Žavi ne viskas
Vienas žinomiausių – Kauno grafitis „Senelis išminčius“, užimantis net 440 kv. m sienos plotą, – bene pirmas tokios apimties gatvės meno kūrinys Lietuvoje. Akivaizdu, kad pastatų sienas puošiantys darbai suteikia ne tik peno akims, bet ir pridėtinės vertės miestui.
Tačiau akis vis dar bado pogrindinių grafitininkų, kurių negali pažaboti nei pareigūnai, nei miesto valdžia, išmonė.
„Man tai jie kaip šunyčiai, kurie pakeldami koją pažymi savo teritoriją. Tik ant šuns nėra kaip pykti – jis nesupranta, kad siena, ant kurios paleido čiurkšlę, yra ką tik restauruoto istorinio pastato“, – Kauno senamiesčio gyventoja Milda pastebi, kad kova su sienų tepliotojais yra beprasmė – dažniausiai jie nenustatomi.
Policijos duomenimis, praėjusiais metais Kauno mieste registruoti aštuoni pranešimai dėl nelegalių grafičių. Šeši iš jų registruoti Kauno miesto centre, likę du – Žaliakalnio teritorijoje. Įvykių metu apipaišyti kioskai, reklaminiai stendai, apleisti pastatai, kelio ženklai ir kt. Gauti trys pareiškimai, dėl jų pradėtos trys administracinės teisenos, tačiau asmenys, įvykdę administracinius nusižengimus nenustatyti.
„Jie pribėga užsimaukšlinę gobtuvus ant galvos, per kelias sekundes suraito kringelį ir sprunka. Nei tu jų pagausi, nei ką nors peši, net jei miesto vaizdo stebėjimo kameros juos užfiksuos“, – ranka numojo kitas Senamiesčio gyventojas Mykolas.
Kauno policijos Komunikacijos skyrius patvirtino: „Duomenų, kad miesto vaizdo stebėjimo kameros būtų užfiksavusios, kaip daromas toks pažeidimas, neturime.“
Žymės: savo pėdsakus chuliganai dažniausiai palieka atokiau nuo centrinių gatvių, kur nėra vaizdo stebėjimo kamerų. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Alternatyva gelbsti
Sausio pabaigoje į policijos pareigūnus kreipėsi vyras, pastebėjęs, kad ant jam priklausančio pastato sienos Muziejaus gatvėje atsirado nelegalių užrašų. Peržiūrėjus vaizdo kameros, įrengtos paties pastato savininko, įrašus netgi buvo nustatytos dienos, kuriomis vandaliai darbavosi.
Pastato savininkas policijai teigė neabejojantis, kad užrašai padaryti to paties asmens. Pranešėjas pateikė pareigūnams vaizdinę medžiagą. Padaryta turtinė žala – apie 300 eurų. Žalą padarę asmenys kol kas nenustatyti, nors ikiteisminis tyrimas pradėtas.
Man tai jie kaip šunyčiai, kurie pakeldami koją pažymi savo teritoriją.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis tikina nepastebėjęs, kad vandalizmo atvejų, kai grafitininkai darko miesto pastatų sienas ar kitus objektus, būtų padaugėję. Tai patvirtina ir policija.
Senamiesčio gyventojai tai stebina. „Visi žino, kad juos rasti beprasmiška. Jie bijo vietų, kur akivaizdžiai matyti vaizdo stebėjimo kameros. Jie ieško nuošalesnėse vietose esančių kampų, todėl atrodo, kad tų vandalų nėra, o tik pasuk iš pagrindinės gatvės – ir atsiveria jų paženklinimai“, – pastebėjimais dalijosi A. Mapu gatvės gyventojas Leonas.
„Aišku, prisiminus Senamiesčio pastatų sienas daugiau nei prieš 20 metų, kai atrodė, nėra nepaženklinto lopinėlio, dabar labai tvarkinga. Užaugs ir šitie terliai, o kita jaunų žmonių karta gal bus sąmoningesnė“, – Leonui antrino sutuoktinė.
