Palikti sprogmenys
Tikrinta, kaip į imituojamą incidentą reaguoja mokiniai ir visos pagrindinės tarnybos: policija, greitoji medicinos pagalba, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Lietuvos šaulių sąjunga, KASP kariai.
Buvo atliekama reali mokyklos evakuacija, išbandyta, kaip tarnybos dirba kartu ir kur reikėtų pasitempti.
Imituota situacija, kai mokykloje paliekamas krepšys su neva sprogmenimis. Licėjaus atstovai susisiekia su 112 tarnyba. Pradeda veikti algoritmas.
Aplinkinių pastatų gyventojai iš anksto buvo perspėti, kad gali matyti uniformuotus ir ginkluotus tarnybų atstovus, girdėti imitacines garso priemones. Pratybų metu laikinai galėjo būti trikdomas gyventojų ir automobilių judėjimas 500 m spinduliu aplink ugdymo įstaigą.
Veiksmai: tarnybos dirbo darniai pasidalydamos atsakomybes. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Ėjo daiktų
Mokiniai akimirksniu susirinko savo daiktus ir su mokytojais paliko mokyklą. Evakuacijai, kaip skaičiuota, prireikia 4–7 minučių. Šį laiką tarnybų vadovai įvertino kaip labai sveikintiną.
Pasigirdo klausimų, kodėl gaištama laiką ieškant savo daiktų ir striukių. P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis paaiškino, kad viskas priklauso nuo situacijos. Vasarą tai nebūtina, bet žiemos metu mokiniai lauke be viršutinių drabužių rizikuoja sušalti; jei yra sužeisti – patirti dar didesnių sužalojimų.
Vis tik net ir žiemą, jeigu padėtis būtų išties labai pavojinga, kadetai iš karto būtų išvedami.
Dar vienas iššūkis – licėjuje mokinių telefonai surenkami ir laikomi vienoje vietoje. R. Žilaitis užsiminė, kad svarsto apie radijo stoties ugdymo įstaigoms sukūrimą, kuria būtų galima dalytis skubiais pranešimais nutrūkus mobiliajam ryšiui, internetui.
Neštuvai nukentėjusiems
Atvykę policijos pareigūnai aptvėrė mokyklą. Mokytojai stadione, prieš tai patikrinus, ar jame nėra jokių pašalinių daiktų, suskaičiavo kadetus. Instruktoriai tikrino, ar mokykloje nėra likusių asmenų.
Kol tarnybos dirbo savo darbą, kadetai traukė į iš anksto numatytas vietas, iš kurių juos turėjo pasiimti tėvai, – veikta pagal scenarijų, kad pastatas nesaugus. Galintys savarankiškai keliauti namo taip pat veikė pagal planą. Licėjų lanko 72 vaikai, atvykę iš kitų Lietuvos miestų. Likę – kauniečiai.
Ar pastatas saugus, ar ne, vertina policijos pareigūnai.
Vien evakuacija neapsiribota. „Sprogmuo“ buvo detonuotas ir mokykloje, ir prie jos. Dar vieną sprogmenį nekenksmingą padarė „Aro“ įranga.
Detonuotas „sprogmuo“ sužalojo kelis mokinius. „Aro“ pareigūnai į pastatą įsineša neštuvus nukentėjusiems. Taip pat tikrinamos patalpos.
Atvykę medikai lieka laukti lauke. Kol nepatvirtinama, kad pastate saugu, jie pagalbą teikia tik išneštiems sužeistiesiems.
Įsitraukti į pagalbą pasiruošę ir ugniagesiai, nes sprogimas gali sukelti gaisrą. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė pasidžiaugia, kad ugniagesiams nekyla bėdų pasiekti hidrantų – jie lengvai prieinami, neužstatyti. Kitaip dar tektų gaišti laiką traukiant į šalį automobilius.
Situacija: imituoti sprogimai ir sužalojimai. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Transliuota į salę
Tai, kas vyko mokykloje ir aplink ją, buvo filmuojama, o vaizdus ir tarnybų veiksmus komentavo jų atstovai salėje susirinkusiems Kauno ugdymo įstaigų vadovams.
„Kiekvienos mokyklos ir vaikų darželio pasirengimas saugoti mūsų vaikų gyvybes yra labai svarbus. Čia susirinko vadovai, kurių sprendimai lemia daugiau nei 18 tūkst. Kauno miesto vaikų saugumą. Jūsų įsitraukimas, pastabos ir klausimai padės mums visiems tapti stipresniems“, – sakė Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius R. Žilaitis.
Šis renginys skirtas mokyklų saugumo kultūrai stiprinti ir atkreipti dėmesį į pilietinį pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
Dar daug neaiškumų
Vienos gimnazijos vadovas pasidalijo situacija per vieną iš evakuacijų ir klausė patarimo, ką daryti kitąkart. Vienas mokinys, turintis specialiųjų poreikių, tapo nevaldomas, niekaip nepakluso raginimui eiti kartu su visais iš mokyklos į lauką.
R. Žilaitis teigė, kad neturi kompetencijos atsakyti į šį klausimą. Jis neslėpė, kad dar reikia padirbėti šioje srityje.
Mokyklų ir darželių vadovai prašė sąrašo, kokią informaciją apie įstaigą jie turi būti paruošę atvykstantiems gelbėtojams nelaimės atveju. Taip pat prašė algoritmo, kuo jie turėtų pasirūpinti rengdamiesi ekstremalioms situacijoms.
Pasigirdo klausimų, ką daryti, jeigu ištiktų dronų ataka. Kur tada slėptis? Stadione ar kitur tokiu atveju nesaugu.
Aktualu: salėje susirinkę ugdymo įstaigų vadovai stebėjo, klausėsi ir patys rėžė klausimų. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Pasirengimo svarba
Tarp renginio svečių – pirmoji ponia Diana Nausėdienė, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
„Kad ir kokioje pozicijoje tarnautume savo gimtajai šaliai, esame pasirengę skirti visą savo išmintį, energiją, kūrybą. Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau kalbama apie civilinę saugą. Be galo svarbu, kad šios žinios ir įgūdžiai būtų diegiami nuo mokyklos suolo“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Ji priminė atvejus, kai dešimtys mokyklų ir vaikų darželių buvo užversti grasinimais ir melagingais pranešimais apie juose padėtus sprogmenis. „Tokie atvejai parodė, koks svarbus ir kiek daug lemia pasirengimas, planavimas ir bendrų veiksmų koordinavimas“, – sakė D. Nausėdienė ir pabrėžė praktinio bendradarbiavimo tarp kartų, institucijų, tarnybų, ugdymo įstaigų, tarp jų bendruomenių ir tarp pačių mokinių svarbą.
Viceministras T. Godliauskas teigė, kad šios pratybos – galimybė pasitikrinti, ar žinome savo vaidmenis, ar pasitikime vieni kitais, ar kritinėmis aplinkybėmis gebame greitai priimti sprendimus. Visuotinė gynyba apima visus gyventojus, ne tik kariuomenę ar valstybės institucijas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)