Nuo kraupių kaltinimų nepabėgs ir po 20 metų?

Vakar policijos pareigūnai pranešė, kad per plataus masto operaciją sulaikė dar dešimt asmenų, siejamų su Kamuolinių gauja. Pasak policijos, vienas iš pagrindinių sulaikytų įtariamųjų prieš 20 metų buvo išteisintas rezonansinėje Vilmos Dadurkaitės išžaginimo ir nužudymo byloje Klaidas Kanarskas.

Gauja iš vieno namo

Pirmuoju Aguoninių grupuotės idėjiniu vadu buvo laikomas buvęs boksininkas Klaidas Kanarskas, pravarde Klaidensas (gim. 1975 m.), laukiniais reketo laikais, 1994-aisiais, nuteistas pagal labiausiai paplitusį to meto Baudžiamojo kodekso straipsnį – už turto prievartavimą. Vos tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos Klaidas subūrė nedidelę gaują. Praėjus kuriam laikui jau sėkmingai vadovavo kone iš to paties daugiabučio šalia „Aguonos“ parduotuvės susiformavusios Aguoninių gaujos vyrams. Būtent K.Kanarsko kaimynystėje gyvenę jaunuoliai tapo bendraminčiais ir įsisuko į bendrus nusikaltimus.

„Galima sakyti, kad jie visi buvo iš vieno namo. Jauni, energingi ir pasiruošę padaryti bet ką, kad tik juos gerbtų kiti miesto nusikaltėliai ir kviestųsi spręsti bendrų reikalų“, – taip K.Kanarsko suburtą kriminalinį jaunimą atsimena vienas buvęs įtakingas senosios Kauno mafijos veikėjas.

K.Kanarsko tėvas – praeityje žinomas futbolininkas Kęstutis Kanarskas. Net ir dabar jis vis dar žaidžia futbolą šalies veteranų turnyruose.

Pasitikintis savimi

Kai kurie anonimais norėję likti pašnekovai prisimena, kad K.Kanarskas buvo be galo savimi pasitikintis. Jis faktiškai valdė visus prasikalsti linkusius rajono jaunuolius. Tam tikruose sluoksniuose Klaido suburti vyrai netgi buvo vadinami klaidiniais. Pradžioje jie buvo eiliniai rajono chuliganai, tačiau nuosekliai siekė pripažinimo Kauno gangsterių pasaulyje.

Klaidas nieko nebijojo ir kartu su artimiausiais bendražygiais atliko įvairias vyresnių gangsterių skirtas užduotis. Tais laikais Aguoninių grupuotėje artimiausias K.Kanarsko bendražygis buvo Giedrius Janonis, kuriam dėl milžiniškos aistros futbolui buvo suteikta Kamuolio pravardė. Tiesa, jis nėra kilęs iš „Aguonos“ parduotuvės rajono. „Kamuolys neturėjo įgimto talento tapti nusikaltėliu. Sakyčiau, kad tai visiškas Daškės produktas“, – taip lakoniškai G.Janonio kriminalinę charakteristiką pateikė praeityje žinomas senosios Vilijampolės banditų kartos veikėjas.

Šiandien jau išsklaidytų buvusių Kauno kriminalinių šeimų veteranai pasakoja, kad Aguoniniai buvo savotiškais tais laikais mieste klestėjusio ir rimtą konkurenciją ne tik plačiai žinomiems Daktarams, bet ir kitoms miesto grupuotėms sudariusio Daškinių grupuotės vadeivos Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškė (1968–2001), kareiviais. Tokie asmenys neretai buvo vadinami tiesiog torpedomis, nes jiems  pavesdavo pačias juodžiausias ir pavojingiausias užduotis.

Pasakojama, kad tomis 2001-ųjų gruodžio dienomis bene labiausiai atkeršyti už Daškės mirtį siekė jau tada dešimtims kovingai nusiteikusių aguoninių dirigavęs K.Kanarskas.

