Tobula netobulybė Keramikos muziejuje

Haruhito Ito (gim. 1953) parodoje, eksponuojamoje Keramikos muziejuje, galėtų būti ir visai kitokie eksponatai – parodos idėja išliktų tokia pati, kokia yra ir dabar. Atvejis, kai kūrinius galima keisti, tačiau parodos idėją sugebama išlaikyti tokią pačią, intriguoja ir masina į ekspoziciją pažvelgti atidžiau.

Tobula netobulybė

Japonų keramikos meistru vadinamas H.Ito savo porceliano dirbinių parodoje sutalpina visą japonų kultūrą. Kūrinių nedaug – minimalistinė ir pati parodos erdvė, kurią atkartoja tokia pat minimalistine maniera atlikti dirbiniai iš porceliano.

H.Ito per medžiagą bando papasakoti apie visą japonų kultūrą, kuri mums iki pat šių dienų alsuoja paslaptingumu ir itin stipriomis tradicijomis. Kūrinyje "Ramus vanduo" meistras pateikia netobulus arbatos gėrimui skirtus puodelius. Tačiau tai, kas atrodo netobula, iš tiesų pasakoja apie arbatos gėrimo ceremoniją. Parodoje pateikiami macha-han puodeliai, kurie yra skirti būtent arbatos ceremonijai. Teigiama, kad šie puodeliai turi būti moliniai, tačiau H.Ito kiek peržengia šias tradicijos ribas ir sukuria juos iš porceliano. Galbūt taip bandydamas kalbėti apie tradicijoms dažnai būdingą trapumą, kurį sustiprinti sugeba tik žmonių tvirtybė ir tų tradicijų saugojimas.

Nesunku pastebėti, kad šių macha-han puodelių kraštai yra netolygūs, šiek tiek banguoti – tai simboliškai įvaizdina Kalnų kelią, arba, kaip teigiama kūrinio apraše, Gozan – Kioto šventyklą, dažnai vadinamą Penkių kalnų sistema. Nebūtina skaičiuoti, ar H.Ito puodeliuose iš tiesų yra penkių kalnų iškilimai, tačiau tai, kad į šiuos puodelius yra įpinama tradicija – akivaizdu.

Toks netobulumo (banguotų puodelio kraštų lipdymas) ir tobulumo (vis dėlto preciziškai pagaminti puodeliai) santykis, įvardijamas kaip wabi-sabi, simbolizuoja ne tik pačią arbatos gėrimo ceremoniją (šiai ceremonijai naudojami puodeliai dažnai yra įskilę, subraižyti), tačiau ir patį gyvenimą – nuolatinėje kaitoje tarp tobulumo ir netobulybės.

Suvaldytos gamtos stichijos

Kūrinys "Sūkurys" – dubens tipo indas, kurio visas estetinis apipavidalinimas yra atkartotas sūkurio motyvas – nuo centro į šonus besiplečiantis sūkurys. Kai apšvietimas paryškina šio indo sūkurių linijas, indo forma tarsi banguoja ir užliūliuoja žvilgsnį. Kaip teigiama kūrinio apraše, H.Ito kūrė šį indą įkvėptas didžiulio vandens verpeto Naruto sūkurio – didžiausio vandens sūkurio pasaulyje. Tokiame nedideliame porcelianiniame inde keramikos meistras įtalpina patį didžiausią gamtos reiškinį ir tarsi jį sutramdo. Čia sūkurys atrodo nepavojingas, suvaldytas ir užburiantis. Menas sugeba nesutramdomus žmogui gamtos reiškinius simboliškai suvaldyti.

"Gosuyaki" iš kitų parodoje eksponuojamų kūrinių labiausiai išsiskiria dėl mėlynos spalvos. Visi kiti šio keramikos meistro kūriniai – tobulai balti, su žalsvos spalvos atspindžiais. Mėlyna spalva išgaunama iš itin aukštoje temperatūroje kaitinamos kobalto glazūros, ji nuo seno buvo vertinama tiek porceliano dirbiniuose, tiek ir dėl reikšmės – ši spalva simbolizuoja ir platumas bei tolius (neaprėpiamą erdvę), orą, dangų, kalnus, vandenį, ledą, ramybę, amžinybę ir dievišką tiesą. Taip pat teigiama, kad tai – dievų spalva. Tokios spalvos vazos tipo indas su jame išraižytomis gėlėmis įvaizdina ne tik techninę kobalto savybę – atlaikyti aukštą degimo temperatūrą, bet ir talpina savyje nesibaigiančią erdvę: pati vaza yra kaip nesibaigianti forma.

Pažintis su tradicijomis

Parodoje taip pat eksponuojamas videofilmas, kuriame užfiksuota arbatos gėrimo ceremonija 1962 m.. Tai puiki medžiaga susipažinti su šia tradicija – nuo svečių priėmimo iki pačios arbatos gėrimo ir vaišinimosi saldumynais.

Daugiau nei keturis šimtmečius Japonijoje gyvuojančios ceremonijos vieni pagrindinių principų yra tyla, švara, ramybė ir pagarba. Pagrindinė arbatos gėrimos ceremonijos reikšmė, prasmė – padėti žmogui suvokti, kokie iš tikrųjų nedideli jo poreikiai.

Kadangi viskas šioje arbatos gėrimo ceremonijoje yra itin minimalizuota ir atliekama laikantis asketizmo idėjos, tai puikiai įvaizdina ir siekiamą žmogaus vidinį pasaulį – išvalytą nuo nereikalingų daiktų, minčių, o gal net ir žmonių, kurie sekina. Tik viso šito atsikratęs žmogus tampa harmoningas ir laimingas.

H.Ito, šioje savo parodoje eksponuojantis itin kuklius, minimalistine maniera atliktus porcelianinius kūrinius, tarsi bando sustabdyti žmogaus žvilgsnį prie paprastų, niekuo neišraiškingų formų, kurios gausos ir išraiškingų vaizdų pasaulyje, regis, turėtų pranykti. Tačiau anaiptol. Kūriniai kaip tik nuramina protą, o filmas, kuriame viskas vyksta lėtai, be skubos, be nerimo, kelia norą mėgautis rodomais vaizdais.

H.Ito, dar būdamas vaikas, iš savo mamos išmoko arbatos gėrimo ceremonijos subtilybių. Vėliau, ėmęs kolekcionuoti tradicinę japonų keramiką, susižavėjo ir jos kūryba. Tačiau, kaip matome parodoje, ją kiek keičia, taip norėdamas pratęsti tradicijos ribas. Meistras kuria daugiausia naudodamas seladono porcelianą. Seladonas – pilkos arba žalios spalvos keramikos dirbinys, išsiskiriantis panašiu į stiklą paviršiumi. Tikima, kad žaliasis porcelianas turi mistinių savybių. Šio porceliano gaminys dėl įtrūkusio stiklo paviršiaus yra itin vertinamas. Seladonui pagaminti naudojami sudėtingiausi gamybos būdai. Tokia šio porceliano degimo technologija įtraukta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.

Kas? H.Ito porceliano kūrinių paroda.

Kur? Keramikos muziejuje Kaune.

Kada? veikia iki vasario 28 d.