Turistų viliotinis: atims skrydžius iš Kauno?

Kauno savivaldybė jau pradėjo žygius, kad į Kauno oro uostą lėktuvai skraidytų iš įvairių Europos miestų, iš kurių atvykę turistai pagyvintų miesto gyvenimą. Tačiau ar Vilniaus oro uostas nepakiš kojos Kaunui?

Grasina bėgti sostinėn

Nors prieš kelerius metus sklandė kalbos, kad Kauno oro uostas turi daugiau galimybių plėtrai ir gali tapti pagrindiniu šalies oro uostu, atrodo, kad Vilnius savo pozicijų užleisti neketina. Pigių skrydžių bendrovė "Ryanair" dar vasarą prabilo apie tai, kad gali apleisti Kauną, jeigu Vilnius pasiūlys didesnių nuolaidų. Tokios kalbos gerokai nustebino, nes visus tris Lietuvos oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos – valdo viena bendrovė Lietuvos oro uostai (LOU). Negi ji nevienodai myli savo vaikus?

Kalbas apie tai, kad Vilnius gali pervilioti kai kuriuos skrydžius iš Kauno, paskatino kitąmet pasibaigsianti pigių skrydžių bendrovės "Ryanair" sutartis su Vilniaus ir Kauno oro uostais. Šios oro bendrovės atstovai neslepia, kad jei oro uostų mokesčiai didės, tai gali neigiamai atsiliepti pačiai Lietuvai, o jei Vilniuje bus pasiūlyti patrauklūs oro uosto tarifai ir nuolaidos kryptims Vilniuje, kurios jau vykdomos iš Kauno, tai gali sudaryti sunkumų Kaunui.

"Jeigu bus nuolaidų kryptims Vilniuje, kuriomis skraidoma iš Kauno, mes neliktume Kaune", – tokią žinią vasarą paskleidė "Ryanair" atstovas.

Spalį pigių skrydžių bendrovė "Ryanair" paskelbė, kad kitų metų vasarą žada iš Lietuvos 29 maršrutus, kurių keli – nauji LOU vasaros sezono metu, tačiau skrydžiai į Birmingamą ir Londono Lutoną vasaros sezonui iš Kauno perkeliami į Vilnių. 2016 m. vasaros sezono metu iš Kauno planuojama 14 maršrutų, iš Vilniaus – 15 maršrutų.

2017 m. dauguma skrydžių iš Vilniaus bus perkelti į Kauną, nes Vilniaus oro uostas uždaromas remontuoti, tačiau tai truks tik 35 dienas. Kad Kaunas pajustų atvykstančių svečių naudą, neabejotinai būtinas ilgalaikis bendradarbiavimas.

Pinigai naujoms kryptims

2005 m. rugsėjį į Kauno oro uostą atėjusi bendrovė "Ryanair" čia jau aptarnavo daugiau kaip 5 mln. keleivių. Tiesa, tuomet Kauno miesto ir rajono savivaldybės įsipareigojo Kauno oro uostui ir "Ryanair" rinkodarai per trejus metus skirti 7,1 mln. litų. Tai buvo viena esminių "Ryanair" atėjimo į Kauną sąlygų.

2010-aisiais Kaune buvo atidaryta ir "Ryanair" bazė, tad bendrovės vadovų kalbos apie tai, kad Vilnius gali suvilioti nuolaidomis, Kauno nedžiugina. Juolab kad Kauno valdžia taip pat ėmėsi veiksmų, kad Tarptautinis Kauno oro uostas būtų gerokai ryškiau piešiamas oro bendrovių skrydžių ir turistų žemėlapiuose.

Rugsėjį miesto taryba nusprendė, kad nuo Naujųjų metų į Kauną atvykę ir apgyvendinimo įstaigose apsistoję turistai bei miesto svečiai mokės vadinamąjį pagalvės mokestį – 0,5 euro už kiekvieną parą. Nuo 2017 m. šis mokestis turėtų išaugti iki 1 euro už parą. Pagrindinis vadinamojo pagalvės mokesčio tikslas – surinkti lėšų Kauno rinkodarai ir skrydžiams plėsti arba atnaujinti skrydžius. Dauguma miesto tarybos narių pasisako už tai, kad ne tik kauniečiai skraidytų į pigius kurortus, bet ir turistai iš Europos šalių atskristų į Kauną.