Siekė atkeršyti

Pasakojama, kad tomis 2001-ųjų gruodžio dienomis bene labiausiai atkeršyti už Daškės mirtį siekė jau tada dešimtims kovingai nusiteikusių aguoninių dirigavęs K.Kanarskas. Jį su Daške siejo ypač artimi santykiai. Yra pasakojančių, kad K.Kanarskas su savo smogikais net kelias paras slaptavietėje su granatsvaidžiu ir kitokiais koviniais ginklais tykojo iš namų šarvuotu BMW išvažiuojančio Rolando Dromanto-Ilgo – tarp jo ir Daškės prieš mirtį kilo rimtas konfliktas. Tačiau Ilgas taip ir nepasirodė. Kai kurie tokiu pasakojimu netiki, bet tuo metu jaunieji aguoniniai buvo pasiryžę bet kam.

K. Kanarskas (nuotrauka iš D. Dargio knygos „Kamuoliniai prie bausmės linijos“)

Po R.Daškevičiaus nužudymo kurį laiką Aguoniniai talkino tai pačiai buvusių Daškinių aplinkai priskirto Gintaro Kupčiūno-Kupčios ir jo bičiulių kompanijai.

Buvę Kauno kriminalinės policijos operatyvininkai prisimena, kad būtent tada keli kauniečiai iš Aguoninių aplinkos vis dažniau traukiniais ėmė važinėti į Maskvą, kur vogė prabangiausius automobilius. Vėliau juos su bendrais iš Solncevo „brigadų“ nuvarydavo į pogrindinius angarus, kartais išardydavo dalimis ir iš naujo surinkdavo, o paskui parduodavo ir išgabendavo į Kazachstaną arba Rytų Europos šalis. Manoma, kad tai buvo metas, kai tokiais ypač brangiais, tačiau klonuotais vadinamais automobiliais visiškai nesislėpdami Kauno gatves raižė patys ryškiausi Aguoninių gaujos nariai ar jų artimiausios aplinkos žmonės.

Nužudymo byla

Prisimindamas 2002-ųjų vasarį Kauną sudrebinusios jaunos parduotuvės kasininkės Vilmos Dadurkaitės žmogžudystės bylą buvęs prokuroras Giedrius Danėlius neslėpė, kad prie tyrimo prisidėjo ir aktyviai tuometį įvykį aprašiusi Kauno skaitytojų itin pamėgto dienraščio „Kauno diena“ žurnalistė, nagrinėjusi kriminalines temas.

Būtent „Kauno dienoje“ buvo pirmąsyk išplatintos įtariamųjų nuotraukos ir prašymai, kad ką nors žinantys žmonės atsilieptų. Žurnalistei vyresnio amžiaus kauniečių pora patvirtino, kad nusikaltimo naktį bendravo su galimu žudiku, nes atpažino jį iš laikraštyje paskelbtų nusikaltėlių fotografijų. Pastabi moteris nebuvo linkusi savo liudijimo pakartoti policijos tyrėjams, tačiau atvykusiam prokurorui G.Danėliui patvirtino savo žodžius, kad ėjo į balkoną raminti triukšmadarių ir pamatė smurtautoją.

„Pamenu, į teismą iškviesta svarbi liudytoja, paprašyta patvirtinti savo anksčiau išsakytus žodžius, žiūrėdama į K.Kanarską netikėtai ištarė: „Aš neprisimenu, bet Dievas jį nubaus.“ Taigi teismui to užtikrintumo pritrūko ir galiausiai buvo priimtas toks sprendimas, koks buvo“, – prisimindamas sudėtingos bylos baigtį kalbėjo G.Danėlius.

Buvęs prokuroras pripažino, kad antrąsyk K.Kanarskas dėl nužudymo buvo suimtas tik dėl to, kad pavyko prisikviesti paliudyti maisto išvežiotoją, kuris atvežė į namus cepelinų ir buvo sumuštas. Klaidas smūgiais išreiškė savo nepasitenkinimą dėl pernelyg atvėsusių cepelinų. „Rodydamas į „Kauno dienos“ laikraštį jis sumuštam cepelinų vežėjui šaukė: „Štai čia aš – tas, kuris tai padariau!..“ – prisiminė G.Danėlius.

Įšaldytos bylos

Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo sukurtas specialus įšaldytų bylų tyrimo padalinys, jo darbuotojams buvo patikėta narplioti naujos informacijos srautą. Dar rašant pernai spalį pasirodžiusią knygą „Kamuoliniai prie bausmės linijos“ buvo gauta duomenų, kad biuro pareigūnai užsimojo iš naujo peržiūrėti senus Kamuolinių gaujos ir su ja siejamų asmenų nusikaltimus. 2021-ųjų pavasarį neišspręstų bylų tyrimo grupė ėmė aktyviai raustis senuose V.Dadurkaitės nužudymo bylos dokumentuose. Tad labai tikėtina, kad jauną merginą nužudę ciniški žudikai tikrai stos prieš teismą.

