Na pasiims Lidlas ir pastatys sandėlius. Šiuolaikiiai lietuviai nesugeba niekur pritaikyti tokio gražuolio pastato. Net rusai sovietmečiu sugebėjo jo nesuniokoti ir rado pritaikymą. Gal tada laikas nugiautI ir Muzikinį teatrą ir Soborą ir skudurynų vietoje jų pristatyti?
Rūmai statyti 1930-1931 m., jų atidarymas įvyko 1932 m. sausio 2 d. Pašto pastatas buvo dedikuotas Vytauto Didžiojo 500 metų mirties metinėms.
Rūmų interjeras buvo papuoštas žymiausių to meto lietuvių dailininkų darbais. Pašto operacijų salės viršutinė dalis išdekoruota Vilniaus, Gardino ir Klaipėdos herbais. Buvo iškabinti trys Kazio Šimonio paveikslai, iš kurių vidurinis vaizdavo lietuvaitę su skydu, kuriame išpieštas Vytis Gedimino kalno fone. Salės žemesniame lygyje aplink visą erdvę buvo ištapyti 103 lietuviški pašto ženklai, kurių autoriai dailininkai Petras Kalpokas ir sūnus Rimtas Kalpokas. Elektrinis laikrodis pagrindiniame fasade buvo įmontuotas kiek vėliau – 1935 m.
Daugiaaukštis (5 a. ir rūsys) pastatas – vienas svarbiausių architektūrinių tarpukario Kauno akcentų. Jame buvo įrengti modernūs liftai, erdvi operacijų salė, patogios darbo sąlygos (su dušais darbuotojams). Pašto rūmuose be moderniosios architektūros idėjų aiškios ir „tautinio stiliaus“ apraiškos. Modernumo ir tautiškumo derinys išreiškiamas per ornamentiką bei modernizmo elementus. Dėl lenktų juostinių langų šiandien objektas vertinamas kaip vienas iš Lietuvos funkcionalizmo pirmtakų.
Pastatas pasižymi išskirtine tarpukario laikinosios sostinės architektūra, paskelbtas kultūros paminklu. Kaip vienas iš Kauno modernizmo architektūros objektų, 2015 m. pažymėtas Europos paveldo ženklu.
Vienas iš gražiausių Kauno pastatų, kurie buvo pastatyti tarpukariu. Be to, tai yra architektūrunis paveldas ir jo nevalia niokoti kaip parašyta šiame straipsnyje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)