Žaliakalnis – vietinių akimis: prisiminimai, istoriniai perlai ir unikalios vietos

Apšilimas prieš kitąmet

„Žaliakalnis – prisiminimais, unikaliomis istorijomis bei menu apipintas Kauno mikrorajonas. Norint atrasti jame slypintį unikalumą, reikia apie jį ne tik išgirsti, bet ir patirti“, – planą su bendruomeniškumo, urbanistikos, šokio ir muzikos elementais šeštadienio pavakariui ir vakarui siūlė ekskursijos „Žaliakalnio pulsas“ organizatoriai.

Šis renginys buvo apšilimas prieš kitų metų dar didesnio masto ekskursiją po šią miesto dalį. Visa tai įtraukta į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” bendruomenių programą „Fluxus Labas!“.

Ekskursija vis pildoma vietos gyventojų prisiminimais, vietinių kūrybiniais pasirodymais, įdomybėmis iš istorinių šaltinių, įtraukiamos vis naujos unikalios vietos.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Prezidentų pėdsakai

Tad koks Žaliakalniškis yra pačių gyventojų akimis, į jį žiūrint betarpiškai, kūrybiškai, nuoširdžiai ir bendruomeniškai?

Startas – Aukštaičių g. ir K. Petrausko gatvių sankryžoje prie skulptūros „Šventė“. Juk pažinimas ir naujos pažintys verti šventės. Toliau Aukštaičių g. – „Kauno vandenys“ ir istoriniai vandentiekio stoties pastatai, skulptūra, liudijantys svarbų Kauno modernizacijos įvykį – vandentiekio ir kanalizacijos įvedimą. Centralizuotas miesto vandentiekis pradėjo veikti 1929 m.

Aukštaičių g. – prezidentinė. 39 namą kartu su garsiu gydytoju Vladu Lašu pasistatė Trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas, gydytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas Kazys Grinius.

Prie J. Jablonskio gimnazijos ekskursijos dalyvių vėl laukė šokėjai, šeštadienį vakarą pastatui suteikę gyvasties. Gidas pasakojo apie savo technologijų mokytoją, muziejininką Andrių Dručkų, kuris kaip vėliau paaiškėjo, išgelbėjo lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno karstus (su balzamuotais kūnais), juos laikęs gimnazijos pusrūsyje. „Slėpė raudonajame kampelyje“, – pasakojo ekskursijos gidas Jonas Oškinis.

Žinomiausias mokyklos pradinukas – Prezidentas Valdas Adamkus.

Jis vardijo, kad šioje gimnazijoje mokėsi ir Arūnas Gelūnas, ir Šarūnas Jasikevičius. „Žinomiausias mokyklos pradinukas – Prezidentas Valdas Adamkus“, – kalbėjo J. Oškinis.

Jis susirinkusiųjų paprašė atkreipti dėmesį į gimnazijos tvorą, pastebėjęs, kad žaliakalniškiai yra išradingi. Kai buvo atsisakyta 1892–1929 m. Kaune veikusios susisiekimo priemonės konkės – arklinio tramvajaus, dalis jo įtvirtinimų panaudota švietimo tikslais. „Konkės bėgiai tarnauja kaip tvora“, – rodė gidas. Jis pridūrė, kad gimnazija per sovietmetį  iki šių laikų išsaugojo Gedimino stulpų simboliką. Ji įkomponuota kaip lauko durų elementas.

Tarpukariu J. Jablonskio gimnazija tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu, nes jos salėje kūrė ir repetavo šiuolaikinio šokio pradininkė, šokėja, choreografė, pedagogė Danutė Marija Nasvytytė, vėliau emigravusi į Australiją.

Kino teatras ir „Vilius Karalius“

„Eime, supažindinsiu su buvusiu vienu prabangiausių Lietuvos kino teatrų „Aušra“, – po Aušros gatvę toliau vedė gidas. 1939 m. pastatytas kino teatras  turėjo oro kondicionavimo sistemą.

