Žiemą Rumšiškėse varė lietus

Pabrangęs įėjimas

Dar nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes nevalia dirbti, antraip nelaimę prisišauksi – vėjai stogus nuplėšys, o lašinius kirminai užpuls. Kad taip nenutiktų, žmonės linksmindavosi kuo atokiau namų. Tradicijos nesikeičia – vasariui skaičiuojant paskutiniąsias dienas, Rumšiškėse rinkosi žmonės iš Kauno ir kitų Lietuvos miestų. Tiesa, lietumi prakiuręs dangus gerokai pakoregavo entuziastų srautus ir prekeivių planus pasipelnyti. Nepraėjus nė porai valandų nuo renginio pradžios, pastarieji rinko savo stalus ir sėdo į automobilius. Eilių nebuvo nei prie įvažiavimo į Rumšiškes, nei prie kasų. Žmonės juokavo, kad nevykęs oras išbaidė šventės dalyvius, tačiau bilietų kainų nesumažino. Prieš dvejus metus kainavęs 4 eurus, šiemet bilietas į renginį pabrango kone dvigubai – suaugusiam žmogui jis atsiėjo 7 eurus. Keliomis dešimtimis centų pabrango įėjimas vaikams, studentams ir senjorams – 3,5 euro vietoje anksčiau buvusių 3 eurų.

„Viskas brangsta. Bilietai – taip pat. Niekur nuo to nepabėgsi, todėl geriau negalvoti ir gerai leisti laiką, – „Kauno dienos“ kalbinta Stanislavičių šeima iš Kauno žadėjo neskaičiuoti, skrandžius prikimšti karštais blynais, o krepšius – įvairiausiomis mugės gėrybėmis. – Negalime pas namiškius grįžti be riestainių ir cukrinių gaidelių. Kitaip niekad netikės, kad buvome Rumšiškėse!“

Gausybė blynų

Viskas brangsta. Bilietai – taip pat. Niekur nuo to nepabėgsi, todėl geriau negalvoti ir gerai leisti laiką.

Tikima, kad  per Užgavėnes gerai  pavalgius, sotus ir stiprus būsi visus metus. Todėl ketvirtadienį pradėję su keliais patiekalais, Užgavėnių dieną mūsų protėviai prie stalo sėsdavo 9-12 kartų. Tradiciškai ant jo keliaudavo šiupinys su žirniais, kruopomis, bulvėmis, kiaulės galva ir kojomis, raugintos arba neraugintos, taukuose virtos gerųjų miltų tešlos bandelės, šaltiena ir, žinoma, blynai. Pastarųjų kvapas Rumšiškių teritorijoje sklandė nuo ryto, o miltinių patiekalų gerbėjų laukė itin platus blynų asortimentas: mieliniai su razinomis, traškantys čirviniai, bulviniai su grietine, lietiniai su varške, spirgais ir kitais pagardais. Nestigo šventėje ir kitų skanėstų – bandelių su lašiniais, spalvotų ledinukų ant pagaliukų ar kmynais barstytos juodos duonos.

„Minkštos mielinės baronkos! Imkite ir skanaukite. Kitur tokių nerasite“, – pro kybančių riestainių pynes nosį kaišiojo garsiakalbė prekeivė. Už trumpesnius riestainių karolius ji prašė 1,5 euro, dvigubai ilgesnius įkainojo 2,5 euro ir į derybas sunkiai leidosi.

„Pirkite daugiau, tada žiūrėsime“, – prekeivės apetito nesumažino net ir lietaus praretintos pirkėjų gretos.

Vos už kelių žingsnių nuo jos sviestiniais sausainiais prekystalį nuklojęs vyriškis buvo sukalbamesnis – ir nuolaidas, ir magaryčias dalino. Sušalusiems ir sušlapusiems karšto alaus siūlė. Vieni juo, kiti karštu vynu šildėsi, kiti gi laisvų kėdžių ieškojo vietos kavinėje. Pastarosios darbuotojai sukosi kaip voverės rate.

„Turime barščių, rūkytą karką, lietinių. WC? Čia jo nėra“, – gamtinių reikalų pašauktus lankytojus merginos siuntė į lauko tualetus.

Keista žiema

Kokios Užgavėnės be persirengėlių? Išsibarstę po muziejaus teritoriją, šventės dalyvius sveikino velniai, raganos, nuotakos, laibakakliai garniai ir apsukrios čigonės. 

„Tradicinių lietuviškų kaukių gamybai reikia skirti nemažai laiko, tačiau į puošeivą čigonę ar nuskurusį elgetą galima persikūnyti ir be didelio pasirengimo“, – iš po velnio kaukės sklidęs vyriškas balsas žarstė patarimus jau kitų Užgavėnių pasiruošimui. Pačiai paprasčiausiai kaukei esą pakaks batų ar torto dėžutės, žirklių, akvarelės, spalvoto popieriaus, siūlų, kailio, medžiagos skiaučių ir fantazijos.

Tradicinių lietuviškų kaukių gamybai reikia skirti nemažai laiko, tačiau į puošeivą čigonę ar nuskurusį elgetą galima persikūnyti ir be didelio pasirengimo.

„Visgi, tikroji Užgavėnių kaukė ruošiama papjė mašė technika. Pabandykite“, – nors ir skamba sudėtingai, procesas, anot persirengėlio, nėra labai sudėtingas.

Beje, visi neapsisprendę, kuo būti  šventinę dieną, dar savaitės pradžioje galėjo pasinaudoti testu Lietuvos liaudies buities muziejaus internetiniame puslapyje. Atsakę į kelis paprastus klausimus, būsimieji šventės dalyviai galėjo sužinoti, koks Užgavėnių personažas jiems tinkamiausias, pasinaudoję pasiūlymu šventinę dieną dalyvauti konkurse „Užgavėnių kaukės 2020“.

Puodų daužymas, važinėjimas arkliais, riestainių kąsniavimas  –  visas šias pramogas Rumšiškėse vainikavo gedulinga, dėl oro paankstinta Morės palydėtuvių procesija ir Lašininio maištas prieš Kanapinį. Galiausiai, susirinkusieji apspito didžiakrūtę Morę, kuri šiemet pasidabino įspūdingais karoliais.

„Keista šiemet žiema... Be sniego, bet su lietumi. Įdomu, ar be benzino Morė užsidegs?“ – kritulius nuo pečių braukė ir šventės kulminacijos nekantriai laukė kalbinti šventės svečiai.