Vyriausybės akibrokštas Kaunui ir krepšiniui

Konkurentai nesnaudžia

„Svarbu suprasti, kad tai yra pelningas renginys ir tą pelną dalysis ne klubas, o miestas ir valstybė“, – pabrėžė Kauno „Žalgirio“ klubo vadovas Paulius Motiejūnas.

– Kaip vertinate Vyriausybės sprendimą neskirti lėšų finalo ketverto turnyrui organizuoti?

– Liūdna, bet nieko negalime pakeisti.

– Kiek toks sprendimas keičia Kauno galimybes rengti šį prestižinį renginį?

– Smarkiai keičia. Yra tokio lygio renginio standartai, reikalavimai. Turint valstybės paramą galimybės juos atitikti būtų daug didesnės. Galimybių dar yra, bet bus labai sudėtinga.

Nauda: P.Motiejūno teigimu, žinant, koks yra finalo ketverto žiūrimumas, populiarumas, tai būtų vienas efektyviausių šalies reklamos būdų. (Evaldo Šemioto nuotr.)

– Šiomis dienomis tarp pretendentų atsirado egzotinis Dubajaus variantas, minimi ir Europos didmiesčiai. Atrodo, kad kitos šalys, netgi mažiau gyvenančios krepšiniu, supranta šio renginio prestižą ir mielai jį organizuotų pas save?

– Man sunku komentuoti kitus variantus, nes mūsų niekas neinformuoja ar nerengia aukciono, kas pasiūlys didesnę sumą organizavimui. Tiesiog turime gerai padaryti savo namų darbus ir laukti sprendimo.

Investicija sugrįžtų

– Kaip būtų galima pakeisti šalies politikų ir valdininkų požiūrį?

– Skaičiuojant vien finansiškai – renginys yra pelningas. Savivaldybė tai supranta, Švietimo ministerija lyg irgi. Į Lietuvą atvažiuotų 10 tūkst. turistų. Kaune yra iki 3 tūkst. tinkamų miegamųjų vietų. Vadinasi, didžioji dalis sirgalių pasklistų po kitus miestus. Kažkas gyventų Kauno rajone, kažkas – Vilniuje. Turistai nuo ketvirtadienio iki pirmadienio čia išlaidautų, valgytų, pramogautų. Per viešbučius, bilietų pardavimą į valstybės biudžetą grįžta mokesčiai. Teoriškai vertinama, kad svečiai per dieną vidutiniškai išeis ne mažiau kaip 110 eurų. Aš manau, kad būtų netgi daugiau. Tad paskaičiuoti nesudėtinga. Nuostolio tikrai nebūtų.

– Per tą savaitgalį Kauno ir Lietuvos vardas skambėtų daugelio Europos šalių žiniasklaidoje...

– Kai teikėme paraišką valstybei, net nekalbėjome apie prestižą ir kiek daug tai duotų miesto ir valstybės įvaizdžiui. Bet pridėtinė vertė iš tiesų yra didelė. Žinant, koks yra finalo ketverto žiūrimumas, populiarumas, tai būtų vienas efektyviausių šalies reklamos būdų.

– Minėjote, kad politikai Vilniuje tai tarsi supranta. Investicija valstybės mastu nedidelė. Ypač žinant, kad nemenkos sumos iš biudžeto neretai išleidžiamos kur kas labiau diskutuotiniems projektams. Tuomet kodėl atsakymas buvo kategoriškas?

– Motyvuojama tuo, kad yra krizė ir tokiems projektams pinigų nenumatyta.

Turint omenyje, kiek ištaškoma milijonų visokioms abejotinoms programoms, manau, kad to milijono panaudojimas galėjo būti prasmingas.

– Tačiau rankų dar nenuleidžiate?

– Paraiška lieka. Su miestu yra aptarta, kad bus ieškoma galimybių. Svarbu suprasti, kad mūsų klubas nėra kažkoks didelis naudos gavėjas. Iš renginio mes neturėsime įspūdingų uždarbių. Finansiškai mums tai būtų eilinis renginys. Išnuomosime areną, kuri bet kuriuo atveju būtų išnuomota kitiems renginiams. Eurolyga pasiima pajamas už bilietus, reklamos pajamas. Tačiau mums tai yra prestižo reikalas. Kaunas nusipelnė priimti aukščiausio lygio klubų krepšinio renginį, kurio dar niekada nėra turėjęs.

Juntamas nusistatymas

„Galbūt atsisakymas prisidėti tapo staigmena „Žalgiriui“, bet manęs tai nė kiek nestebina. Per pastaruosius dvejus metus, kad ir kiek Kaunas kreipėsi dėl prisidėjimo prie mieste vykdomų projektų, Vyriausybė neinvestavo nė euro“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pinigai: V.Matijošaitis atkreipė dėmesį, kad iš Vyriausybės prašyta tik dalies reikiamų lėšų – likusias įsipareigojęs skirti miestas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jo teigimu, Kaunas supranta, kaip svarbu turėti tarptautinio masto renginius. Jie skatina atvykstamąjį turizmą, padeda išsilaikyti paslaugų verslui ir kartu stiprina miesto ir visos šalies įvaizdį.

