Nustebino požiūris į nukentėjusį paauglį: mūsų vaikas nepakankamai „kietas“ prieš šešis „bachūrus“

  • Teksto dydis:

Viena Kauno prokurorė jau sulaukė tarnybinio patikrinimo, mat nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl sumušto paauglio. Anot aukos artimųjų, ji pareiškė, kad vaikinas į viską „per jautriai“ sureagavo. Bet advokatai nė neslepia – ar sulauksi teisingumo, dažniausiai priklauso visai ne nuo įstatymų, o nuo prokurorų žmogiškumo, praneša LNK.

Kad paaugliai kivirčijasi – normalu.

„Gyvenimiška situacija. Jis paklausė: „Ar galiu čia atsisėsti?“ Mergaitė atsakė: „P****k iš čia“. Jis paėmė tą sėdmaišį ir vis tiek atsisėdo“, – pasakojo nukentėjusiojo krikštatėvis Jaunius Špakauskas. 

Nenormalu, kad konfliktus sprendžia kumščiais ir dar šeši prieš vieną.

„Po pamokų vaiką susirinko už pažastų ir išsivedė į už mokyklos teritorijos esantį miškelį daryti egzekuciją. Vaikui buvo liepta klūpėti, ant jo buvo spjaudoma, jis gavo smūgius iš kojos į galvą, į veidą ir taip toliau“, – žiaurią situaciją nupasakojo J. Špakauskas.

Paauglį ne tik žiauriai sumušė, bet ir reikalavo pinigų.

Nukentėjusio paauglio artimieji tiesos dar prieš pusmetį ėmėsi ieškoti teisme. Tačiau prokurorė, panašu, nieko čia blogo neįžvelgė.

„Cituojant ją, mūsų vaikas yra per jautrus, ko jis čia išsigando tų aštuntokų? Suprantat, mūsų vaikas nepakankamai „kietas“ prieš šešis „bachūrus““, – kalbėjo J. Špakauskas.

Prokurorė aiškino, kad smurtautojai gailisi.

„Įrodymų to nėra, nes, matote, dalis tų egzekucijos liudininkų paskui, kai jie jau davė parodymus, tai, pasirodo, jie žiūrėjo kažkur į orą, žiūrėjo pro šalį. Jie čia aplinkui ratu stovėjo kartu su budeliais, kur vykdoma egzekucija, bet jie kažkur žiūrėjo šiaip, gal į telefoną žiūrėjo, tuo metu buvo užsiėmę. Prarado ir atmintį, ir regėjimo dovaną“, – teigė nukentėjusiojo krikštatėvis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kiekvienas turi gerbti savo profesiją – tiek prokuroras, tiek teisėjas, tiek advokatas. Bet ne visi tai daro. Kai kuriais atvejais pažiūrima atmestinai, kai kuriais atvejais pažiūrima rūpestingai. Taigi, išvada, kaip pasiseks nukentėjusiam asmeniui“, – aiškino teisės profesorius, advokatas Romualdas Drakšas. 

Šį kartą nepasisekė, ikiteisminį tyrimą prokurorė nutraukė, o ir smurtautojų gailestis neilgai truko. Po kreipimosi į teisėsaugą, anot nukentėjusio paauglio artimųjų, iš skriaudikų mokykloje pasipylė įvairūs epitetai už tai, kad paskundė.

„Vietoj to, kad nusikaltėliai, kurie taip pat dalyvavo egzekucijoje, pakeistų mokyklą, mokyklas teko pakeisti mums“, – sakė J. Špakauskas.

Su visų mokinių tėvais buvo pravesti pokalbiai, surengti Vaiko gerovės komisijos posėdžiai, bendradarbiauta su Vaiko teisių apsaugos specialistais. Visiems buvo pasiūlyta psichologo pagalba, kurią dalis iš įvykyje dalyvavusių mokinių priėmė.

„Mano nuomone, jie išsisuko lengvai, nes kai kurie asmenys į savo darbą žiūrėjo aplaidžiai ir negerbė savo profesijos“, – pabrėžė R. Drakšas. 

Prokuroro darbas – ginti viešąjį interesą, kai pažeidžiamos asmens, visuomenės ar valstybės teisės. Tad nukentėjusiojo paauglio artimieji nusprendė parašyti laišką generalinei prokurorei.

„Susipažinusi su pateikta informacija apie ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas šį pavasarį dėl įtariamo smurto prieš nepilnametį Kaune, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo tarnybinį patikrinimą. Patikrinimas dėl šio tyrimo eigą prižiūrėjusios Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Česaitienės veiksmų buvo pavestas Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui“, – buvo teigiama žinutėje iš Generalinės prokuratūros.

Susisiekti su pačia A. Česaitiene nepavyko, nes šiuo metu ji atostogauja.

„Akivaizdu, kad Kauno prokurorę suerzino žiniasklaidos dėmesys šiai istorijai. Tačiau į žiniasklaidą mes kreipėmės ne dėl to, kad neturėtume, ką veikt, o dėl to, kad praradome tikėjimą teisingumu Lietuvoje“, – sakė nukentėjusio artimasis.

„Norėčiau užtikrinti, kad valstybės pareigūnams, šiuo atveju – prokurorams, keliami aukščiausi kvalifikacijos ir tarnybinės elgsenos standartai. Jei jų nesilaikoma, tokia praktika neturėtų būti toleruojama“, – tikino Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas.

Didžiausia problema yra tai, kad dėl galimo atmestino požiūrio smurtautojams jokios pasekmės negresia, o tai skatina juos elgtis taip ir toliau. Prie šios situacijos prisideda ir kai kurie tėvai – jie dažnai nepripažįsta savo vaikų kaltės, neigia jų netinkamą elgesį arba ieško pasiteisinimų.

Paaugliai už padarytus nusikaltimus atsako tik nuo 16 metų, o išskirtiniais atvejais – nuo 14.



NAUJAUSI KOMENTARAI

puk

puk portretas
kažkas čia ne iki galo parašyta. Juk nutraukta byla gali būti dėl to, kad vaikai neturi amžiaus kad atsakyti. Kol niekas nutarimo pagrindų nepakomentuos, tol lieka niekas neaišku ir užsipulti pareigūnę yra per anksti.

susirūpinusi

susirūpinusi portretas
Ta prokurorė tikriausia neturi savo vaikų,nei artimų giminių vaikų.Lietuvoje tik nusikaltėliai neliečiami,nes net kalėjimų prižiūrėtojai tą vakar patvirtino savo demonstracija.Iškreiptas teisingumas

Garbe?

Garbe? portretas
Šeši ant vieno čia vatos stilius
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių