Suskubta gelbėti Kauno centrinį paštą (ragina pasirašyti peticiją)

Miesto bendruomenė ėmėsi žygių gelbėti unikalų Kauno centrinio pašto pastatą Laisvės alėjoje ir ragina pasirašyti peticiją. Tokių veiksmų imtasi po vandentiekio avarijos, kuri perša mintį, kad šį unikalų statinį „Lietuvos paštas“ tarsi palikęs likimo valiai.

Vos ketvirtadienį peticijos.lt suburta piliečių iniciatyvinė grupė „Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą“, šiandien ryte jau vienijo daugiau 500 narių. Peticiją pasirašė ir nemažai žinomų kauniečių.

„Stebėdami ilgus metus trunkantį AB „Lietuvos paštas“ neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą – 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms, reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities, suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, RAGINAME ir PRAŠOME AB „Lietuvos paštą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms“, – rašo peticijos iniciatoriai ir ragina pasirašyti peticiją. Ją galima rasti čia.

Atsakomybę turi prisiimti ir savininkai, ir didžiąja dalimi valdininkai. Turiu omenyje ir paveldosaugą, ir savivaldybės klerkus.

Kantrybė trūko

Kauno bendruomenės kantrybė trūko šią savaitę, kai jau antrą kartą per mėnesį pastebėta, kad drėgsta išskirtinio miesto simbolio, Kauno centrinio pašto sienos.

Trečiadienį paaiškėjo, kad antrą kartą per mėnesį Kauno tarpukario modernizmo perlą užliejo vanduo.

„Kauno diena“ rašė, kad praėjusią savaitę centriniame pašte įvyko vandentiekio avarija, o dabar vanduo permerkė ir kitą pašto pastato sieną.

Pašto pozicija

„Lietuvos pašto“ atstovė žiniasklaidai Aušra Kurtkutė tikino, kad trečiadienį sienos sudrėko ieškant paslėptų defektų sename pastato vamzdyne.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

„Po praėjusią savaitę įvykusios vandentiekio avarijos vietoje jau kuris laikas dirba Kauno avarinės tarnybos specialistai, kurie testuoja visą vandentiekio sistemą, kad panašių avarijų ateityje būtų galima išvengti. Kadangi pastatas senas, vamzdynas išvedžiotas sienose, visi jo defektai yra užslėpti, o juos galima pamatyti tik paleidus termofikacinį vandenį“, – teigė A. Kurtkutė.

Pasak jos, tai antradienio vakarą ir buvo padaryta ir per sutrūkinėjusius vamzdžius sienose prasisunkė vanduo.

„Avarinės tarnybos darbuotojai iškart vandenį sustabdė ir likvidavo gedimą. Norime nuraminti, kad šiuo metu Kauno centriniame pastate vanduo nebėga, tiesiog sušlapusios sienos dar nespėjo išdžiūti“, – pabrėžė ji.

Kadangi vamzdžiai trūko tuščiose pagalbinėse patalpose, inventorius, baldai ir gyventojų korespondencija bei siuntos nenukentėjo.

Papuošė varvekliai

Vandentiekio avarija Kauno centriniame pašte įvyko sausio 14 dieną. Tuomet trūkus vamzdžiui vanduo užliejo dalį patalpų, kuriose buvo pastatyti tarpukario laikų Lietuvos meistrų pagaminti baldai.

Avarija įvyko viršutiniame aukšte, nenaudojamose ir šiuo metu nešildomose patalpose. Vanduo permerkė dalį pašto sienų. Į darbą atėję žmonės ant grindų rado netikėtą ir nemalonią staigmeną – keliais centimetrais teliuškuojantį vandenį.

Dalis vandens prasiveržė ir pro istorinio pastato sienas. Net iš lauko pusės matėsi, kad vanduo kaip reikiant sudrėkino langų rėmus. Kaune nuo pirmadienio vakaro laikėsi minusinė oro temperatūra, tad į lauką prasiveržęs trūkusio vamzdžio vanduo, kaip mat užšalo. Susidarę varvekliai apgaubė ir lauke esančius turėklus. Ledu pasidengė ir Centrinio pašto prieigos.

Ekspertai perspėjo

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.

Šiuo metu pastatas yra prastos būklės. Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.

Nedovanotinas Lietuvos paštas aplaidumas: susprogę radiatoriai prieš savaitę. O dabar – viso stiprumo srove tikrinimas, kur leidžia vanduo...

Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, jog jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.

Kaune buvo kilusių iniciatyvų siekti pašto rūmus perimti savivaldybei. Tačiau jos vadovai teigia, kad jo tvarkymas reikalautų didelių investicijų, o reprezentaciniais pastatais turėtų rūpintis jų savininkai.

Susisiekimo ministerija, kuriai pavaldus „Lietuvos paštas“, BNS informavo, kad kol kas nėra priimta sprendimų, ką daryti su nekilnojamuoju „Lietuvos pašto“ turtu, tarp jo ir Kauno centrinio pašto pastatu. Strategiją, kaip elgtis su pašto nekilnojamuoju turtu, planuojama parengti per šiuos metus.

Šiai situacijai neliko abejingi ir garsūs Kauno visuomenės veikėjai.

