Kaltinamiesiems D. Bugavičiaus nužudymu pasiūlytos skirtingos bausmės

Įrodymai garsinti tris posėdžius

38-erių Arle Grabbi, kuris, remiantis kaltinamuoju aktu, paleido iš dviejų pistoletų į D.Bugavičių mažiausiai dvylika šūvių, teismo prašoma įkalinti 20 metų. 40-metį Hansą Eriką Ehvertą, kuris remiantis kaltinimuoju aktu, atvežė D.Bugavičių nušovusį savo tautietį į nusikaltimo vietą ir po to padėjo šiam skubiai iš jos pasišalinti, – 19 metų. O minėtiems estams talkinusį iš Kauno kilusį, tačiau pastaruoju metu daugiau laiko užsienyje praleidusį taip pat 38-erių Ričardą Baiką, kuris prieš 23-ejus metus buvo tapęs Europos jaunių bokso vicečempionu, – 17 metų.

Teisiamiesiems pasiūlytos skirtingos bausmės, atsižvelgiant į jų vaidmenį planuojant ir įvykdant D.Bugavičiaus nužudymą.

Iš kaltinamųjų šia užsakomąja žmogžudyste veidų buvo sunku suprasti jų reakciją į pasiūlytas bausmes. Tačiau estai, vos pasibaigus teismo posėdžiui, paprašė atsiųsti jiems posėdžio garso įrašo kopijas. Viena iš prielaidų – kad galbūt nenorėjo patikėti tuo, ką išgirdo, vildamiesi, jog neteisingai, nes ir šiandieninis šios bylos posėdis vyko nuotoliniu būdu. Estams dalyvaujant jame iš Kauno tardymo izoliatoriaus, R.Baikai – iš Pravieniškių pataisos namų, o jų advokatams ir prokurorui – iš savo darbo vietų.

Ričardas Baika/Redakcijos archyvo nuotr.

Kaltinimą šioje nemažą atgarsį sukėlusioje byloje palaikiusio Generalinės prokuratūros prokuroro Zdislavo Tuliševskio baigiamoji kalba, sugulusi net 36 lapus, nusitęsė net per tris posėdžius, nes reikėjo ją pažodžiui versti į estų kalbą. Šią kalbą prieš kelis metus geriausiu šalies prokuroru pripažintas Z.Tuliševskis pradėjo nuo prisipažinimo, kad tai – viena sudėtingiausių bylų jo praktikoje, nes teko susidurti su nusikalstama organizacija, kurios čiuptuvai apraizgė nemažą planetos dalį. Ir artėjantis teismo sprendimas turėtų būti pirmas labai didelis vinis į jos karstą.

Anot prokuroro, įrodymų tyrimas šioje byloje buvo sudėtingas ir dėl to, kad kaltinamieji dėjo maksimalias pastangas, jog neįkliūtų. Be to, siekiant maksimalios konspiracijos, nusikaltimo įvykdymui nusamdyti ne Lietuvos piliečiai. Sudėtinga ši byla ir dėl to, kad didelė dalis įrodymų, kuriais remiantis grindžiama teisiamųjų kaltė, yra netiesioginiai.

Paslaptys tapo viešos

Baigiamojoje prokuroro kalboje buvo pagarsinti ir kai kurie įslaptintų šios bylos liudytojų parodymai, duoti uždaruose teismo posėdžiuose.

Pavyzdžiui, kad R.Baika buvo vieno iš susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatoriaus Renaldo Kanio, kuris kol kas sėkmingai slapstosi, „torpeda“. O H.E.Ehvertas net keletą kartų yra vežęs iš Estijos į Lietuvą, mūsų nusikalstamo pasaulio atstovų prašymu, ginklus. Be to, R.Kanio ir kito lietuvio – Sergejaus Bėgliko nusikalstamai organizacijai, kuri užsiėmė ne tik narkotikų, bet ir labai didelio kiekio grynųjų pinigų, kuriuos skraidino lagaminais, kontrabanda, priklausę estai ne tik dideliais kiekiais gabeno kokainą, bet ir įvykdė nemažai užsakomųjų žmogžudysčių Europoje. Iki šiol jie garsėjo kaip nepaliekantys nusikaltimo vietoje pėdsakų. O A.Grabbi, kuris prieš aštuonerius metus buvo teistas Suomijoje už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, anksčiau turėjo kitą pavardę.

R.Baika, anot minėtų liudytojų, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, augino ten kanapes. Be to jis gabeno iš Ispanijos per Lietuvą į Rusiją hašišą. Tačiau apie 20 kilogramų šios narkotinės medžiagos buvo pagrobta. Kai kurie liudytojai atskleidė ir tai, kad kai kas nutekindavo D.Bugavičiui bei dar vienam asmeniui, į kurio gyvybę taip pat kėsintasi, tačiau nesėkmingai, informaciją ir apie minėtus kvaišalų maršrutus, ir apie jų kiekius.

