Dingusiųjų statistika negailestinga: vien Kaune paieškos skaičiuojamos šimtais

Skaudžios istorijos

Viena skaudžiausių žinių apie iš namų išėjusios ir vėliau Linkuvos dvaro tvenkinyje rastos moters kūną Lietuvą sukrėtė dar praėjusią  savaitę.

Tąkart vilties surasti dingusiąją neprarandantys artimieji socialiniuose tinkluose dalijosi tokiais įrašais: "Ji eina lėtu žingsniu, neenerginga, pečiai gali būti pakelti, gali eiti sulenktomis rankomis. Veidas pabalęs, strazdanotas, turi ryškius skruostikaulius, ant kaklo nežymus randas, ant kairės kojos, virš kelio, ryškus apgamas."

Pavasarį daug dėmesio ir pagalbos sulaukė dingusio jauno kario artimieji. Jie socialiniame tinkle skelbė, kad vaikinas važiavo "Taxify" pavėžėjimo paslaugas teikiančiu automobiliu, tačiau Rotušės aikštėje iš jo išlipo ir nuėjo nežinoma kryptimi. Vėliau jo telefonas užfiksuotas netoli Raudondvario plento.

Psichologinės problemos

Kodėl dingusių žmonių vis daugėja, ar mes tikrai visada pastebime depresijos požymius ir tai, kad šalia esančiam žmogui reikia mūsų pagalbos?

Po to, kai pranešta apie vieno iš minėtų dingusiųjų rastą kūną, po įrašu socialiniame tinkle pasipylė komentarai: beveik visi liejo širdgėlą dėl susiklosčiusios situacijos.

Vienas skaitytojas samprotavo: "Dabar, šiais laikais, sunku ir nebėra pasitikėjimo. Nebėra kam išsipasakoti, nebėra į ką atsiremti, visi susisvetimėjome: rankoje telefonas ir nebematome nieko. Tai kur mes ritinamės? Į bedugnę be meilės, be supratimo, be išklausymo. Užuojauta artimiesiems."

Tačiau atsirado ir tokių, kurie į akis rėžė karčią realybę – esą iš tikrųjų žmonėms rūpi tik atomazga, o kai atsiranda problemos – visiems rūpi tik savos. Ne paslaptis, kad minėti dingę žmonės turėjo psichologinių problemų, tad tarp rašančiųjų komentarus  atsirado ir paatvirauti pasiryžusių žmonių: "Pati sergu jau devinti metai depresija, ir tai niekam neįdomu, niekas nepaklausia, kaip jaučiuosi, dauguma ir tyčiojasi iš tos ligos, esi narkomanė, sako, nes geri tokius vaistus." Jai antrino ir kita skaitytoja: "Depresija – labai sunki liga, tai baisiau nei fizinis skausmas."

Dažniausiai paieškos pradedamos dėl nepilnamečių asmenų, kurie pasišalina ir negrįžta namo pas jiems skirtus globėjus ar į socialinius centrus.

Informacijos sklaida

Lietuvą suklusti privertė ir vasarį dingusio 22-ejų vyro istorija: depresija sergantis vyras iš namų Kiemelių kaime (Kaišiadorių rajone) išėjo vasario 25 d. Anot Gedimino mamos, jis išėjo pasivaikščioti, tad itin šiltai neapsirengė.

Vyro artimieji dėstė: "Mums jau nebeliko, ką daryti, tik dar intensyviau viešinti informaciją, nes juk žmogus, kaip šiuo atveju, negalėjo imti ir dingti tarsi į vandenį. Iš visuomenės tikimės gauti bent menkiausios informacijos, kuri galėtų padėti, – gal atsiras žmogus, kuris dar nematė mūsų pagalbos šauksmo."

Deja, prie Nemuno esančiuose krūmuose ties Užnemunės gatve po kiek laiko aptiktas vyro skenduolis. Kauno policijos atstovės Justinos Kazragytės pasiteiravus, kiek naudinga ir veiksminga dingusiųjų paieška socialiniuose tinkluose, specialistė teigė, kad tai itin svarbu: "Informacijos sklaida apie vykdomą asmens paiešką yra reikšmingas ir žymiai dingusiojo paiešką vykdyti padedantis veiksnys, kadangi kuo daugiau asmenų sužino, pamato informaciją apie ieškomą asmenį, tuo didesnė tikimybė greitai ir operatyviai rasti dingusįjį."

Naudingi patarimai

Lietuvoje dingusiųjų statistika šiurpinanti – šiemet iki birželio 20 d. Kauno mieste pradėtos 322 asmenų paieškos. Šiuo metu 41 asmens paieška yra tęsiama. Dingsta maži vaikai, depresija sergantys žmonės, pensininkai: "Dažniausiai paieškos pradedamos dėl nepilnamečių asmenų, kurie pasišalina ir negrįžta namo pas jiems skirtus globėjus ar į socialinius centrus. Galima išskirti grybavimo sezoną – tuomet sulaukiama daugiau sunerimusių artimųjų pranešimų apie namo negrįžtančius senyvo amžiaus gyventojus."

Specialistė džiaugėsi, kad dažniausiai senjorai ir kiti grybavimo sezonu miške pasiklydę asmenys randami sveiki ir gyvi, tačiau yra pasitaikęs ir toks atvejis, kai miškuose rasta pasiklydusi, sušalusi ir netekusi jėgų močiutė griežtai atsisakė keliauti su pareigūnais, jeigu jai teks išsiskirti su jos pačios surinktomis gėrybėmis: "Pareigūnai tuomet iš miško ne tik senolę nešė, bet ir nemažą kibirą grybų", – patirtimi dalijosi J.Kazragytė.

Pasak Kauno policijos atstovės J.Kazragytės, siekiant išvengti skaudžių įvykių ir prireikus kuo greičiau surasti artimuosius, tėvams rekomenduojama turėti informacijos apie jų vaikų ar globotinių draugus, jų gyvenamus adresus, telefono numerius, žinoti mėgstamas apsilankymo vietas. Senyvo amžiaus artimųjų nederėtų išleisti vienų arba pasirūpinti, kad asmuo turėtų su savimi nuolat gerai įkrautą mobiliojo ryšio telefoną ir visuomet informuotų apie savo kelionę."

Kauno apskrities policijos pareigūnai ragina gyventojus, pastebėjus ir įtarus, kad jų artimasis gali būti dingęs, jo sveikatai ir gyvybei gali grėsti pavojus, nedelsiant kreiptis į policijos pareigūnus bendruoju pagalbos telefonu 112.