Verslininko ambicijos – grėsmė laivybai Nemunu?

Skirtingos pozicijos

Apie laivybą Nemunu kalbama ne vieną dešimtmetį. Iki vizijos Nemuną vadinti tarptautiniu vandens keliu nepakanka vien kasmet  farvaterį pravalyti, nes po metų šių darbų žymės beveik nelieka.

VVKD vykdo projektą, kuriuo Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių, Kuršių marių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai.

"Valstybei tai istorinis projektas. 30–40 metų nieko nebuvo daryta, kad būtų pagerintos sąlygos laivybai Nemunu. Šis ES finansuojamas projektas yra proveržis tvarkant tarptautinį mūsų vandens kelią nuo Kauno iki Klaipėdos", – pabrėžė VVKD direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Projektu siekiama vidaus vandens kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į ES investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.

Direktorius neslepia, kad projekto sklandžiam vykdymui ėmė trukdyti Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliotas asmuo Nerijus Baltrukonis.

VVKD dėl šio bendrovės "Progressus group" vadovo N.Baltrukonio galimai padarytų nusikalstamų veikų – turto prievartavimo, grasinimo valstybės tarnautojui ir piktnaudžiavimo kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prokuratūrą ir policiją. STT atsisakė pradėti tyrimą.

Kalba bet ką, kad atkreiptų į save dėmesį, sutrukdytų ir projektas būtų atšauktas. Jis grasino, kad padarys taip, kad projektas sužlugtų.

Pats N.Baltrukonis nepripažįsta jam metamų kaltinimų ir tikina ginantis Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų interesus. "Jeigu žmonės nesilaiko viešųjų pirkimų ES nustatytų direktyvų nuostatų, kur akivaizdžiai kalbama apie tai, kad konkurse dalyvaujančių įmonių (šiuo atveju kalba eina apie smulkųjį ir vidutinį verslą) dalis ekonomikoje turi atitikti dalį viešuosiuose pirkimuose, kitaip tariant, konkursai turi būti kiek įmanoma smulkesni, prieinami smulkiausiems ir mažiausiems. Ir tai yra ne grasinimas, tai  pozicija, kurią kažkas turi ginti", – pareiškė N.Baltrukonis.

VVKD ir Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų nesutarimų esmė – konkursas projektavimo darbams pirkti. VVKD pirkimą planuoja visos apimties, neskaidant jo dalimis. N.Baltrukonis siekia, kad konkursas būtų išskaidytas ir jame galėtų dalyvauti nedidelės bendrovės. Nors dar prieš keletą metų pats viešai kritikavo ir piktinosi, kad direkcija skaido konkursus į smulkius.

Psichologinis spaudimas?

ES finansuojamą projektą proveržiu tvarkant tarptautinį vandens kelią vadinanti VVKD nurodo, kad pirkimo objektas – bunų projektavimas ir statyba. Pirkimas nebuvo skaidomas į atskiras pirkimo dalis dėl sudėtingų projektavimo ir darbų kompleksinių sprendinių įgyvendinimo. Turi būti rekonstruota ar pastatyta naujų ne mažiau kaip 500 bunų, kurios padės užtikrinti nustatytus E41 kelio matmenis.

Direkcija taip pat nurodo, kad Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas, kurio pagrindu direkcija vykdo pirkimą, numato teisę, bet ne pareigą skaidyti pirkimo objektą į dalis.

"Jis aiškina, kad jei neskaidysime, projektas iš viso nebus padarytas, kad direkcija vėluoja, nespėja, nors viskas puikiai vyksta pagal grafiką. Kalba bet ką, kad atkreiptų į save dėmesį, sutrukdytų ir projektas būtų atšauktas. Jis grasino, kad padarys taip, kad projektas sužlugtų. Tiesiog piktybinis kenkimas", – N.Baltrukonio atstovavimą apibūdina VVKD direktorius V.Vinokurovas.

