Nusikaltėlių milijonai – valstybei

Prireikė beveik ketverių metų, kad nusikalstamo pasaulio valdyti 3 mln. eurų papildytų mūsų šalies biudžetą ir painioje tarptautinėje machinacijoje būtų padėtas galutinis taškas. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino milijonus bešeimininkiais.

Keista pozicija

Į teismą dėl beveik 3 mln. eurų pripažinimo bešeimininkiais kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija. Pernai Kauno apygardos prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnų sprendimu ikiteisminis tyrimas dėl neaiškiomis aplinkybėmis viename Lietuvos banke užsienio kompanijos sąskaitą papildžiusių milijonų buvo nutrauktas.

Tačiau milijonai niekur neišgaravo. Jie liko Lietuvoje, tik buvo pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) depozitinę sąskaitą. Joje milijonai metus laukė atsirandančių šeimininkų, tačiau be reikalo.

Šių metų pradžioje į teismą kreipėsi Vokietijos kompanija, kurios sąskaitoje viename Lietuvos bankų atsiradę beveik 3 mln. eurų teisėsaugos sprendimu buvo areštuoti dėl lėšų valdymo teisės atkūrimo. Kompanijos atstovai nurodė, kad šie pinigai teisėtai priklauso dviem Nigerijos kompanijoms. Deja, bet nigeriečiai patys nesiėmė jokių veiksmų milijonams susigrąžinti.

Įdomiausia šių milijonų istorijoje, kad kol vyko ikiteisminis tyrimas, teisėtais milijonų šeimininkais mėgino save pristatyti ne vienas ir ne du asmenys – pradedant galbūt fiktyviu Vokietijos kompanijos atstovu Lietuvoje, Gruzijos kompanijų atstovais ir baigiant į Rusiją sprukusio garsiojo bankininko Vladimiro Romanovo bičiuliu Vitalijumi Goriunovu.

Ikiteisminį tyrimą vykdę Kauno pareigūnai atviravo šį tyrimą esant išskirtinį dėl ypatingų nusikalstamo pasaulio atstovų pastangų susigrąžinti Lietuvoje užstrigusius pinigus. Pastangos įtikinti teisėsaugą, nesant jokio pinigų plovimo, ir siekis susigrąžinti milijonus buvo labai stiprus. Pareigūnams teko atlaikyti įtampą ir grasinimus ne tik jų pačių, bet ir jų šeimos narių atžvilgiu.

Iškalbinga detalė – teisėsaugai priėmus sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, milijonus paskelbti bešeimininkiais ir konfiskuoti, įsivyravo ramybė. Tokio pareigūnų sprendimo neskundė niekas. Suprask, visiems tiko ar laukė tinkamesnio momento? Beveik metus milijonai ilsėjosi VMI depozitinėje sąskaitoje, o vokiečių kreipimasis į Vilniaus teismą nebuvo patenkintas, nes nebuvo sumokėtas proporcinis žyminis mokestis.

Panašu, kad tinkamiausiu momentu dar kartą pamėginti pasispardyti dėl prarastų lėšų tapo VMI kreipimasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą 2 895 278,66 euro pinigines lėšas pripažinti bešeimininkėmis ir jas perduoti valstybės nuosavybėn. Tačiau fortūna ir vėl nebuvo palanki tarptautinio nusikalstamo pasaulio šmėkloms.

Tariamas verslas

"Kauno diena" rašė, kad apie įtartinas lėšas teisėsaugą informavo vienas Lietuvos bankas. Užkliuvo tai, kad Vokietijoje registruota kompanija "Status Berater Gmbh" dar 2012 m. atsidarė sąskaitą viename Lietuvos bankų, tačiau jokių įspūdingų finansinių srautų banko darbuotojai nefiksavo. Priešingai, labiau susidarė įspūdis, kad Vokietijos kompanijos sąskaitoje Lietuvoje vyrauja štilis. Netikėtai į sąskaitą įkritusi ženkli suma užkliuvo bankininkams. Šie kreipėsi į teisėsaugą.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo pinigų plovimo buvo pradėtas 2015 m. Pareigūnams teko narplioti dviejų Nigerijos kompanijų užsakymą. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų buvo nustatyta, kad abi Nigerijos kompanijos į Gruzijoje registruotos kompanijos sąskaitą pervedė 10 mln. JAV dolerių. Milijonų paskirtis – apsaugos įrangos pirkimas ir paslaugos.

Vėliau dalis lėšų – beveik 3 mln. eurų – buvo pervesta į jau minėtos Vokietijos kompanijos sąskaitą viename Lietuvos banke. Apibendrinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinus sandorius, prokuroras konstatavo, kad faktai ir aplinkybės turi nusikalstamu būdu įgytų pinigų, turto legalizavimo požymių.