„Nedovanotinas Lietuvos paštas aplaidumas: susprogę radiatoriai prieš savaitę. O dabar – viso stiprumo srove tikrinimas, kur leidžia vanduo... Kadangi tarpukario architektūros vamzdynas paslėptas sienose, tai vamzdžiai dėl spaudimo sienose ir sprogo prie minus 10. Akivaizdu, pastatas visą žiemą liks nešildomas, vanduo sienose plėsis ir trauksis pagal minuso-pliuso režimą, pastatas dar labiau nuvertės ir jo būsimas remontas dar labiau išbrangs. Kiek galima? Kaip gali valstybė šitaip elgtis su visuomenei priklausančiu turtu? Tuo tarpu, kai kultūros bendruomenei trūksta patalpų ir yra parengtas ne vienas šio pastato įveiklinimo planas – jį pūdyti ir griauti akyse yra nebetoleruotina. Prisidėjau prie sukūrusių peticiją. Bet vien ja baigtis ši istorija negali. Šio pastato regeneracija turi tapti Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos, kuriai pavaldus „Lietuvos paštas“, prioritetu. Apmaudu kauniečiams buvo prieš šešerius metus, o šiandien tai nebepateisinama“, – teigia projekto „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

„Kažkaip tokia situacija labai primena sovietinius laikus, kai visas turtas buvo „valdiškas“ ir juo nieks konkrečiai nesirūpino, nes, atseit, turtas visų, o tai reiškė, jog nėra šeimininko ir rūpintis turėtų „visi“. Taip dabar ir „rūpinasi“ visi, o realiai – niekas!!!“ – savo pozicija išreiškė šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė.

„Manau, Kauno centrinio pašto pastatui iškilo didžiulė grėsmė. Suprantu, kad tai visiškas abiejų pusių neveiklumas. Atsakomybę turi prisiimti ir savininkai, ir didžiąja dalimi valdininkai. Turiu omenyje ir paveldosaugą, ir savivaldybės klerkus. Nepaisant, kad turtas tartum ir ne jų, suprantame, kaip yra prižiūrimi tokio lygio pastatai iš paveldosaugos pusės. Tai yra nusikalstamas atlaidumas, o reiškiniai gali būti negrįžtami ir nepataisomi. Ar pačiam, kaip kauniečiui, skauda širdį? Absoliučiai“, – savo poziciją „Kauno dienai“ išreiškė aktorius Ramūnas Šimukauskas.

Architektė Jolita Kančienė teigė šią situaciją vertinanti kaip valstybės politikos neturėjimą prižiūrėti kultūros paveldo pastatus.

„„Pienocentras“, „Pažanga“ – jie stovi nešildomi arba menkai šildomi, todėl kiekvieną jų gali ištikti toks pats likimas. Kalbant apie Kauno centrinį paštą – jis mūsų perlas, Felikso Vizbaro kurtas su intencija, kad tai bus lietuviškas kūrinys. Tinkas primena lietuvišką smiltainį, langų rėmai – su medžio drožiniais. Nekalbu apie interjerą, kuriame tiesiogiai išskaitoma lietuvybė. O dabar su šiuo pastatu katastrofa akivaizdi. Per fasadą nutekėjo vandenys. Ką tai reiškia? Tai, kad vanduo yra po tinku. Šaldomas jis stingsta ir plėšia tinką. Atšilus jis turėtų nukristi, jei ne šiemet, tai kitąmet. Kitas dalykas – pelėsis. Pastatui jis – kaip žmogui vėžys. Mes turėjome krūvas pastatų, kurie fiziškai sunaikinti. Tai ir buvęs sulčių fabrikas, ir kareivinės. Pastarosios atstatomos, o visa kita griūva. Suprantu, kad mūsų valstybė neįgali ekonomiškai, neturi finansų, todėl gal turtingi verslininkai galėtų pagalvoti ir investuoti ne tik į asmeninį turtą, bet ir į savo šalį, miestą, žmones. Tokiu būdu dar ir įsiamžintų“, – sakė architektė.

Fotografas Mindaugas Kavaliauskas akcentuoja, kad Kauno centrinis paštas – lyg Gedimino kalnas.

„Daug kas žiūri iš šalies, bet niekas nieko nedaro. Savininkų AB „Lietuvos paštas“ laikysena – nepateisinama. Nenaudojamas tokios kultūrinės vertės pastatas jau turėjo galimybių atgimti. Pastarąjį kartą Kauno kultūrininkų iniciatyvai pašte kurti art deko muziejų buvo uždarytos durys. Ateitis? Jei „Lietuvos paštas“ neplanuoja parduoti ar perduoti pastato, gal bent čia įgyvendintų vyriausybės pažadą – galėtų įkurdinti dalį susisiekimo ministerijos funkcionierių... Vis tik neįsivaizduoju, kad einant link 2022-ųjų paštas, kaip Kauno modernizmo simbolis, gali neįgauti kultūrinės paskirties, tarkim, tapti Kauno miesto muziejaus architektūros/meno skyriumi ar pan. Kauno miesto vaidmuo čia ne paskutinis. Turime lėšų šaligatviams, šviesoforams, o savo modernizmo perlui?“ – sako jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Užpelkis

Užpelkis portretas
Prie stadiono kur buvo kortai, projektuojamas požeminis VIP parkingas, virš kurio bus tie patys kortai. Ir joks ne pastatas. Reiktu tamstai su stadiono projektu susipažinti.

Paštas

Paštas portretas
Pastatas nepriklauso savivaldybei ir ji negali jo remontuoti. Baikit tuos sovietinius paistalus vieną kartą. Laikas pradėti skirti kas kieno ir kss už ką atsako.

vilniečiui

vilniečiui portretas
o tu aukok savo vilniui, mokėk mokesčius valdžiai, o paskui aukok aukok. nebūtum vilnietis
VISI KOMENTARAI 34
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių