VMVT apie „Penktoje kojoje“ rastus pažeidimus: gyvūnai buvo laikomi net tualeto patalpoje

„Tikimės, kad po priimtų principingų sprendimų, gyvūnų globa užsiimanti organizacija permąstys savo veiksmus ir sutiks eiti į kompromisą – juk viskas dėl gyvūnų gerovės, – pranešime cituojama laikinoji VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė. – Esame pasiruošę ir toliau bendradarbiauti su globos organizacijomis, atsakingomis įstaigomis, teikti rekomendacijas ir ieškoti sprendimų kartu. Be abejo, kviesime ir visuomenę galinčią prisidėti ieškant sąlygų priglausti gyvūnus, kurie šioje globoje yra laikomi itin prastai“.

„Penkta koja“ savo ruožtu teigia, kad tarnyba nesprendžia problemų, dėl kurių prieglaudos yra perpildomos, bei atkreipia dėmesį, jog stengiasi padėti ir gydyti visus gyvūnus, jų neužmigdo.

Pasak VMVT pranešimo, kovo 17 dieną vykdant patikrinimą gyvūnų prieglaudoje buvo nustatyti pakartotiniai gyvūnų gerovės pažeidimai, todėl tarnyba priėmė sprendimą uždrausti organizacijai priimti gyvūnus globai, kol nebus pašalinti nustatyti trūkumai.

Pažeidimai – nuo veiklos pradžios

VMVT teigia besikartojančius pažeidimus prieglaudoje fiksuojanti jau nuo 2017 metų – nuo pat įstaigos veiklos pradžios.

„Suprantame, kad šios organizacijos misija yra gelbėti gyvūnus. Tikiu, kad norai yra nuoširdūs, tačiau manome, kad buvome per daug nuolaidūs įstaigai, kuri nerodo noro bendradarbiauti ir negerbia specialistų pastangų užtikrinti gyvūnams bent minimalias sąlygas“, – sakė A. Mikalauskienė.

Pasak tarnybos, iš viso organizacija buvo tikrinta daugiau kaip 15 kartų, jai nuolat buvo sudarinėjamas trūkumų šalinimo planas, duodamas laikotarpis susitvarkyti.

VMVT nuotr.

Specialistai taip pat teikė rekomendacijas, prašė bendradarbiauti su kitomis globos įstaigomis bei negalint ar neturint vietos naujam gyvūnui, jį perduoti ten, kur juo bus tinkamai pasirūpinta.

Pasak VMVT, tai įprasta visų gyvūnų globos organizacijų praktika, tačiau situacija šioje prieglaudoje nepasikeitė.

Jeigu tokius vaizdus parodytume iš patikrinimų pas eilinį pilietį ar veisėją, ko gero nekiltų klausimų ar reikia taip laikomus gyvūnus perkelti į geresnes sąlygas? Dvigubų standartų negali būti.

Paskutinį kartą įstaiga buvo patikrinta pernai gruodį. Pasak VMVT, tuomet organizacijos atstovės nebuvo linkusios bendradarbiauti ir tarnybos specialistus bei Kauno rajono savivaldybės atstovus įsileido tik po antro atvykimo.

Patikrinus patalpas, aptikta, jog gyvūnai, kurių skaičius beveik dvigubai viršijo pagal jų poreikiams reikalingą suteikti plotą, buvo laikomi ankštuose garduose ir net transportavimui ar laikinam laikymui skirtuose narvuose bei boksuose.

„Jeigu tokius vaizdus parodytume iš patikrinimų pas eilinį pilietį ar veisėją, ko gero nekiltų klausimų ar reikia taip laikomus gyvūnus perkelti į geresnes sąlygas? Dvigubų standartų negali būti“, – teigia VMVT vadovė.

Netinkamos laikymo sąlygos

Pasak pranešimo, švara ir higiena patalpose taip pat nebuvo palaikoma, dokumentacija netvarkoma. Praėjusią savaitę vėl patikrinus įstaigą paaiškėjo, kad nei vienas anksčiau nustatytas pažeidimas nebuvo ištaisytas. Pasak pranešimo, patikrinimui buvo pasitelkti kito VMVT departamento, Vilniaus, inspektoriai.