Teisėsauga pabrėžė, kad pirminis milijoninių lėšų siuntėjas yra dvi Nigerijos kompanijos, tačiau jos dėl piniginių lėšų pavedimo ir jų apribojimo niekur nesikreipė, o dėl neįvykusių paslaugų ir prekių tiekimo nevyko jokie teisminiai ginčai.

Kauno apygardos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) Kauno valdyba padarė išvadą, kad Lietuvos banko sąskaitoje esančių beveik 3 mln. eurų sąžiningo savininko nėra. Kaip minėta, šio pareigūnų sprendimo neskundė į milijonus pretendavę tariami Vokietijos kompanijos atstovai, pietiečiams būdingais veido bruožais vyrai taip pat nurimo, o tariami pinigų pervedėjai iš Nigerijos per ketverius metus neparodė visiškai jokio dėmesio.

Ganėtinai įtartinai, kai ikiteisminio tyrimo metu minti teisėsaugos pastatų slenksčius plūdo vienas už kitą geresni suinteresuoti milijonais asmenys ir staiga – visiškas abejingumas dėl Lietuvoje įstrigusių beveik 3 mln. eurų.

Susitaikė su praradimu?

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus bešeimininkiai pinigai metams įšaldomi. Per tą laiką suinteresuotos pusės gali kreiptis ir įrodinėti esančios tikraisiais teisėtais pinigų šeimininkais. Tačiau ir per tuos metus niekas nepareiškė jokių pretenzijų į teisėsaugos areštuotas lėšas.

Tačiau kai VMI kreipėsi dėl milijonų pripažinimo bešeimininkiais, Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekė Vokietijos kompanijos "Status Berater Gmbh", į kurios sąskaitą Lietuvos banke ir buvo pervesti milijonai, atsiliepimas.

Vokietijos kompanijos atstovai pareiškė, kad VMI prašymas pripažinti beveik 3 mln. eurų bešeimininkiais yra nepagrįstas, todėl teismas neturėtų jo tenkinti. Vokiečių atstovų versija esą dvi Nigerijos kompanijos sudarė sutartį su Bulgarijos kompanija, kuri įsipareigojo už 10 mln. JAV dolerių atlikti automatinių krovinių platformų gamybos darbus.

Esą, siekiant išvengti nesitarimų tarp užsakovo ir vykdytojo, Gruzijos kompanija tapo depozito valdytoja arba lėšų saugotoja. 10 mln. JAV dolerių buvo pervesta į Gruzijos kompanijos sąskaitą. Toks pavedimas užkliuvo ir gruzinams. Gruzijos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo pinigų plovimo, tačiau nenustačius nusikalstamos veikos požymių tyrimas buvo nutrauktas.

Vokietijos kompanijos atstovai tikino, kad užsakovus iš Nigerijos užrūstino toks pervestų milijonų saugotojos patikrinimas, todėl patikimumui užtikrinti lėšų saugotojo statusas perėjo Vokietijos kompanijai, o kartu ir dalis milijoninių lėšų įkrito į pastarosios sąskaitą Lietuvos banke.

Vis dėlto teismo neįtikino Vokietijos kompanijos atstovų tvirtinimas, kad beveik 3 mln. eurų priklauso dviem Nigerijos kompanijoms. Prašymas atkurti lėšų valdymo teises atmestas, kaip ir skundas, kad valstybė negali savintis milijonų. Beveik 3 mln. eurų pagaliau įgavo teisėtą bešeimininkių pinigų statusą ir papildė Lietuvos biudžetą.


Komentaras

Džiuginta Balčiūnienė

VMI Nepriemokų administravimo departamento vyresnioji patarėja

Bešeimininkiai pinigai, kai jie tokiais yra pripažįstami įsigaliojusiu teismo sprendimu, pervedami į valstybės biudžetą. Aprašomoje situacijoje įvardytos piniginės lėšos, po jų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo valstybės nuosavybėn, taip pat yra pervestos į valstybės biudžetą.

Atvejų, kai mokesčių administratorius kreipiasi į teismą dėl pinigų pripažinimo bešeimininkiu turtu, pasitaiko retai. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus iš viso buvo trys tokio pobūdžio atvejai. Šiuo metu yra priimtas vienas sprendimas, kuriuo lėšos pripažintos bešeimininkiu turtu. Dėl kitų dviejų atvejų tebevyksta teisminiai procesai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kopustas.

Kopustas. portretas
Galetu vagsams isdalint tuos pinigus, bet ne, tai supistai valdziai vis negana, vagys paskutiniai.

ALGIS

ALGIS portretas
O suradusiems [IŠKNISUSIEMS] turi priklausyti 25 procentai .

Na va ,

Na va , portretas
jau ir galėtų prisidėti prie sergančio aklos šeimos mažylio gydymo Šveicarijoje ,bet kur tau juk seimo narių kišenės su skylėmis ,kiek begrūstų į batus matyt sukrenta .
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių