Rinkimams į Seimą pradėję rengtis Kauno politikai priversti stabtelėti. Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo Kaune gali būti sujungtos Žaliakalnio ir Centro rinkimų apygardos. Dar daugiau nežinomybės įnešė siūlymas apskritai panaikinti vienmandates apygardas.
Nelygiaverčiai balsai
Iki šiol 70 Seimo narių būdavo išrenkama pagal partijų sąrašus, o 71 – vienmandatėse apygardose. KT užkliuvo būtent šių apygardų ribos ir jose gyvenančių rinkėjų skaičiaus didelis skirtumas.
KT pirmininkas Dainius Žalimas šią savaitę paskelbė, kad dabartinis apygardų suskirstymas neatitinka Konstitucijos, nes dėl didelių skirtumų rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai. Už rinkimų apygardų sudarymą atsakinga VRK visas vienmandates apygardas turės sudaryti taip, kad jose rinkėjų skaičiaus nuokrypis būtų ne didesnis kaip 10 proc. vidutinio rinkėjų visose šiose apygardose skaičiaus, remiantis tarptautiniais gerosios rinkimų praktikos standartais.
Sumažėtų vienu Seimo nariu
Kaip šis įpareigojimas perskirstyti apygardas gali atsiliepti Kaunui, kuriame iki šiol buvo aštuonios vienmandatės apygardos ir jose būdavo išrenkami aštuoni Seimo nariai?
"Pagal Lietuvos vidurkį ir Kaune gyvenančių rinkėjų skaičių šiam miestui tenka 7,3 apygardos", – "Kauno dienai" sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
VRK jau senokai parengtame projekte numatyta, kad, sujungus Žaliakalnio ir Centro rinkimų apygardas, čia Seimo narį rinks 35,9 tūkst. rinkėjų. Likusieji būtų padalyti kitoms apygardoms.
Šių metų liepos 1 d. duomenimis, Žaliakalnio apygarda buvo mažiausia Kaune – 29,1 tūkst. rinkėjų. Ją vos lenkia Pramonės apygarda – 29,6 tūkst. rinkėjų.
Didžiausia Aleksoto–Vilijampolės apygarda su 39,9 tūkst. rinkėjų. Šiek tiek mažiau – 39,2 tūkst. yra Šilainių apygardoje.
VRK parengtam apygardų pakeitimų projektui dar turės pritarti Seimas. Jau buvo surengtos diskusijos parlamentarų frakcijose, kuriose liejosi priekaištai.
VRK vadovo vertinimu, po KT nutarimo parlamentarai tikriausiai pakeitimams nesipriešins, nes visi, anot jo, suinteresuoti kuo greičiau žinoti apygardų ribas artėjant kitų metų Seimo rinkimams.
VRK anksčiau planavo, kad šis projektas bus įgyvendintas iki 2020 m., tačiau viską išjudino KT sprendimas.
Po KT sprendimo ištrauktas ne tik šis VRK projektas, bet ir dar radikalesnis ministro Juozo Bernatonio siūlymas rinkimų sistemą keisti iš esmės ir pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos, atsisakant vienmandačių apygardų.
Svarbu ne kiek, o ką
Didžiausių partijų atstovai Kaune kol kas ore kabančios situacijos nelinkę dramatizuoti, tačiau neslepia, kad ruoštis Seimo rinkimams tai nepadeda.
"Tai susiję su atstovavimo rinkėjams proporcijomis. Įvertinus visas aplinkybes, reikia pripažinti, kad Kaunas neteko nemažai gyventojų, tad ir rinkėjų skaičius gerokai sumažėjęs. Vienos apygardos patenka į gausiausių, kitos – į menkiausių šalies apygardų dešimtuką. Kalbant apie tolygų rinkėjų atstovavimą, apygardas reikėtų perskirstyti", – sutiko Seimo narė kaunietė Orinta Leiputė.
"Kitas klausimas, ar tą reikia daryti, kai rinkimai jau ant nosies", – suabejojo pašnekovė. Vis dėlto ji pabrėžė, kad vienmandačių apygardų Kaune mažinimas savaime nėra labai didelis blogis, juk pusė Seimo narių išrenkama daugiamandatėse apygardose, tad Kauno politikai turi didelių galimybių pakliūti į Seimą.
"Aišku, Kaunui geriau turėti kuo daugiau atstovų Seime. Bet svarbu ne kiek, o ką išrinks, kaip jie atstovaus", – pridūrė O.Leiputė.
Siūlo pasiskolinti rinkėjų
Per praėjusius Seimo rinkimus Kauno vienmandatėse apygardose triumfavusių konservatorių vedlys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas būtų linkęs nepritarti VRK projektui.
"Mokslininkų atliktos studijos atskleidė, kad Seime mažiausiai atstovaujama būtent didmiesčiams, o dabar iš dviejų siūloma atimti po Seimo narį. Einama lengviausiu keliu. Juk apygardų ribos gali būti nustatomos nebūtinai pagal miestų ribas", – stebėjosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.