„Deja, bet dabar matome, kad tai ne visiems yra prioritetas. Eurolygos finalo ketvertui iš Vyriausybės prašyta tik dalies reikiamų lėšų – likusias įsipareigojęs skirti miestas ir mes nusiteikę laikytis „Žalgiriui“ duoto žodžio“, – teigė V.Matijošaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad per šiuos metus Kaunas atidarė naujus Ledo rūmus, olimpinių standartų baseiną, rekonstruotą legendinę Sporto halę, o galiausiai – atstatytą Dariaus ir Girėno stadioną.

„Gaila, kad šalies valdžios atstovai nesupranta, kiek nedaug prisidėjimo trūksta iš jų pusės, kad mūsų šalyje būtų rengiami aukščiausio lygio renginiai, kurių anksčiau pritraukti nebūdavo jokių šansų“, – pastebėjo Kauno meras.

Neturi fantazijos?

Savo pilietinės pozicijos apie aktualijas nevengiantis išsakyti Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis į Vyriausybės sprendimą užspausti užantyje milijoną sureagavo emocingai. „Kam jums pinigai, jei neturit fantazijos“ – klasika. Tas milijonas atsipirktų. Nesąmonėms skiriama šimtai milijonų, galima gi vieną paimti. Gal visuomeninę akciją, tautiečiai?“ – svarstė jis feisbuke.

„Kauno dienos“ paprašytas plačiau pakomentuoti Vyriausybės sprendimą, R.Kuodis pabrėžė, kad komentaro esmė ir būtų jo emocionalus pasisakymas feisbuke.

„Intuityviai lyg ir aišku, kad milijonas nėra didelė suma, o potenciali nauda gali būti didelė – per šalies reklamą ir pan. Turint omenyje, kiek ištaškoma milijonų visokioms abejotinoms programoms, manau, kad to milijono panaudojimas galėjo būti prasmingas“, – pabrėžė R.Kuodis.

Vertina kaip klaidą

Seimo narys Saulius Skvernelis stebėjosi Vyriausybės trumparegiškumu praleidus progą efektyviai įdarbinti palyginti nedidelę pinigų sumą. Jo įsitikinimu, padaryta akivaizdi klaida.

„Lietuva galėjo turėti tikrai neeilinę, europinės svarbos sporto šventę. Renginys prisidėtų prie valstybės populiarinimo, įvaizdžio gerinimo, duotų milžiniškos naudos visuomenei, sporto bendruomenei. Be jokios abejonės, naudos gautų verslai – restoranų, viešbučių, pervežimų ir daug kitų. Pridėtinės vertės per mokesčius sulauktų ir biudžetas. Tai būtų ir labai graži, ir labai prasminga, ir labai naudinga šventė“, – pabrėžė S.Skvernelis.

Prošvaistės: S.Skvernelis mano, kad situacija dar galbūt yra pataisoma. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Jis mano, kad situacija su Vyriausybės užantyje užspaustu milijonu dar galbūt yra pataisoma.

„Jeigu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai su Vyriausybe tai nerūpi, reikėtų ieškoti supratimo kitose ministerijose, vertinant renginį kaip turizmo skatinimo priemonę. Tuomet galėtų įsitraukti Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji galėtų investuoti į šitą renginį. Aš ministrei Aušrinei Armonaitei tikrai patarčiau tai padaryti – surasti milijoną. Per mokesčius viskas sugrįžtų į biudžetą, daug užsieniečių geriau susipažintų su Lietuva ir dar ne kartą čia atvyktų“, – apie ties praraja atsidūrusio renginio svarbą kalbėjo S.Skvernelis.

Politiniai motyvai

Kauno miesto tarybos narys Donatas Večerskis apgailestavo, kad su Kaunu susijusiuose Vyriausybės sprendimuose vis aiškiau kyšo politinių motyvų skvernai.

„Jau Dariaus ir Girėno stadiono atidarymo šventė, kurioje nebuvo svarbių vadovų, parodė, kad politikuojama visur. Ypač dėl suprantamo nepasitenkinimo mero Visvaldo Matijošačio ir jo šeimos verslo reikalais Rusijoje. Kai valstybės vadovai, ministrai atsisako atvykti į šaliai, visuomenei svarbius renginius, kyla pagrįstų abejonių, ar sportas ir politika tikrai yra nesusiję“, – svarstė D.Večerskis.

Pasak jo, Vyriausybės bandymas sprendimą neskirti milijono eurų Kaune planuotoms Eurolygos finalo ketverto rungtynėms pagrįsti ne politiniais, bet ekonominiais motyvais neatrodo visiškai įtikinantis.

