Gyvūnų globėjų vaidai: santykius aiškinasi teisme

Emocionalūs pareiškimai

"Paulius turbūt niekada jau nesupras, kuo skiriasi pelno siekiančios įmonės ir viešosios įstaigos. Niekada nesupras, kad "Penkta koja" visų pirma yra gyvūnams. Jais, beje, P.Boreika dalintis nepageidauja. Kitaip tariant, šunys mums, o pinigai – jam", – tęsė A.Volockytė.

Išgirdęs jam mestus priekaištus, P.Boreika patikino, kad vienas siūlymų baigti šį konfliktą, buvo pasidalyti įstaigą perpus – taip pat ir beglobius gyvūnus.

"Penktos kojos" steigėjų ginčas dabar jau pasiekė Aukščiausiąjį teismą.

"Kauno diena" šia istorija pradėjo domėtis, po P.Boreikai palankaus Kauno apygardos teismo sprendimo. Tuomet kaunietis skundėsi, kad "Penktos kojos" direktorė nenori pripažinti teismo sprendimo.

"Taip, dabar mes turime galiojantį naujausią teismo sprendimą dėl P.Boreikos pripažinimo dalininku ir sprendimą vykdysime. Tačiau noriu pabrėžti, kad prieš tai buvę teismų sprendimai buvo nepripažįstantys jo dalininku. Norėčiau tik priminti, taip pat ir Pauliui, kad jis visada buvo, yra ir bus laukiamas prisidėti prie organizacijos gerovės. Kadangi esu direktorė ir esu vienintelė atsakinga, tikrai neplanuoju jam suteikti jokių prisijungimų prie "Penktos kojos" sąskaitų. Visa kita nėra problema, kol jis nekenkia organizacijai ir jos rėmėjams", – "Kauno dienai" pareiškė A.Volockytė.

Po kelių dienų ji atsiuntė žinutę, kad Kauno apygardos teismo sprendimas apskųstas Aukščiausiajam teismui.

Komentaras

Kristina Petrošienė, Valstybės įmonės Registrų centras atstovė spaudai

Kai viešąją įstaigą (VšĮ) steigia vienas steigėjas, sudaromas steigimo aktas, o jeigu keli – steigimo sutartis. VšĮ turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − vadovą. Įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus valdymo organas, pavyzdžiui, valdyba. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi VšĮ dalininkai, kiekvienas – po vieną balsą, nebent įstatuose numatyta kitaip.

Steigiant VšĮ, sudaromi viešosios įstaigos įstatai, taip pat turi įvykti steigiamasis susirinkimas, kuriame turi būti išrinkti kolegialūs organai ir paskiriamas vadovas. Viešųjų įstaigų įstatymas nustato, kad, norint įregistruoti viešąją įstaigą, juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikta steigimo sutartis ar aktas, įstatai ir kiti viešajai įstaigai įregistruoti įstatymuose nustatyti dokumentai. VšĮ laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.

Juridinių asmenų registre duomenys apie viešųjų įstaigų dalininkus nėra registruojami ir saugomi. Teisės aktų nustatyta tvarka, registre yra registruojami ir tvarkomi duomenys tik apie valdymo organų narius, t.y. vadovą ar kt.

VšĮ steigėjai, nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais ir turi teisę dalyvauti dalininkų susirinkimuose ir taip prisidėti prie juridinio asmens valdymo bei veiklos. Dalininkai savo dalį gali perleisti kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė arba savivaldybė.

Tokia padėtis netrukus keisis. Šių metų viduryje priimtos Viešųjų įstaigų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo kitų metų pabaigos, 2017 m. lapkričio 1 d., Registrų centro tvarkomoje informacinėje sistemoje JADIS (Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema) bus pradėti kaupti duomenys apie viešųjų įstaigų dalininkus. Dabar šioje sistemoje kaupiami duomenys apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus ir mažųjų bendrijų narius. Iki 2018 m. liepos 1 d. visos VšĮ bus įpareigotos minėtai sistemai pateikti duomenis apie savo dalininkus.

Direktorius vienas negali pakeisti įstatų. Jie yra keičiami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu arba vienintelio dalininko (savininko) sprendimu. Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas VšĮ įstatuose nustatyta tvarka, o visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi VšĮ dalininkai. VšĮ vadovas (jeigu jis nėra dalininkas) gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės.

Dalininkų sprendimas dėl įstatų pakeitimo turi būti priimtas kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato VšĮ įstatai ir ji negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų suma.