Dar metų pradžioje VVKD vyko susitikimas dėl šio projekto. Po per jį pasakytų N.Baltrukonio pareiškimų ir kilo mintis kreiptis į teisėtvarkos tarnybas. "Darbuotojams buvo grasinta, kad turėsime jį nušauti, bet jis neleis mums vykdyti šio projekto be jo. Jis tiesiogiai nesako, kad jei tokių galimybių neturės pats, bet sako, kad jei pirkimas nebus suskaidytas į dalis, kad galėtų dalyvauti smulkios įmonės. Suprantame, kad jo įkurta asociacija iš kelių neveikiančių įmonių gali būti jo tiesioginis interesas", – pastebėjo V.Vinokurovas.

Direktorius priminė, kad VVKD vykdoma veikla yra ypač svarbi – direkcija patenka į Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Galimas kenkimas

Kol kas jokios juridinės žalos nepadaryta, tačiau VVKD vadovas neslepia nuogąstavimų, kad jei N.Baltrukonis realizuotų savo grasinimus, valstybė patirtų nuostolių.

"Net ir esant šiai situacijai, dėl koronaviruso jis jau parašė skundą, kad stabdytume projektą, nes esą nebus kam dirbti. Griebiasi už menkiausios galimybės pakenkti, trukdyti, liaudiškai sakant, subalamutinti ministerijos atstovus. Jei pakenktų ir sustabdytų, tuomet praleistume terminus, o taip būtų padaryta neatitaisoma žala", – įsitikinęs V.Vinokurovas.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos įgalioto N.Baltrukonio abejotinus veiksmus VVKD atstovai pastebėjo ir anksčiau. "Jis buvo įsiprašęs į susitikimą ministerijoje ir teikė melagingus faktus. Gerai, kad buvo bendras susitikimas, aš iš karto paneigiau juos visus ir atskleidžiau jo tiesioginį interesą. Ministerija suprato ir palaiko direkcijos poziciją, bet tuo viskas nesibaigė", – pasakojo V.Vinokurovas.

Pasak direktoriaus, VVKD ir N.Baltrukonio keliai jau ir anksčiau buvo susikirtę, kai prieš penkerius metus jis dalyvavo panašiame projekte mažojoje Nemuno dalyje ir greičiausiai nori dalyvauti didžiojo projekto kažkurioje dalyje.

"Jo įmonė maža. Lyg statybinėmis medžiagomis prekiauja. Norėjo ant bunų tas trinkeles kloti, dėl to bandė pritaikyti, siūlė rengti plenerus, daryti susibūrimo vietas, bet ant hidrostatinio negali būti jokių plenerų ir žmonių susibūrimo vietų. Jam buvo svarbu parduoti savo įmonės teikiamas medžiagas", – pastebėjimais dalijosi VVKD vadovas.

V.Vinokurovas tokius N.Baltrukonio veiksmus vertina itin kritiškai. "Laikai pasikeitė, bet atsiranda tokių veikėjų, kurie vis dar bando pelnytis valstybės sąskaita. Daro spaudimą direkcijai. Kaip jis grasino, taip ir trukdo. Reikia įrodinėti, kad viskas yra gerai, kad neišgalvota. Tai labai akivaizdu, įžūlu. Matyt, žmogus, praradęs kitas galimybes pasipelnyti, mato paskutinį šansą ir dėl to nesibodi jokių priemonių", – tęsė V.Vinokurovas.

Neigia interesus

VVKD nurodo ir dar vieną aplinkybę, verčiančią abejoti N.Baltrukonio geranorišku atstovavimu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jis prisistato esantis Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos pirmininku.

"Direkcijos žiniomis, Nacionalinė upių transporto plėtros asociacija yra sudaryta iš kelių asmenų, kurių visų tikslas – N.Baltrukonio verslo interesų tenkinimas", – prielaidomis dalijosi VVKD direktorius V.Vinokurovas apie galimus N.Baltrukonio, kaip UAB "Progressus group" savininko, interesus.

Rekvizitai.lt nurodo, kad įmonei "Progressus group" vadovauja Asta Aksomaitienė, yra penki darbuotojai, kuriems mokamas vidutinis 170 eurų atlyginimas.

Direkcijos žiniomis, N.Baltrukonio valdoma "Progressus group" yra statybinėmis medžiagomis, tarp jų pagamintomis iš akmens, prekiaujanti bendrovė. Valstybinės įmonės atstovams kyla įtarimų, kad N.Baltrukonis siekia, jog būtent jo valdomai bendrovei būtų sudarytos sąlygos dalyvauti pirkime ir gauti iš to piniginės naudos.