„Aišku, ekonominių argumentų yra. Valstybei dabar daug iššūkių: biudžetas – įtemptas, sudėtingas. Reikia taupymo režimo. Jei į situaciją žiūrėtume per turizmo skatinimo prizmę, akivaizdu, kad sporto turizmas yra vienas iš efektyvesnių būdų pritraukti daug turistų į šalį. Tai mums aktualu, nes Lietuvoje turime įvažiuojamojo turizmo krizę. Intriguojančios, reikšmingo masto varžybos būtų efektyvus būdas gerokai paskatinti turizmą. Tai sukurtų pridėtinę vertę. Tokią vertę sukuria būtent dideli sporto renginiai, o ne vietiniai, ne klubiniai. Manau didelis renginys tikrai atsipirktų“, – pabrėžė D.Večerskis.

Reakcija: D.Večerskis pastebi, kad su Kaunu susijusiuose Vyriausybės sprendimuose vis aiškiau kyšo politinių motyvų skvernai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Ar dar galima kažką pakeisti, kad krepšinio turnyras Kaune nebūtų prarastas?

„Reikėtų pasižiūrėti, kas atsakingas už turizmą, kokie jų planai dėl turizmo pritraukimo, reikėtų pažiūrėti į biudžeto eilutes, gal atsirastų lėšų kažką padaryti dėl turizmo, kuris merdėja… Gal paaiškėtų, kad yra tų pinigų ir tada juos reikėtų nukreipti efektyvia kryptimi“, – svarstė Kauno miesto tarybos narys.

Kompetencijos stygius?

Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ne pirmą kartą demonstruoja abejonių keliančią kompetenciją pagal savo supratimą priimdama sprendimus dėl išskirtinių sporto renginių.

Bene ryškiausias to pavyzdys, kai praėjusių metų pabaigoje premjerė Ingrida Šimonytė ir ŠMSM vadovė Jurgita Šiugždinienė ėmėsi sporto specialistams šypsenas sukėlusios iniciatyvos Lietuvoje surengti ledo ritulio pasaulio čempionatą etapą, kai ši teisė buvo atimta iš Baltarusijos.

Nors Lietuva čempionate net nebūtų žaidusi, ŠMSM aiškino, kad renginys būtų labai populiarus ir pritrauktų daug turistų ir pajamų. O kaip europinio masto krepšinio renginys Kaune? Nepritrauktų?

„Kauno diena“ kreipėsi į ŠMSM, kad ši pateiktų savo supratimą, argumentus ir paaiškinimus, kodėl „užspaudė“ milijoną išskirtiniam krepšinio renginiui.

Paprašėme pakomentuoti nuogąstavimus, kad Vyriausybės sprendime neskirti paramos europinio masto krepšinio turnyrui Kaune kyšo politikavimo motyvai ir dėl to atsiranda akivaizdus visuomenės intereso ignoravimas, painiojamas sportas ir politika.

Pasiteiravome, ar, prieš nusprendžiant neskirti milijono, Vyriausybė bandė į situaciją žiūrėti bent kiek kūrybiškai: tarkime, pasitariant su turizmą kuruojančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kolegomis, kurie galbūt būtų radę lėšų „eilutę“ renginiui, kuris tikrai būtų sukūręs pridėtinę vertę ne tik turizmo sektoriuje, nes, kaip žinoma, dideli, metinės reikšmės sporto įvykiai atsiperka.

Priminėme, kad ŠMSM vadovė J.Šiugždinienė nedalyvavo Dariaus ir Girėjo stadiono Kaune atidaryme. Paprašėme paaiškinti, ar ministrės J.Šiugždinienės sprendimas nedalyvauti atidarant visuomenei svarbų Dariaus ir Girėno stadioną Kaune nebuvo konservatorių ir V.Matijošaičio politinės priešpriešos rezultatas, sporto politizavimas ir dėl to atsiradęs visuomenei svarbaus ir ilgai laukto įvykio ignoravimas.

Ministerijos komentaras: „Gyvendami tokiais neramiais mūsų valstybei ir visam pasauliui laikais, kai visi skaičiuojame ir dedame didžiules pastangas kaip finansiškai nuo krizių apsaugoti Lietuvos žmones, turime laikytis aiškiai sutartų prioritetų. Šiuo metu pagrindinis Vyriausybės uždavinys yra ištiesti skydą Lietuvos žmonėms ir apsaugoti juos nuo kainų augimo spaudimo. Todėl tokiu laikotarpiu, valstybė neturi galimybių finansiškai prisidėti prie komercinių sporto renginių organizavimo, tokios galimybės nenumato ir teisės aktai. Pažymėtina, kad ankstesnių Eurolygos finalo ketvertų praktika rodo, jog svarų finansinį indėlį juos organizuojant įnešdavo ir patys klubai, savivaldybės bei verslas. Kadangi renginys būtų organizuojamas Kaune, miesto savivaldybė turėjo imtis lyderystės sutelkiant reikalingus finansinius resursus renginio organizavimui. Politinius nesutarimus ir priešpriešas kalbant apie svarbius miestui klausimus norisi atidėti į šalį, tačiau Kauno valdančiųjų pozicija į svarbius miestui renginius, ar valstybines šventes nekviesti ministrų, kurie į Seimą išrinkti Kaune dažnai verčia nusistebėti. Norisi palinkėti, kad miesto vadovams Kauno interesai būtų svarbesni už asmenines ambicijas.“