Gyventojai leidosi į diskusiją, kad draudimas ar baudos vargu ar išspręstų šią problemą. Reikia suprasti priežastis ir siūlyti alternatyvų. Tai akivaizdžiai patvirtina iniciatyva „Gyvos sienos“ – adrenalino gal mažiau, tačiau saviraiška neribojama.
Kauno savivaldybės programa „Gyvos sienos“ leidžia pasireikšti kūrėjams ir jų bendruomenėms, o viešosios erdvės, nuspalvintos menininkų darbais, kuria vientisą ir unikalų Kauno sienų paveikslą. Kiekviena siena gali virsti meno kūriniu, kiekviena idėja – rasti savo vietą ant pastato sienos.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Motyvacija – įvairi
Grafičių pradžios istorija datuojama nuo senovės Romos imperijos laikų, jų aptikta ir ant Egipto piramidžių.
Šiuolaikiniai grafičiai pagarsėjo Niujorke apie 1970 m. Juos piešė darbininkų kvartalų jaunimas. 1971 m. dienraštis „New York Times“ savo straipsnyje pirmą kartą sąvoką „grafitis“ panaudojo naujajai miestų meno rūšiai apibrėžti ir ji ypač greitai išpopuliarėjo.
Šiandienos grafitininkų motyvacija palikti savo pėdsaką ant kartais dar ir dažais kvepiančios sienos gali būti įvairi, dažnai ji susideda iš kelių psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Tai gali būti saviraiška ir identiteto formavimas. Daugeliui grafitininkų tai būdas išreikšti save. Palikdami savo ženklą, jie jaučiasi matomi ir svarbūs. Tai ypač aktualu jaunimui, ieškančiam savo vietos pasaulyje.
Deja, toks menas ant sienų paviršių, judančių objektų (pvz., traukinių) be jų savininko sutikimo yra laikomas vandalizmu. Tai gali būti paprasčiausias autoriaus parašas, nepadorus žodis ir net sudėtingas piešinys.
Be to, draudžiamas vaisius – saldesnis. Draudimas tik dar labiau didina adrenaliną. Paslapčia paišant neleistinoje vietoje kyla jaudulys ir jausmas, kad kovoji su sistema. Tai sukuria savotišką priklausomybę: kuo didesnė rizika – tuo stipresnis pasitenkinimas.
Kai kurie grafitininkai savo užrašais tiesiog pažymi teritoriją. Tai ypač būdinga miesto subkultūroms, kuriose grafičiai tampa neoficialia komunikacijos forma tarp skirtingų grupių.
Grafičių kultūroje egzistuoja nerašytos taisyklės – kuo pavojingesnė ir labiau matoma vieta, tuo didesnė kitų grafitininkų pagarba. Tai gali būti tiltas, traukinys, aukštas pastatas ar kita sunkiai pasiekiama vieta.
Kai kuriems tai protestas prieš visuomenės normas, valdžios struktūras ar kapitalizmą. Tokiais atvejais grafičiai dažnai būna politiškai ar socialiai angažuoti. Kai kuriais atvejais grafičius piešiantys žmonės tiesiog neturi ką veikti arba gyvena aplinkoje, kur vandalizmas yra norma.
Grafitininkų grupės veikia kaip pogrindžio bendruomenės – jose yra taisyklės, tradicijos, netgi konkurencija. Galimybė patekti į tokią grupę ir dalyvauti veikloje suteikia bendrystės jausmą.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Tvarka – apibrėžta
Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu draudžiama rašinėti, braižyti, piešti ar terlioti ant visuomeninės paskirties pastatų, tvorų ir kitų statinių, išskyrus savivaldybės nustatytas vietas. Ant privačių pastatų, tvorų ir kitų statinių galima rašinėti, piešti tik teisės aktų nustatyta tvarka turint reikalingus suderinimus. Už šių taisyklių reikalavimų pažeidimus asmenims taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“.
Nesilaikymas savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos ir savivaldybių administracijų (Kauno mieste šias funkcijas atlieka Viešosios tvarkos skyrius) pareigūnai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)