VVKD užkliūva ir dar viena detalė. Smulkiojo ir vidutinio verslo interesams gali atstovauti tik nepriekaištingos reputacijos žmogus. Direkcijos duomenimis, N.Baltrukoniui yra pareikšti įtarimai ir jis kaltinamas dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo.

"Pagal ankstesnį projektą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) jam pareiškė įtarimus ir byla dėl sukčiavimo yra teisme. Labai keista, kaip taryba galėjo jį įgalioti", – svarstė VVKD vadovas.

"Kauno diena" su N.Baltrukoniu susisiekė telefonu. Įtarimus dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo verslininkas kategoriškai neigia. "Pirmą kartą girdžiu. Jokiu sukčiavimu aš nesu kaltinamas, jokie įtarimai man nėra pareikšti, apie jokį sukčiavimą nėra kalbos", – pareiškė bendrovės "Progressus group" vadovas N.Baltrukonis.

Galimus interesus savo bendrovės naudai N.Baltrukonis sklaido abejonėmis, ar bendrovė "Progressus group" dalyvaus Nemuno modernizavimo darbų pirkimo konkurse. "Manau, kad ne. Greičiausiai ne, – pareiškė N.Baltrukonis, tačiau, kuo verčiasi jo įmonė, neatskleidė. – Esu privatus asmuo ir, jums leidus, neatsakysiu, kuo verčiasi įmonė. Veikla labai plati, ir nenoriu plėstis. Mes kalbame apie tai, kas svarbu Lietuvai ir žmonėms."

Gina smulkiuosius?

Savo poziciją dėl VVKD vykdomo vandens kelio Nemunu projekto N.Baltrukonis išsakė ir "Kauno dienai". Jis patvirtino poziciją dėl pirkimo konkurso išskaidymo mažesnėmis dalimis, teigė esąs prieš, kad konkursas būtų vykdomas visa apimtimi, kaip numato VVKD. Pasak N.Baltrukonio, objektas yra neypatingas ir susideda iš atskirų mažų elementų, todėl tokių objektų gali imtis įmonės, kurių darbuotojų skaičius prasideda nuo dviejų žmonių, o apyvarta – nuo 50 tūkst. eurų per metus.

Įdomu tai, kad 2017 m. Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas apie VVKD skelbiamus konkursus buvo visai kitos nuomonės. Tada jis ir Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos nariai tikino esantys suglumę, kaip direkcija skelbia nedidelių upės dalių valymo konkursus. Jie skaidomi, kad tik neatsirastų kitų dalyvių, tiksliau, kad bendrovėms neapsimokėtų dalyvauti tokiuose konkursuose. "Tokiu būdu direkcija motyvuoja, kad esą nėra pasiūlos tam darbui atlikti, tuomet prašo iš ministerijos pinigų ir tuos darbus atlieka patys. Už mokesčių mokėtojų lėšas perkama technika ir po to konkuruojama su tais pačiais mokesčių mokėtojais", – situaciją 2017 m. "Kauno dienai" piešė N.Baltrukonis. Tada jis aiškino, kad upių valymo darbams visiems metams turėtų būti skelbiamas vienas konkursas, vėliau patikslinant vietas."

Kad būtų pagerintos laivybos sąlygos Nemune, žadama investuoti apie 28 mln. eurų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šios dienos poziciją dėl konkurso išskaidymo ir šios pozicijos gynybos galimą paryškinimą grasinimais N.Baltrukonis kategoriškai neigia. "Pirmą kartą išvis girdžiu. Visiška nesąmonė. Kokių aš turiu galių tokį projektą sužlugdyti? Jūs įsivaizduojate, ko klausiate? – klausimais puolė verslininkas. – Čia absoliuti nesąmonė. Tokio dalyko dar negirdėjau."

"Kas aš toks, kad galėčiau vertinti, ir kas aš toks, kad galėčiau sužlugdyti? Jūs ką, juokaujate? Čia pilietinė visuomeninė pozicija, kuri sako, kad mes išrinkome valdžią, kuri pirmiausia turi tarnauti tūkstančiams Lietuvos įmonių interesams", – tęsė N.Baltrukonis.

