- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Lietuva mini Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
-
Lietuva mini Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną
-
Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai
„Mano senelis Kauno žydams atnešė mirtį ir nelaimes. Noriu nusilenkti ir atsiprašyti dėl to, ką padarė mūsų protėviai“, – sakė vokietė Birgita Hass, kartu su lietuviais ir žydais dalyvavusi holokausto aukų paminėjime IX forte.
Neįprastas žygis
IX fortą ir Kauno rotušę jungiančios gatvės penktadienio pavakarę tapo šešių kilometrų žygio maršrutu. Į eitynes susitelkę žmonės atgailavo už žydų žudynes Lietuvoje.
Neįprastu žygiu Kaune buvo paminėta Lietuvos žydų genocido diena ir holokausto Lietuvoje 70-metis.
Kauno gatvėmis vykusios eitynės vadinamos „Gyvybės žygiu“. Pirmą kartą toks žygis buvo surengtas 2007 metais Vokietijoje, kai grupė krikščionių pajuto, jog reikia atgailauti dėl nuodėmių, kurias daugelio iš jų tėvai ir seneliai padarė žydų holokausto metu. Žygio sumanytojai ir organizatoriai yra įsitikinę, kad širdingas atgailos aktas sutaiko krikščionis ir žydus, išgydo daug skaudžių žaizdų.
Slėgė kaip akmuo
Jaudinančius atsiprašymo maldos žodžius IX forte kalbėjo ir Vermachto kareivio anūkas Guido Kaschas. Jo senelis tarnavo dalinyje, kuris 1941 metų birželio mėnesį okupavo Lietuvą. Pasak G.Kascho, senelis niekada nepasakojo apie žiaurią praeitį, bet sunkus prisiminimų akmuo nuolat slėgė jį ir artimuosius.
„Lietuvos respublikos Seimas 2011 metus paskelbė holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais, todėl esame dėkingi Dievui, kad būtent šiais metais „Gyvybės žygis“ vyksta Lietuvoje“, – sakė Tarptautinės Krikščionių ambasados Jeruzalėje Lietuvos skyriaus vadovas Michaelis Maassas.
Holokaustas – viena didžiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos tragedijų. Per kelis 1941 metų mėnesius buvo nužudyta apie 200 tūkst. žmonių – apie 90 proc. Lietuvos žydų bendruomenės.
Stebėjosi vestuvininkais
Specialiai į žygį Lietuvoje iš JAV atvyko populiarus krikščioniškosios muzikos atlikėjas Tedas Pearceas.
Jis stebėjosi ir fotografavo, kaip netoli minėjimo vietos krykštavo šventiškai nusitekę vestuvininkai.
„Toje vietoje juk nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių. Vestuvės ir kapinės – nenormalu“, – sakė T.Pearceas.
Vestuvininkai pribloškė ir minėjime dalyvavusį Štuthofo koncentracijos stovykloje gimusį amerikietį Peterį Lothą. Jis užsiminė, kad, pavyzdžiui, Amerikoje tai būtų neįsivaizduojama.
Po minėjimo prasidėjusio žygio maršrutas tęsėsi Žemaičių, Linkuvos, Panerių, Jurbarko, Jonavos, A.Jakšto gatvėmis ir po dviejų valandų pasiekė Rotušės aikštę, kur buvo surengtas minėjimas. Kiek vėliau vyko Šabo vakarienė su žydų bendruomene.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gamtoje – raudonos linijos: nežinantiems ribų gresia baudos2
Atbudusi gamta traukia keliauti į miškus, paupius ir paežeres, tačiau reikia žinoti ir ribas. Ypač tiems, kurie pernelyg prisirišę prie automobilių. ...
-
Transportas prie įprastų grafikų negrįžta
Per pandemiją nemažai kauniečių dirbo namuose, todėl žymiai sumažėjo viešuoju transportu keliaujančių žmonių. Dabar ribojimai panaikinti, tačiau miesto autobusai ir troleibusai visu tempu dar nevažiuoja. ...
-
Žurnalas „Reitingai“: Kauno technikos kolegija – tarp geriausių Lietuvoje1
Kasmetiniuose žurnalo „Reitingai“ atliekamuose Lietuvos kolegijų vertinimuose Kauno technikos kolegija (KTK) jau šešerius metus yra tarp stipriausių kolegijų šalyje. ...
-
Už benziną jau plėšia be skrupulų: litras – 2 eurai37
Lietuvos degalinių švieslentėse žiebiasi dar niekada neregėti skaičiai. ...
-
Įsiutino vaizdas prie „Girstučio“: siaubinga netvarka!10
Kaunietė netveria pykčiu dėl to, kad „Girstučio“ kultūros centro prieigose ištrupėjusios plytelės. Pasak moters, pro šią vietą eina daug žmonių, o užkliūti ir susižeisti labai paprasta. ...
-
Istorinė sutartis: Kauno universitetai jungia jėgas unikaliai bendradarbystei2
Keturi Kaune veikiantys universitetai sudarė sutartį, leisiančią bendradarbiauti mokslo, studijų ir praktikos srityse, antradienį pranešė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. ...
-
Kauno savivaldybė policijai perduos termodroną, naujus elektrinius paspirtukus3
Kauno savivaldybė policijai perduos termodronus, naujus elektrinius paspirtukus. ...
-
Kauniečius papiktino Rusijos vėliava ant daugiabučio balkono: po pareigūnų vizito jos nebeliko
Rusijai toliau griaunant Ukrainą, kankinant, tyčiojantis iš gyventojų, juos žudant atsiranda palaikančiųjų tokius veiksmus. ...
-
Kauno vizija iki 2030-ųjų: sumanus, dinamiškas ir tvarių pokyčių miestas – traukos centras4
Oficialu – Kauno taryba antradienį patvirtino strateginį plėtros planą (SPP) ir tolesnę miesto augimo kryptį iki 2030-ųjų. Kokybinio proveržio siekiama ekonomikos, kultūros, švietimo ir sporto, miesto valdymo, teritorijų plėtros, darna...
-
Svarbus žingsnis viešųjų pirkimų pertvarkymo strategijoje: pradedama ruoštis profesionalų paieškoms1
Valstybei siekiant didinti viešųjų pirkimų organizavimo efektyvumą ir profesionalumą, nuo kitų metų savivaldose įsigalios Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai. Pareigą centralizuoti viešuosius pirkimus perims savivaldybės. Ska...