai gavo beveik 24 tūkst. eurų didesnį finansavimą už faktiškai neišdirbtas darbo valandas.

Į teisiamųjų suolą sėdo Inga Karosevičiūtė, kuri Socialinės adaptacijos centre dirbo vyriausiąja buhaltere, ir Ingrida Damaševičienė – socialinio darbuotojo padėjėja. Projekto vykdymo laikotarpiu jos esą padėjo klastoti darbo laiką fiksuojančiu dokumentus, dėl to buvo beveik 24 tūkst. litų viršyta darbo užmokesčio suma.

Tačiau šis epizodas dėl Socialinės adaptacijos centro iš bendros bylos buvo išskirtas, išnagrinėtas, kaltinamieji išteisinti. Nors prokuratūra skundė išteisinamąjį nuosprendį, Apeliacinis teismas atmetė prokuratūros kreipimąsi ir paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį.

Perteklinės priemonės

Skelbdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas pasisakė ir dėl kriminalinės žvalgybos priemonių, kurios buvo itin intensyvios ir ilgai truko. V. Obelieniaus ir G. Obelieniaus atžvilgiu jos taikytos metus. Visu šiuo laikotarpiu buvo fiksuojami Obelienių privatūs pokalbiai, daromi garso ir vaizdo įrašai.

Visi kaltinamieji, taip pat ir Socialinės adaptacijos asociacijos epizode, yra išteisinti, jų veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išsiaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip galimybė surasti V. Obelieniaus ir G. Obelieniaus veiksmuose galimai nusikalstamų veikų požymių.

Teismo vertinimu, Obelienių sulaikymas taip pat buvo perteklinė priemonė, nes, surašant laikino sulaikymo protokolą, jau buvo gauta pakankamai duomenų, turinčių reikšmės bylai.

Prievartos priemonių taikymas buvo perteklinis, grindžiamas formaliais ir tikrovės neatitinkančiais motyvais. Be to, pažeidė kaltinamųjų teises. Tačiau V. Obelieniaus gynėjas advokatas G. Danėlius abejoja, ar dėl šių teismo vertinimų bus kreipiamasi į teismus atskirai. Aštuonerius metus trukęs procesas ganėtinai išvargino jo ginamąjį, be to, ir teismai pabrėžia: svarbiausias akcentas – išteisinimas.