Atkurtas visa įvykių eiga

A.Grabbi, H.E.Evertas ir R.Baika yra kaltinami veikę organizuotoje grupėje su minėto ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, įkurto 2007-aisiais, nariais, kurių buvo pasitelkti tik organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą. A.Grabbi su H.E.Ehvertu sutiko dalyvauti šiame nusikaltime dėl piniginio atlygio. O R.Baika – siekdamas pelnyti susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatorių palankumą.

Arle Grabbi/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pagrindinė susidorojimo su šiuo Kauno gaujų atstovu priežastis buvo gauta informacija, kad jis galėjo kelti grėsmę neteisėtai šio nusikaltimo organizatorių veikai – prekybai narkotikais stambiu mastu. Dėl to nusprendusieji pašalinti jį kaip konkurentą 2015-ųjų vasarą Ispanijos karalystėje kreipėsi pagalbos į asmenį, turintį ryšių su samdomais žudikais.

Po to D.Bugavičiaus nužudymo scenarijuje atsirado ir A.Grabbi su H.Ehvertu bei R.Baika, turėjęs estams padėti. Netrukus buvo įsigyta slapta sekimo įranga, kuri buvo sumontuota D.Bugavičiaus automobilyje. Ir Prancūzijoje pavogtas „Renault Megane“, kuriuo žudikai atvyko į nusikaltimo vietą. O Ispanijos karalystėje buvo apsirūpinta cheminėmis medžiagomis nusikaltimo pėdsakams naikinti. Du 9 mm kalibro pistoletai, panaudoti susidorojant su D.Bugavičiumi, buvo nelegaliai įvežti į Lietuvą maršrutiniu autobusu – apie planuojamą nusikaltimą nežinančio asmens kuprinėje. Ir perduoti šios užduoties vykdytojams vienoje Trakų rajono kavinėje.

Pasala prie užtvaro

27-erių D. Bugavičius buvo nušautas paskutinėmis 2015-ųjų lapkričio 6-osios minutėmis prie išsinuomoto kotedžo Šilainiuose, Šėtos gatvėje, – automobilyje „Mercedes-Benz“. Po to žudikų transporto priemonė, kuria jie pasišalino iš nusikaltimo vietos, sudeginta viename netoliese esančios Vėtrungės gatvės daugiabučių kieme. Palikti nusikaltimo vietą, o netrukus ir Lietuvą, remiantis kaltinamuoju aktu, A.Grabbi ir H.E.Ehvertui padėjo R.Baika.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Ši trijulė kaltinama ne tik D.Bugavičiaus nužudymu iš savanaudiškų paskatų bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis ir svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – buvo ne tik sušaudytas D.Bugavičiaus mamos mersedesas. Viena kulka išdaužė ir vieno Baltų prospekto gyventojo langą. O nuo padegto „Renault Megane“ apdegė ir minėtame Vėtrungės gatvės kieme stovėjęs automobilis „Toyota“.

Su D.Bugavičiumi tada kartu buvusi popgrupės „Naujosios pupytės“ narė Vita Jakutienė teisme pasakojo, kad belaukiant, kol pakils užvaras, kurio pultelis buvo pas jos mylimąjį, atbulomis prie jų privažiavo netoliese stovėjęs automobilis tranzitiniais numeriais. Ir užkirto jiems kelią. O iš šio automobilio keleivio pusės išlipo asmuo su gobtuvu, prisidengęs veido apačią šaliku. Šis asmuo laikė rankoje ginklą. Ir iššovė iš šio, stovėdamas už dviejų metrų nuo jų mersedeso. Po to žengė dar porą žingsnių arčiau ir vėl šovė. V.Jakutienė sakė atpažinusi šį asmenį iš pareigūnų pateiktų nuotraukų. Ir teigė, kad jis yra teismo salėje, nurodydama A.Grabbi.

V.Jakutienė prašo priteisti jai bei judviejų su velioniu dukrai, gimusiai jau po tėvo žūties, vieną milijoną 854 tūkst. eurų. Velionio mama ir brolis – po 300 tūkst. eurų.

Kaltės nepripažįsta

Nė vienas iš teisiamųjų jiems pareikštų kaltinimų nepripažįsta.

A.Grabbi, tik teisme davęs parodymus, pareiškė, kam šaudyti nemoka. Esą jam pamačius ginklus dreba rankos. Nors kai kurie įslaptinti liudytojai teigė, kad jis puikiai šaudo įvairiais ginklais. Be to, A.Grabbi tikino lankęsis tą 2015-ųjų rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje tik vieną kartą – spalį. Asmeniniais tikslais, kuriuos įvardinti atsisakė. O ne lapkritį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, apie kurį jis pirmą kartą išgirdo tik tada, kai buvo sulaikytas.