Reikia naujo impulso

"Siūlau neapsiriboti frazėmis apie šių lėšų panaudojimą rinkodarai plėtoti, konkurencingumui didinti, bendrajai turizmo ir poilsio infrastruktūrai plėsti. Kai kurios šių išlaidų jau yra finansuojamos iš miesto bendrojo biudžeto. Viešbučių savininkai turi aiškiai matyti, kad iš jų surenkamos lėšos panaudojamos didesniems turistų srautams į Kauną pritraukti", – įsitikinusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė. Ji raštu kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių dėl tikslingo turizmo infrastruktūros mokesčio panaudojimo.

G.Skaistė priminė, kad prieš keletą metų iš Kauno oro uosto lėktuvai skraidė į Berlyną, Briuselį, Paryžių, Milaną, Frankfurtą, Brėmeną, Stokholmą ir kitus Šiaurės bei Vakarų Europos miestus. "Tai ne tik suaktyvino Kauno turizmo paslaugų verslą, davė impulsą plėstis viešbučių tinklui, bet ir padėjo atsigauti restoranų, kavinių, laisvalaikio paslaugų sektoriui, o tai buvo ir viena iš Kauno senamiesčio atsigavimo priežasčių. Šiuo metu dauguma skrydžių iš Kauno vyksta į Didžiąją Britaniją arba į Pietų Europos kurortus, skatinant tik išvykstamąjį turizmą. Ypač gaila nutrūkusio skrydžio į Tamperę, dėl kurio turistai iš Suomijos prieš kelerius metus sudarė daugiau kaip trečdalį visų Kauno viešbučiuose apsistojančių svečių", – rašte administracijos direktoriui dėstė miesto tarybos narė.

G.Skaistės manymu, būtų tikslinga iš surinktų lėšų sudaryti fondą, kurio lėšos būtų panaudojamos bendradarbiauti su Kauno oro uostu, pritraukiant naujų skrydžių į Europos didmiesčius ir tuos miestus, iš kurių prieš kelerius metus į Kauną atskrisdavo didelė dalis turistų.

Dairosi į skandinavus

"Jau seniai apie tai galvojame. Skrydžiai iš Kauno mums nėra tokie aktualūs. Iš Kipro, Kretos ar Maljorkos pas mus niekas neatskris. Jeigu skrydžių bendrovės pasiūlytų krypčių į Kauną iš kitų šalių sostinių ar didesnių miestų, tada taip. Manau, kad galime būti įdomūs skandinavams, kurie dažniau atvyktų pas mus, čia pramogautų, linksmintųsi ir leistų pinigus", – sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Jis nebuvo linkęs vertinti, ar LOU diskriminuoja Kauną, tačiau atkreipė dėmesį, kad visai neseniai skrydžių bendrovė LOT pareiškė, kad skraidys iš Varšuvos į Palangą. Palangos oro uostą į savo skrydžių kryptis neseniai įtraukė ir "Vizzair".

"Nesvarbu, ar tai bus lėšos, surinktos iš vadinamojo pagalvės mokesčio, ar iš kitų šaltinių, aišku, kad jų reikia skrydžiams į Kauno oro uostą pritraukti, bet tai priklausys ir nuo Susisiekimo ministerijos, ir nuo LOU ir nuo pačių oro bendrovių pozicijų", – pastebėjo G.Petrauskas.

Vilios atvykti į Kauną

"Tas "pagalvės" mokestis ir įvedamas skrydžiams ir turistams pritraukti, o ne duobėms miesto gatvėse lopyti. Nenorime, kad Kaunas būtų tik praskrendamas miestas. Darysime viską, kad būtume atvykstamojo turizmo objektas", – nusiteikęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Anot jo, neketinama apsiriboti vien iš turistų per "pagalvės" mokestį surinktais pinigais – bus ieškoma ir kitų šaltinių, jau dairomasi ir į kitus miestus, kurie viliotų ne tik kauniečius, bet ir į Kauną atvykstančius turistus.

"Kaunas turės labai rimtai užsiimti rinkodara tuose miestuose, kur bus skrydžiai, kad Kaunas jiems atrodytų patrauklus. Mano žiniomis, Tamperėje, iš kur į Kauną atvykdavo apie 40 proc. mūsų miesto svečių, toks darbas nebuvo dirbamas. Šiuo metu ir neturime šios krypties", – kalbėjo meras. Pasak mero, galvojama ne tik plėsti skrydžių geografiją, bet ir pritraukti daugiau oro bendrovių.