Vieną Dainavos g. namų puošia rašytojos Ievos Simonaitytės bareljefas. „Prie jo buvusiame sode pabaigtas „Vilius Karalius“. Gerą dešimtmetį ji buvo mūsų kaimynė“, – apie garsius žaliakalniškius pasakojo gidas.

Vienas tokių – dailininkas grafikas Stepas Žukas, kuris buvo vienas iš satyrinio žurnalo „Šluotos“ organizatorių ir bendradarbių.

Vėl einame pirmyn. Iš tolo aidi gyvai čia pat gatvėje, tiesiog atsirėmus į medį, atliekamas operos kūrinys. Tai garsinė iliustracija, pristatanti čia gyvenusį ir kūrusį, tarnavusį Antaną Kučingį – Lietuvos operos dainininką ir karininką.

Žaliakalnyje paskutinius savo gyvenimo mėnesius praleido poetė Salomėja Nėris. Gido pasakojimus apie žymius kaimynus, įdomius pastatus ir vietas lydi šokėjų ir dainininkų kuriamos instaliacijos, papildančios, sušildančios, nukeliančios į aptariamą laikmetį.

Reikšmingas įsitraukimas ir palaikymas

Specialiai ekskursijai pusvalandžiui duris atvėrė kavinė „Kaukita“ pelėdiškos Gilių kavos degustacijai. 

Kauko laiptai – svarbi Žaliakalnio dalis. Į kitąmetę ekskursiją bus įtraukta ir daugiau laiptų, kurių šioje miesto dalyje netrūksta, tačiau juos ne kiekvienas yra atradęs. „Lygiai tas pats ir su įdomiais kiemeliais“, – pasakojo Asta. Vienas tokių išskirtinių privačių erdvių – „Žemuogių pievelė“ – galerija, įkurta grafikės Aistės Ramūnaitės kieme.

Ekskursijos gidas J. Oškinis, kaip ir visų dėmesį prikausčiusi šokėjų „Ulna Dance company“ komanda, yra žaliakalniečiai.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Visas renginys sukurtas žaliakalniečių“, – pasakojo KEKS atstovė Aistė Ptašinskaitė-Paukštė, pasidžiaugusi kūrybingais Žaliakalnio vietiniais gyventojais, atsiradusiomis stipriomis bendruomeniškomis iniciatyvomis.

Reikšmingos ne tik idėjos, bet ir jų palaikymas. Pavyzdžiui, kai geranoriškų vietinių gyventojų balkonai virsta dar viena ekskursijos dalyvių – jau minėtų šokėjų, perteikiančių vietines istorijas – pasirodymo vieta.

Kai išeina žmogus iš kiemo ir pradeda pasakoti savo atsiminimus, istorijas, susijusias su jo seneliais, kitaip pamatai tą namą, erdvę.

„Aš pati gyvenu Žaliakalnyje, esu jį išvaikščiojus. Didelį įspūdį man pačiai paliko Poetų sodas. Kai einu pro tą kiemą, jau žinau jo istoriją, žinau, kodėl jame daug spalvingų akcentų. Atveria naują požiūrį“, – pasakojo A. Ptašinskaitė-Paukštė apie poeto Edmundo Janušaičio ir jo kolegų auginamą erdvę.

Ji paminėjo ir išskirtinę „Kauno vandenų“ ekskursijos dalyviams suteiktą  galimybę apsilankyti bendrovės teritorijoje Aukštaičių g., gėrėjosi vietinių gyventojų betarpišką įsitraukimu į ekskursiją.

„Kai išeina žmogus iš kiemo ir pradeda pasakoti savo atsiminimus, istorijas, susijusias su jo seneliais, kitaip pamatai tą namą, erdvę“, – kalbėjo atstovė.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Vakarop veiksmas persikels į jau minėtą  „Žemuogių pievelę“, kur vyks naktinė A.Ramūnaitės kūrinių paroda, lydima „gyvos muzikos, žaliakalniškų pokalbių bei kitų kaukiškų atradimų“.