H.E.Ehvertas, taip pat davęs parodymus tik teisme, taip pat tikino nebuvęs nusikaltimo, dėl kurio yra teisiamas, vietoje. Jis buvo linkęs įvardinti save, kaip solidų ir patikimą verslininką, kuris kelis kartus darbo reikalais lankėsi Lietuvoje – Vilniuje bei Kaune. Šių jo vizitų tikslai buvo du: apsižiūrėti, ar čia galima plėtoti jo automobilių nuomos verslą, bei paieškoti darbuotojų klientams Suomijoje, nes jis užsiima ir tarpininkavimu įdarbinant. Anot H.E.Ehverto, vieną kartą tada jis atvežęs į Lietuvą ir gerą savo draugą A.Grabbi. Tačiau visi šie vizitai buvo tą rudenį, kai buvo nužudytas D.Bugavičius, kurio H.E.Ehvertas taip pat teigė nepažinojęs, kaip ir R.Baikos. Nors tuo metu, kai D.Bugavičius buvo nušautas, viešėjo Kaune. Bet tąnakt neišėjo iš išsinuomoto buto, iš kurio ryte išvyko. Tačiau paprašius H.E.Ehverto nurodyti nors vieną įmonę ar asmenį, su kuriais jis buvo susitikęs minėtų savo vizitų į Lietuvą metu, jis to padaryti negalėjo. Kaip ir atsakyti į klausimą, kodėl tą rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje jo išsinuomotų automobilių stovėjimo vietos bei judėjimo kryptys sutapo su nužudytojo maršrutais.

Hansas Erikas Ehvertas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasakos ir realybė

R.Baikos teismui pateikta versija dėl byloje, anot teisėsaugininkų, esančių įkalčių prieš jį, buvo siejama su Renaldu B., pravarde Kaziukas, – jo draugu žaidžiant futbolą. Esą šiam jis buvo pasakojęs, kad GPS sekimo įrangą jau galima nusipirkti ir automobilių turguje. Ir Kaziuką, turėjusį pervežimo paslaugų vilkikais įmonę, tai sudomino. Jis paprašė, kad R.Baika jam ne tik šią įrangą nupirktų, bet ir padėtų ją aktyvuoti. Kaziukui nupirkta GPS sistema buvo sujungta su senu R.Baikos telefonu, kuris taip pat atiduotas Kaziukui. Nuo to momento, R.Baikos, kurį gina net du advokatai, teigimu, jis apie šio GPS, vėliau rasto sumontuoto D.Bugavičiaus automobilyje, likimą nieko nežinojo. Tačiau tik taip gali paaiškinti, kodėl ant šios slaptos įrangos buvo aptikta jo DNR. Minėtas Kaziukas, remiantis R.Baikos parodymais, jam tarpininkaujant išnuomojo nežinomiems asmenims kelioms savaitėms ir savo butą, kuriame vėliau aptikta mįslingų cheminių medžiagų pėdsakų. Tačiau Kaziukas prieš porą metų mirė. R.Baika taip pat tikino nepažinojęs D.Bugavičiaus.

Tačiau suimtas pastarojo nužudymo byloje, R.Baika sugebėjo užsidirbti teistumą, laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Už tai, kad leido sau pagrasinti vienam iš ten dirbančių prižiūrėtojų, jog išdurs šiam akis, nes jis per daug mato. Kauno apylinkės teismas prieš pusmetį nubaudė už tai R.Baiką dvylikos mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant nurodytą laiką būti namuose, nors jis tuo metu jau dėl viso pikto buvo perkeltas į Pravieniškes. Ir priteisė minėtam pareigūnui iš R.Baikos 500 eurų. Nors šis prašė 5 tūkst. eurų moralinio atlygio. Šis pirmuoju teistumu R.Baikos biografijoje pasibaigęs incidentas įvyko Kauno apygardos teismui jau atvertus D.Bugavičiaus nužudymo bylą – pernai gegužę. O šio incidento priešistore tapo įvykiai Kauno tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemelyje, kuomet minėtam prižiūrėtojui užkliuvo įtartinas trijų kalinių elgesys. Nusprendus patikrinti, ar jie neturi draudžiamų daiktų, ant žemės aptikta tokiems priskiriama USB atmintinė. Nors kaltę prisiėmė vienas kalinys, Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybė už tai nubaudė R.Baiką. Jam pusei metų atimta teisė į ilgalaikius pasimatymus su savo trijų vaikų motina. Po šio Drausmės komisijos sprendimo R.Baika ir pratrūko. Minėtus grasinimus, kurie teisiškai įvertinti kaip grasinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą, jis išsakė minėtam tarnybinį pranešimą dėl radinio pasivaikščiojimų kiemelyje surašiusiam pareigūnui, prasilenkdamas su juo koridoriuje vos išėjęs iš šios komisijos posėdžio. Prokurorė prašė skirti už tai R.Baikai aštuonių mėnesių įkalinimą, atidedant bausmės vykdymą metams. Tačiau Kauno apylinkės teismas parinko jam jau minėtą švelnesnę bausmę. Savo kaltės nepripažinęs, nors per paskutinį žodį ir atsiprašęs pareigūno, R.Baika šį nuosprendį apskundė. Tačiau Kauno apygardos teismas prieš kelis mėnesius jo skundą atmetė, po ko minėtas Kauno apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo.