- Vereta Rupeikaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Studentų miestelyje slėnį "Santaka" užsimojęs statyti Kauno technologijos universitetas sulaukė paveldo sargų dėmesio. Trijų fakultetų pastatus ketinama paskelbti kultūros vertybėmis.
Tikimasi, kad jau kitais metais Kauno technologijos universiteto (KTU) valdose, prie K.Baršausko gatvės, bus pradėtas statyti integruotas mokslo, studijų ir verslo centras "Santaka", dar vadinamas slėniu. Tam prireikė parengti sklypo detalųjį planą, kuris pažymėtas adresu Radvilėnų 19 ir apima visą studentų miestelį.
Detaliojo plano rengimas sukrutino paveldo specialistus. Neseniai buvo gautas Kultūros paveldo departamento raštas, informuojantis, kad KTU studentų miestelis bei keturi pastatai - Statybos fakultetas, Radiotechnikos fakultetas, Chemijos technologijos fakultetas bei Dizaino ir technologijų fakultetas yra pasiūlyti įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Kultūros paveldo departamento specialistai nusprendė, kad artimiausiu metu, parengus reikalingus dokumentus, į registrą bus siūloma įrašyti trijų - Statybos, Radiotechnikos bei Chemijos technologijos fakultetų pastatus, projektuotus architekto architektas Vytauto Jurgio Dičiaus. Nors šie pastatai neturi 50 metų amžiaus cenzo, kuris leistų juos pripažinti paveldo vertybėmis, specialistai juos įvertino už tai, kad jie atspindi įvairių laikotarpių modernizmo stilių. Tiesa, 1984 metais pagal architektės Danutės Petkelienės projektą pastatytas Dizaino ir technologijų fakulteto pastatas kultūros vertybės statuso kol kas neįgis.
Sumažino statybos užmojus
KTU miestelio detalųjį planą rengiantis architektas Žilvinas Radvilavičius prisipažino, kad žinia iš Kultūros paveldo departamento buvo netikėta, tačiau jis teigė apsidraudęs nuo galimų tolimesnių pasekmių.
"Ruošdami detalųjį planą į tai atsižvelgėme, kai ką pataisėme, kad būtų kuo mažesnė intervencija. Atsisakėme plane rodyti pastatus, kurie galbūt būtų statomi ateityje", - teigė architektas. Jo įsitikinimu, jei ateityje miesteliui ir bus suteiktas vertybės statusas, didelių pakeitimų detaliajame daryti nereikės, integruoto mokslo, studijų ir verslo centro statybos šis procesas nestabdys.
KTU infrastruktūros prorektoriaus Sigito Stanio teigimu, lig šiol rengiant detalųjį planą buvo numatyti tik kosmetiniai esamos situacijos pakeitimai. Tiesa, šalia Chemijos fakulteto buvo numatyta galimybė statyti maždaug 1500 kv. m. ploto priestatą ir perkelti į jį Maisto institutą.
Tai, kad KTU miestelio pastatus norima paskelbti kultūros vertybe, KTU atstovui S.Staniui buvo naujiena.
KTU miestelio detalųjį planą pamatyti panoro iš Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, kuri pateikė savo rekomendacijas detaliojo plano rengėjams.
"Žvelgiant į perspektyvą, reikėtų galvoti apie sovietmečiu kurto miestelio specialųjį planą - jie šie objektai bus įtraukti į kultūros vertybių sąrašą. Kita vertus, nemanau, kad universitetinė organizacija neatsižvelgtų į visuomenės požiūrį, jog jų valdomi pastatai yra vertingi ir svarbūs architektūros raidai. Nemanau, kad vyktų drastiški konfliktai", - komentavo tarybos narys Gintaras Prikockis.
Suskumba, jei iškyla grėsmė
Sovietmečio laikotarpio pastatų, tokių kaip KTU miestelis, Kultūros paveldo departamente sąrašas ilgas. Departamento Apskaitos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Kuncevičienė pripažino, kad jų svarstymas juda labai lėtai. Pasak specialistės, į pirmą vietą ištraukiami tie objektai, jei iškyla grėsmė, kad jie bus keičiami, griaunami ir kitaip gali nukentėti.
"Kada objektas patenka į paminklosaugos objektų sąrašą, jo negalima remontuoti, restauruoti, griauti ar kažkaip kitaip tvarkyti be savivaldybės paminklosaugos skyriaus leidimo ir Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio leidimų. Tačiau tai nereiškia, kad nebus galima nieko statyti - dokumentuose bus labai konkrečiai nurodyta, kokios vertingosios savybės turi būti saugomos", - teigė R.Kuncevičienė.
Vieni iš nedaugelio sovietmečio pastatų, įtraukti į kultūros vertybių registrą:
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai,
Kauno ritualinių paslaugų rūmai "Liūdesys",
Klaipėdos kino teatro "Aurora" pastatas.
KTU studentų miestelio pastatai, kuriuos ketinama įtraukti į Kultūros vertybių registrą:
Statybos fakultetas (Studentų g. 48). Autorius - architektas Vytautas Jurgis Dičius, 1964 m.
Radiotechnikos fakultetas (Studentų g. 50). Autorius - architektas Vytautas Jurgis Dičius, 1969 m.
Chemijos technologijos fakultetas (Radvilėnų pl. 19). Architektas - Vytautas Jurgis Dičius, 1970 m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LSMU Kauno ligoninė pradeda statyti Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrių38
LSMU Kauno ligoninė gyvena atidarymo ir statybų nuotaikomis. Artimiausiu metu pradės veikti naujas Ortopedijos traumatologijos skyrius. Už jo prasideda naujojo korpuso statybos. Čia įsikurs modernus Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrius. ...
-
J. Šmidtienė kviečia užsukti eglišakių: mielai pasidalintume su miestiečiais8
Kas nesulaukiate miškininkų akcijos, kai šie į miestą prieš Kalėdas atveža daugybę eglišakių, suskubkite jau šiandien į Senamiestį. ...
-
Kodėl stringa atliekų perdirbimas?
Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nes mūsų valstybė nepasiekė Atliekų pagrindų direktyvoje 2020 m. numatyto įsipareigojimo parengti pakartotinai naudoti ir perdirbti 50 proc. popieriaus, metalo, pl...
-
Savivaldybė ir ESO labiau derins veiksmus2
Kauno rajono savivaldybėje apsilankę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovai su meru Valerijumi Makūnu ir kitais komandos nariais aptarė planus dėl naujų elektros linijų tiesimo, senų pašalinimo, elektromobilių įkrovos ...
-
Kauno rajonas kviečia į kalėdinį nuotykį
Besibaigiant lapkričiui įjungęs šventinį režimą, gruodį Kauno rajonas kviečia pasitikti drauge, savo įspūdžių krepšelį papildyti eglių girliandų blizgesiu, skambiomis melodijomis ir smagiais žaidimais. ...
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje10
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?37
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu110
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...