Jis sakė yra pasiryžęs pakovoti dėl apygardų skaičiaus ir jų ribų. Vienas konservatorių siūlymų – ne mažinti apygardų Kaune skaičių, o rinkėjų joms pasiskolinti iš greta esančių pakaunės apygardų.
A.Kupčinskui užkliuvo ir tai, kad pagal VRK parengtą Seimo rinkimų apygardų pakeitimo projektą Vilnius gaus du papildomus parlamento narius. "Gyventojų ten padaugėjo, bet sostinės balsas Seime ir taip gerai girdimas", – akcentavo A.Kupčinskas.
Išbalansuoja pasirengimo procesą
Kauno liberalų lyderis, vicemeras Simonas Kairys "Kauno dienai" sakė nelabai tikįs, kad apygardos bus pakeistos iki artėjančių Seimo rinkimų. Jeigu taip nutiktų, partija neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik greitai prisitaikyti.
"Natūralu, kad VPK stebi situaciją, demografines tendencijas. Pritariu, kad atstovavimas turi būti pagrįstas žmonių skaičiumi", – kalbėjo S.Kairys.
Pasiteiravus nuomonės apie kardinalųjį siūlymą keisti rinkimų sistemą iš esmės, jis įsitikinęs, kad rinkėjų lūkesčiai yra visai kitokie.
"Visuomenė kaip tik kalba apie tai, kad vienmandatėse apygardose būtų išrenkama daugiau parlamentarų. Apie bet kokią idėją galima diskutuoti, jeigu ji yra laiku ir vietoje. Pasiūlymai ką nors keisti iki rinkimų likus nedaug laiko, išbalansuoja visą pasiruošimo procesą. Matyti, kad pati valstybė yra pasimetusi ir nežino, kaip organizuoti rinkimus. Nuo kelių kosmetinių rinkimų organizavimo pataisymų staiga pereita prie kardinalių permainų. Jų reikia, bet joms reikia ir pasirengti" , – sakė S.Kairys.
Komentaras
Mindaugas Jurkynas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
Konstitucinis Teismas priėmė demokratijai labai svarbų sprendimą, labai teisingai pastebėjo demografinius pokyčIus Lietuvoje. Rinkėjų valia turi atsispindėti tolygiai. Neteisingumo principas, kai Seimo narį ar narę išrenka dvigubai daugiau žmonių nei kitą, rodo, kad tie nuokrypiai per pastaruosius 25 metus pasidarė labai dideli. Natūralu, kad tie dalykai bandomi ištaisyti. Tai padarius, laimės demokratija, Lietuvos visuomenė, kuri matys, kad žmonėms tolygiau atstovaujama.
Nereikia atidėlioti apygardų žemėlapių perbraižymo motyvuojant tuo, kad iki rinkimų liko nedaug laiko. Tą reikia įgyvendinti kuo greičiau, nes toks yra KT reikalavimas. Nebus jokio chaoso, tik daugiau teisingumo.
Nemanau, kad atsiras bendras sutarimas dėl didesnių pokyčių, nei apygardų žemėlapio perbraižymas. Nemanau, kad bus pakeista sistema iš esmės ir politikų įdirbis vienmandatėse apygardose bus staiga nubrauktas. Šios idėjos svoris yra labai menkas.
Tiesa, Didžiojoje Britanijoje yra mažoritarinė rinkimų sistema, kai parlamento nariu išrenkamas politikas, jau pirmame ture surinkęs paprastą daugumą. Dauguma Europos valstybių turi proporcinę rinkimų sistemą, kai balsuojama už partijų sąrašus, atvirus ar uždarus, reitinguojamus arba ne.
Lietuva jau dvidešimt metų turi mišrią sistemą, kai derinamos mažoritarinė ir proporcinė rinkimų sistemos. Tai yra ir institucinis, ir regioninis balansas. Atsižvelgiama į galimybę balsuoti už asmenybes, kartu politinėms partijoms paliekama galimybė pateikti savo požiūrį, kas yra svarbiausi jų sąrašuose. Nenoriu advokatauti, bet, manau, tai yra pakankamai subalansuota sistema, tik reikėtų pakoreguoti apygardų žemėlapį.
Keli kandidatai jau aiškūs
Centro vienmandatėje apygardoje dėl Seimo nario mandato ketina varžytis konservatorė Gintarė Skaistė, liberalas Rimantis Mikaitis. Čia siūloma kandidatūrą kelti ir užsienio reikalų ministrui, socialdemokratui Linui Linkevičiui.
Kandidatų Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje partijos dar nėra paskelbusios. Tiesa, konservatoriai tarp galimų kandidatų minėjo ir savo partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį.
Per praėjusius Seimo rinkimus šiose apygardose, kurias planuojama sujungti, dėl mandatų rungėsi net po 15–16 politikų.
Naujausi komentarai