Uždelsto veikimo bomba
Vien šį savaitgalį buvo užsidegęs ne vienas kaminas, o Liudvinavo kaimo Paparčio 1-oji g. 03.39 val. gautas pranešimas, kad sprogo kaimynės kietojo kuro katilas. Katilinės patalpa buvo uždūminta, degimo nebuvo, tačiau moteriai prireikė medikų pagalbos, ji išvežta į ligoninę.
Kauno ugniagesių paros įvykių suvestinėje taip pat nurodyta, kad Kauno rajono Samylų seniūnijos Gervėnupio kaimo Vėjo g. kamine degė suodžiai. Kaminas pristatytas iš lauko pusės. Į krosnį buvo įmesta sniego, išvalytos pakuros, kamine suodžiai išdegė savaime. Laimei, namuose buvo dūmų detektorius buvo.
Gautas pranešimas ir dėl stuacijos Kauno rajone Domeikavos seniūnijos Voškonių kaimo Jurginų g. Pranešta, kad iš kamino eina žiežirbos. Kaminas buvo šiltas, degimo nebuvo. Patikrinta termovizoriumi. Namas vieno aukšto, mūrinis, 8x7 m dydžio, stogas dengtas šiferiu. Dūmų detektoriaus nebuvo.
Vilkaviškyje K. Donelaičio g. degė gyvenamojo namo kaminas. Iš kamino matėsi einančios žarijos, uždūminimo nebuvo. Prie kamino atidarytos durelės, išvalyta kamino apačia, pabudėta. Dūmų detektorius buvo.
Kalvarijos seniūnijoje Skersabalių 1 kaimo Laukų g. dėl perkaitusio kamino buvo uždūmintas namas, smilko vidinė rąstinė siena, atviros liepsnos nebuvo. Namas medinis, vieno aukšto, stogas dengtas šiferiu. Nuardyta dalis vidinės sienos, apie metrą krosnies ir kamino. Dūmų detektorių nebuvo.
Iš Šakių rajono Žemosios Panemunės miestelio Bažnyčios g. gautas pranešimas, kad dega namas. Smilko perdanga prie kamino. Perlieta vandeniu ir nuardyta perdangos, termovizoriumi patikrintos patalpos, pabudėta, kol kaminas atvėso. Dūmų detektorių nėra.
Laimei, užsidegę kaminai laiku pastebėti ir gaisrai užgesinti jiems dar neįsisiautėjus. Dėl neapskaičiuoto noro į krosnį prigrūsti, kiek telpa, ir kaitinti visu pajėgumu gali supleškėti visas namas.
Svarbiausia – valyti kaminus
Svarbiausia prevencinė priemonė – periodiškai valyti kaminą nuo suodžių, kurie perkaitę gali užsidegti. O taip pat laikykis priešgaisrinių saugos taisyklių ir ignoruoti galimas mintis „Ai, man taip nenutiks“, „Palieku tik trumpam“, „Aš geriau žinau nei ugniagesiai“.
Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė perspėja: netvarkingą krosnį apskritai draudžiama kūrenti.
„Neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenama krosnis“, – vardijo Dž. Vaitkevičienė.
„Nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga, – tęsė specialistė. – Neišeikite iš namų, kai kūrenama krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti. Baigę kūrenti krosnį, jos sklendę uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis!”
Anot jos, dūmtraukių nepriežiūra ilgainiui turi įtakos dūmtraukio būklei, užsidegus suodžiams, juose atsiranda įtrūkimų. Sutrūkinėjęs dūmtraukis yra lyg uždelsto veikimo bomba, tokiu atveju neišvengiamai kyla gaisro pavojus. Gaisrui kilus pastogėje ar viršutiniajame aukšte, name esantys žmonės ne iškart pastebi gaisro požymius.
Ką daryti?
Vienintelis ir patikrintas būdas, nurodė Dž. Vaitkevičienė, užsidegus suodžiams dūmtraukyje yra krosnies gesinimas. „Iš pakuros išimti degias medžiagas, o per dūmtraukyje esančią pravalą traukti krentančius suodžius ir žarijas ir šitaip mažinti temperatūrą dūmtraukyje. Vanduo, naudojamas užsidegusiam dūmtraukiui gesinti, gali padaryti daugiau žalos nei naudos, nes degant suodžiams, dūmtraukyje temperatūra gali pakilti net iki 1500 laipsnių Celsijaus, o vanduo, patekęs į dūmtraukį, akimirksniu virsta garais ir gali jį sugriauti ar susprogdinti“, – perspėjo pašnekovė.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad dūmtraukį būtina tinkamai ir laiku prižiūrėti, o kilus gaisrui nedelsiant apie tai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir vykdyti pagalbos skambutį priėmusio pareigūno nurodymus.
Piliečiams už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.
Gelbsti dūmų jutikliai
Dar vienas efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius. Ugniagesia vardija, kad daug materialinės ir moralinės žalos pridaro per vėlai pastebėtas gaisras. Šie jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą.
„Jutiklyje esanti sirena informuoja jus ir kaimynus apie iškilusią grėsmę, tad galima suspėti lokalizuoti beįsiplieskiančią ugnį, kol ji dar nepasiglemžė jūsų turto ar net gyvybės“, – kalbėjo Dž. Vaitkevičienė.
Perspėjama, kad šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį.
Nedžiauti ir arti nelaikyti
Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, kurie naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose.
„Svarbiausia taisyklė, kurią turi atminti asmenys, naudojantys elektros šildytuvus, jog šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių
prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo – tai pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų“, – vardijo Dž. Vaitkevičienė.
Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Nepalikite šildytuvo be priežiūros. Atminkite, jog ir tepaliniai elektriniai šildytuvai nėra apsaugoti nuo gamyklinio broko, tad ir jais negalima pasitikėti šimtu procentų. Trūkus tepalo skyriui ir tepalui išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras.
Elektriniai prietaisai pavojingi, nes gali sukelti trumpąjį jungimą. Norėdami to išvengti, nejunkite šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisas.
(be temos)