Verta pažymėti, kad anuomet griežtos nelaisvės bausmės išvengusiam K.Kanarskui tai vis dėlto atsiėjo nepigiai. Galima sakyti, kad būtent po to visiems laikams Klaido autoritetas net tarp artimiausių bičiulių Aguoninių gretose labai sumenko. Nors jis ir buvo išteisintas, daugelis grupuotės vyrų nebenorėjo su juo bendrauti ar juolab vykdyti jo pavedimų. Ši jaunos merginos nužudymo byla galutinai suskaldė nevaržomai veikusios ir sėkmingai į viršūnes kopusios Aguoninių grupuotės narius.


Išjudino sulaikymas Jungtinėje Karalystėje

Žiauriai sumušta aštuoniolikmetė V.Dadurkaitė be gyvybės ženklų aptikta 2002 m. vasario 12-osios naktį prie V.Krėvės pr. 26-ojo penkiaaukščio. Dėl merginos nužudymo ir, kaip vėliau paaiškėjo, išžaginimo iki šiol niekas nenuteistas.

Vienas iš pagrindinių įtariamųjų buvo K.Kanarskas.

Kitas įtariamasis šiame tyrime, Jonas Snieška, dėl kraupaus nusikaltimo buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūtį po sudėtingos ir ilgalaikės tarptautinės Jungtinės Karalystės pareigūnų ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų operacijos, koordinuojant Lietuvos specialiajam atašė Jungtinėje Karalystėje. J.Snieška šiuo metu laukia ekstradicijos būti perduotas į Lietuvą tolesniam baudžiamajam persekiojimui.

„Taip jau būna, kad ne visi nusikaltimai atskleidžiami tą pačią dieną arba labai greitai po jų padarymo. Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių. Kas lėmė, kad šis nusikaltimas taip ilgai buvo tiriamas, manau, irgi aiškinsimės ir žiūrėsime, kas buvo padaryta ar nepadaryta“, – „Kauno dienai“ yra sakęs Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Pernavas.

Detalės: D. Dargis savo knygoje „Kamuoliniai prie bausmės linijos: nuo Futbolo akademijos iki amfetamino laboratorijos“ atskleidžia ir įvairių detalių apie sutriuškintos gaujos gyvenimą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)



NAUJAUSI KOMENTARAI

Daugiausiai

Daugiausiai portretas
Teistų Europoje pagal gyventojų skaičių. Ir dar ėnė kriminaliniu nusikaltimu laikyti už pasakytus žmodžius, ar teisybę. Beprotnamis čia mažas, nieko daugiau. Čia mano nuomonė, ir nenustebčiau kad už ją vėl nuteistų pagal B.K 154str. Įdiotų šalis. Tegul atleidžia adekvatūs žmonės, kurie tame nedalyvauja.

Žmogus

Žmogus portretas
Už pasakytą ar parašytą teisybę kažkam padaromas kriminaliniu nusikaltėliu su visom pasekmėm- licenzijų praradimu, darbu, teismo įpareigojimai. Tai čia demokratinė valstybė, žodžio laisvė? Jūs nejuokinkite mane.

Senai

Senai portretas
Rašo apie jų baisius darbus, bylas- niekam neįdomu. Pati teisėsauga apaudoje šmeižia, demonstruodama savo nebaudžiamumą. Prirašė į bylą išgalvotų dalykų, po nuosprendžio pateikia straipsniui kaip "faktus" paimtus iš bylos. Manipuliacijos, melas, su siekiu susidoroti, nežiūrint iš viso ar tu kaltas ar ne. Man prokuratūra primena rusiškas teisėrvarkos įstaigas, kur ką nori tą jie padaro.mūsiškiai nuo jų atsilieka mažai..Kaip žmogui jaustis kai jį nuteisia pagal B.K už pasakytą teisybę. Na pagalvokite. O K.diena mielai jų propogandinius straipsnius rašo.
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių