Su „Kauno energija“ kovoja naujais ginklais

A.Banaičio argumentus ir prašymus teismui įvertinti įvairias, jo nuomone, svarbias aplinkybes, į šią bylą pažvelgti kompleksiškai, "Kauno energija" vadina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir prašo skirti 3 tūkst. eurų baudą.

"Kauno energijos" atstovas pabrėžė, kad Civilinės teisės civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Neįvardyta, kokius teisingumo reikalavimus A.Banaitis pažeidė konkrečiai.

Komentaras

Ūdrys Staselka

"Kauno energijos" atstovas ryšiams su visuomene

Šilumos tiekimas ir sutartiniai santykiai prasideda nuo pastato įrenginių prijungimo prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Pastate faktiškai suvartota šiluma išmatuojama įvadiniais šilumos apskaitos prietaisais ir pagal VKEKK patvirtintus ar su ja suderintus šilumos paskirstymo metodus paskirstoma pastato vartotojams. Kiekvienas vartotojas apmoka už jam priskirtą pastate suvartotą šilumos kiekį. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklo. Iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami "Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašu".

Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. Tokiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos. Tačiau, nepaisant to, kad visiems vartotojams galioja viešosios sutarties sąlygos, bendrovė visus vartotojus kviečia sudaryti ir rašytines sutartis. Informacija apie tai yra skelbiama bendrovės interneto svetainėje, taip pat vartotojai apie tai informuojami bendrovės vartotojų aptarnavimo skyriuje.

"Kauno energija" tiekia šilumą daugiau nei 111 tūkst. gyventojų (buitinių vartotojų) ir daugiau nei 3,2 tūkst. įmonių bei organizacijų. Vienokių ar kitokių įsiskolinimų bendrovei turi apie 14 proc. vartotojų. Su visais jais dirbama ir skolos yra išieškomos. Didžioji dalis skolininkų yra gyventojai (buitiniai vartotojai).

Nuostoliai šilumos perdavimo tinkluose (arba kitaip – šilumos gabenimo vartotojui išlaidos) su byla dėl A.Banaičio skolos sumokėjimo jokio sąryšio neturi. Bandymas įpinti šį klausimą į bylinėjimosi dėl skolos procesą ir prašymas paskirti ekspertizę dėl šilumos nuostolių perdavimo tinkluose yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Apie tai bendrovė informavo teismą.

Ponas A.Banaitis sako netiesą, teigdamas, kad "Kauno energija" nesutiko atsižvelgti į jo pastabas dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties ir ją pakoreguoti. Bendrovė atsakingai pareiškia, kad niekada jokių pastabų dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pakoregavimo A.Banaitis nepateikė (A.Banaitis teigia, kad pokalbiai vyko žodžiu – red. past.). Be to, teisės aktai nenumato daug laisvės sutarčių sąlygoms koreguoti. Šilumos kainos nustatomos pagal VKEKK patvirtintą metodiką, kurios nei šilumos tiekėjas, nei vartotojas niekaip negali nulemti. Pastate faktiškai suvartoto šilumos kiekio dalis vartotojui priskiriama pagal pastato bendraturčių pasirinktą su VKEKK suderintą metodą. Pastato bendraturčių sprendimų priėmimo tvarka reglamentuota LR Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose. Netesybos gyventojams skaičiuojamos teisės aktų numatyta tvarka. Sutartyje su vartotoju (patalpos naudotoju) galima susitarti, kur siųsti sąskaitas bei pateikti papildomą informaciją, kaip ir kur deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis bei skirstyme dalyvaujančių skaitiklių rodmenis. Taip pat gali būti patikslinami patalpos duomenys, reikalingi pastate suvartotai šilumai paskirstyti.

Sutarties sąlygas nesąžiningomis gali pripažinti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Minėtas standartinių sąlygų aprašas su šia tarnyba yra suderintas. Individualiai aptartos sąlygos neturi įtakos priskirtos šilumos kiekiui ir kainai, taigi ir sąskaitų dydžiui taip pat.

A.Banaitis piktybiškai nemoka už tiektą šilumą ir karštą vandenį. "Kauno energija" kreipėsi į teismą dėl skolos sumokėjimo ir bylą laimėjo. Iš A.Banaičio buvo priteista susidariusi skola, tačiau A.Banaitis kol kas jos nesumokėjo. Skolos išieškojimas yra perduotas antstoliui.

Vos devyni skundai

VVTAT vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas pasakojo, kad tarnyba šiemet tegavo vieną, o pernai – aštuonis skundus dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų.

Tik vienas iš tų skundų buvo dėl "Kauno energijos" pateiktos pasirašyti sutarties.

"Vartotojai, prašydami įvertinti sutartis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, neįvardija konkrečių sutarties nuostatų, kurios, jų manymu, atitinka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus", – konkrečių pavyzdžių negalėjo pateikti V.Ūsas.

Jis pridūrė, kad VVTAT per pastaruosius pusantrų metų buvo gavusi keletą skundų iš Kauno dėl šilumos tiekėjo pateiktose sąskaitose nurodytų mokėjimo sumų pagrįstumo.

Skundus tarnyba nagrinėjo, gavusi prašomus duomenis iš "Kauno energijos". "Išnagrinėjus skundus nebuvo nustatyta, kad šilumos tiekėjas būtų neteisingai paskirstęs šilumą", – komentavo V.Ūsas.

Jis ragino vartotojus, gavus sąskaitas už šilumą ir pastebėjus neaiškumų arba suabejojus priskaičiuotų mokėjimo sumų pagrįstumu, kreiptis į šilumos tiekėją, kuris privalo pateikti išsamų paaiškinimą ir informaciją. Arba vartotojai gali kreiptis į VVTAT.