Apie Nemuno modernizavimo projektą

Lietuvos vidaus vandenų kelias E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais, pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius. Prognozuojama, kad jau iškart, įgyvendinus projektą, krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. t per metus, neskaičiuojant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.

Paleidus laivybą, krovinių skaičius vandens keliu neribojamas, upės pralaidumas yra milžiniškas. Viena barža pergabena 45 vilkikų gabenamą krovinių kiekį.

Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija. Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių per metus, t.y. 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m. Jei dalis šių krovinių nebus perkelta pervežti vidaus vandenų keliais, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos – dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos. Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.

Bunų statymas, t.y. iš žvirgždo, skaldos sukurtas liežuvis, įsikišimas giliai į Nemuno vagą, šiek tiek apribotų vandens tekėjimą upės šonuose ir kreiptų į centrą. Tokiu atveju nešmenys gula tarp tų įsikišimų, o pagrindinė srovė išvalo dugną.

Pastačius naujas bunas nereikėtų kasmet desperatiškai bandyti nešmenis pašalinti, o Nemunas pats farvateriu tuos nešmenis išneštų į Kuršių marias, taip būtų sukurta upės vaga, kuri pati tvarkosi. Mažiau valstybės lėšų būtų naudojama kasmečiams tvarkymams.

"Projekto nauda – kosminė. Upė – fantastiška. Buvo atvykę užsienio ekspertai, apžiūrėjo. Nemunas – įspūdinga upė, labai tinkama laivybai, ir tai nėra tik mūsų nuomonė. Tai tarptautinių ekspertų oficiali nuomonė, todėl ES ir skyrė lėšų", – teigė VVKD direktorius V.Vinokurovas.

Komentaras

Jovita Petkuvienė

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotoja

Esame gavę skundą iš Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos. Šį pirkimą stebėjome ilgesnį laiką.

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) 2020 m. vasario 11 d. paskelbė pirmą pirkimą Projektavimo ir statybos darbams keliui E 41 modernizuoti. Buvo gautos dvi pretenzijos iš tiekėjų, kurios iš dalies buvo patenkintos ir pirkimas nutrauktas. 2020 m. kovo 2 d. direkcija paskelbė naują pirkimą su patikslintomis pirkimo sąlygomis. Dėl šio pirkimo irgi buvo pateiktos pretenzijos. 2020 m. balandžio 6 d. buvo pasiūlymų pateikimo terminas. Gautas vienas pasiūlymas, kuris atmestas dėl per didelės pasiūlytos kainos.

Pretenzijomis, kurios pateiktos pirkimų vykdymo metu, buvo skundžiami kvalifikacijos reikalavimai ir vertinimo kriterijai, bet nebuvo skundžiamas pirkimo neskaidymas į dalis. Šis klausimas buvo pateiktas tik VPT. Taip pat tiekėjai nesinaudojo galimybe skųsti teismui, jų vertinimu, ribojančias pirkimo sąlygas.

Viešųjų pirkimų vykdymą reglamentuoja du įstatymai: Viešųjų pirkimų įstatymas ir vadinamasis pirkimų komunaliniam sektoriui įstatymas. VVKD pirkimas buvo vykdomas pagal vadinamąjį komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymą. Jame nėra įtvirtinta prievolė skaidyti pirkimus į dalis, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Tiek, kiek preliminariai peržiūrėjome pirkimo dokumentus, fiksuoti įstatymo pažeidimo negalėjome, todėl priėmėme sprendimą vykdyti tolesnę stebėseną iki pasiūlymų pateikimo.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą informavome, kad atliksime stebėseną iki pasiūlymų pateikimo. Prie pirkimo buvo prisijungę 23 dalyviai, tad reikėjo sulaukti, kiek iš jų pateiks pasiūlymus. Įvykusios pirkimo procedūros ir pateiktas tik vienas pasiūlymas pagrindžia prielaidą, kad šiuo konkrečiu atveju pirkimo neskaidymas lėmė konkurencijos apribojimą.