„Tokių gyvūnų laikymo sąlygų toleruoti tikrai negalime. Gyvūnai laikomi po kelis, transportavimui skirtuose narvuose. Ant grotuoto paviršiaus jie yra priversti praleisti ilgas valandas, kai kurie, galimai ir ištisus metus, – pranešime cituojama VMVT Vilniaus departamento patarėja Rūta Bajorūnaitė. – Taip yra žalojamos jų pėdutės, kenkiama sąnariams. Tai jau galima prilyginti žiauriam elgesiui su gyvūnais.“

VMVT nuotr.

Pasak jos, patikrinimo metu inspektoriai taip pat matė, kaip gyvūnai tarpusavyje konkuruoja dėl maisto, vandens, nes nėra atskiriami. Tai kenkia jų sveikatai, be to, gali neigiamai paveikti jų elgesį, apsunkinti adaptaciją pas naują šeimininką.

„Transportavimo boksai, kuriuose gyvūnai yra laikomi keliais aukštais, nevalomi, gyvūnai priversti dergti po savimi. Dėl vietos trūkumo suradome gyvūnus laikomi net tualeto patalpoje. Lauko teritorija netvarkoma, dėl to nuolat skundžiasi ir gyventojai. Visa tai nedelsiant privalo būti išspręsta“, – sakė patarėja.

Patikrinimo metu inspektoriams taip pat nebuvo pateiktos nei sutartys su laikinais gyvūnų globėjais, nei jų sąrašas, todėl inspektoriai negalėjo atsekti įstaigoje buvusių gyvūnų likimo.

Dėl sprendimo gyvūnus perkelti į kitas laikymo vietas VMVT informuos papildomai.

Prieglauda: VMVT nesprendžia problemos

Į tarnybos pranešimą feisbuke sureagavusi „Penkta koja“ teigė, jog prieglaudą tikrinanti tarnyba nesprendžia problemos ištakų: nepakankamai kontroliuoja neatsakingus gyvūnų šeimininkus, nesąžiningus gyvūnų daugintojus.

„Nereikia bausti daugintojų ar jų kažkaip riboti, nereikia stengtis pažaboti nevaldomo gyvūnų dauginimosi – tereikia atvykti į šunų prieglaudą, kuri nemarina gyvūnų, kuri visiems suteikia veterinarinę pagalbą, kuri vakcinuoja nuo užkrečiamų ligų, kuri neišleidžia į naujus namus nekastravusi – ir prifiksuoti pažeidimų“, – rašoma prieglaudos paskyroje.

Prieglauda taip pat priekaištavo tikrintojams, jog jie atvyko anksti ryte, kai prieglauda nebuvo spėjusi po nakties išvalyti gyvūnų patalpų.

„Penktos kojos“ atstovų teigimu, tarnyba paviešino šešias nuotraukas su ankštais narvais, nors prieglaudoje yra per 300 šunų.

Taip, mes galim neimti. Net tada, kai jūsų kolegos patys prašo. Taip, mes galim nereaguoti. Galim net atgal per tvorą permesti tuos, kuriuos mums įmetė.

Prieglauda taip pat piktinasi VMVT siūlymu sumažinti gyvūnų skaičių, teigdama, jog tai reikštų juos eutanazuoti, ir tvirtina, jog būtent taip normų neviršijantį gyvūnų skaičių pasiekia kitos prieglaudos.

„Taip, mes galim neimti. Net tada, kai jūsų kolegos patys prašo. Taip, mes galim nereaguoti. Galim net atgal per tvorą permesti tuos, kuriuos mums įmetė. Bet tada jūs pasirūpinkit jais. Pasirūpinkit taip, kaip niekada niekuo nesirūpinot“, – į tarnybą kreipiasi prieglaudos atstovai.

„Penkta koja“ ne vienerius metus yra tarp daugiausiai gyventojų paramos sulaukiančių organizacijų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais ji už 2021 metus gavo 255,7 tūkst. eurų ir buvo šešta didžiausią sumą gavusi paramos gavėja.