Sukakčiai – šimtas objektų

Dairydamiesi pigesnių bilietų į Paryžių, Romą ar Dubajų, veikiausiai nesusimąstėte apie tai, ką paliekate Lietuvoje: Alytuje kybantį aukščiausią, Baltosios rožės vardu pramintą pėsčiųjų tiltą, Varėnos rajone stūksantį Puvočių apžvalgos bokštą ar nuostabųjį Marvelės upės slėnį.

Po užuominos greičiausiai save bandote raminti, esą jūsų geografinės žinios gana geros ar bent jau geresnės nei penktoko, o aplankytų vietų sąraše ne tik Gedimino, Trakų ar Kauno pilys, bet ir Puntuko akmuo su Stelmužės ąžuolu.

"Tuomet atsakykite, kur yra iš vietos ūkininko kluono lentų suręsta ir keliautojų vis dar neatrasta Vytauto bažnyčia?" – netikėtu klausimu į kampą spaudė, Vilniaus gatves, skersgatvius ir jų istoriją geriau nei bet kas kitas išmananti Lina Dusevičienė.

Sostinėje gide dirbančiai moteriai kartu su istorikais Luka Lesauskaite ir Simonu Teškevičiumi patikėta šimtmečio misija – patikrinti objektus, turistinę jų infrastruktūrą, prakalbinti šviesuolius ir surinkti iliustracijas vietovėms, kurios bus įtrauktos į maršrutą, skirtą valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Kiekvieniems Lietuvos valstybingumo metams – po vieną turistinę vietą, todėl įgyvendinus Valstybinio turizmo departamento (VTD) inicijuotą maršrutą, jis turėtų sujungti apie šimtą objektų.

Juokaudama sakau, kad dabar lankome Lietuvą. Mažiau atrastą Lietuvą.

Užtruks ilgiau

Lapkričio pradžioje pradėjusi apžvalginę kelionę, komanda jau aplankė Pietų Lietuvą ir dvi vietas Seinuose, kurios taip pat bus įtrauktos į šimtmečio maršrutą. Varnelė žemėlapyje žymi, kad rengėjų kojos žengė ir į šiaurės vakarus.

"Marijampolė, Vilkaviškis, Kėdainiai, Palanga, Klaipėda, Šiauliai, – lenkdama pirštus jau aplankytus kampelius vardijo L.Dusevičienė. – Juokaudama sakau, kad dabar lankome Lietuvą. Mažiau atrastą Lietuvą."

Vilnius ir Kaunas – maršruto koordinatorių sąraše vieni paskutiniųjų. Planuojama, kad Kaune, kuriame prieš šimtą metų vyko svarbiausi istoriniai įvykiai, L.Dusevičienė su bičiuliais istorikais atvyks sausio mėnesį ir čia užtruks kur kas ilgiau nei kitose maršruto stotelėse.

"Pirmosiomis 1919 m. sausio dienomis į Kauną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Drauge persikėlė visas politinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas. Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine. Taip pačiais metais Kaune, pirmą kartą Lietuvos istorijoje, buvo išrinktas Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Po metų pirmąjame posėdyje Kaune susirinko Steigiamasis Seimas", – svarbiausius faktus, sudėliojusius šalies istoriją ir diktavusius šimtmečio maršruto pasirinkimą, vardijo pašnekovė.

Laiko paslaptyje

Kol objektai galutinai nepatvirtinti, L.Dusevičienė nenorėjo plačiau apie juos kalbėti, tačiau "Kauno dienos" žurnalistams prasitarė, kad daugiau nei dvi valandas truksiančioje pažintinėje kelionėje po buvusią sostinę, turistai pamatys gerokai daugiau nei Vilniuje.

"Tarkim, Kauno Maironio universitetinė gimnazija. Kadaise ten buvo Miesto teatro salė, kurioje pirmajam ir visiems kitiems posėdžiams susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas, – istoriniais faktais intrigavo pašnekovė.

Pasirinkusieji maršrutą Kaune, galės stabtelėti ir prie senojo "Metropolio", kuriame 1922 m. laikinai įsikūrė Jungtinių Amerikos Valstijų atstovybė ir konsulas Klemantas Edwardsas, kurio garbei Kauno orkestras užgrojo ne himną, o dainą "Amerikos giesmė".

"Pirmasis ratas parodė, kad kelionės labai įtemptos. Per ganėtinai trumpą laiką turime suspėti surinkti kuo daugiau informacijos, prakalbinti kuo daugiau žmonių, kurie tarnauja kaip pagrindinis įrankis. Taip, būtent žmonės, o ne internetas", – iššūkiams Kaune ruošėsi gidė iš Vilniaus.

Supažindins su istorija

Patys patraukliausi ir įdomiausi objektai, kuriuos iliustruos tikros istorijos, pasak idėjos sumanytojų, suguls į interaktyvų maršruto žemėlapį, kurį ketinama pristatyti jau kitų metų vasario 16 d. Virtualiu žemėlapiu žmonės galės naudosis savarankiškai, patys pasirinkdami vietas, kurias jie nori aplankyti.

"Šis metų laikas nėra tinkamas nuotraukoms, todėl virtualiame žemėlapyje sudėsime senąsias. Tuo metu žmonės aplankę maršruto objektus, turės juos fotografuoti ir kelti savąsias nuotraukas", – interaktyvaus maršruto principą aiškino gidė. Planuojama, kad daugiausia vietovių aplankę žmonės, metų pabaigoje bus apdovanoti simboliškais prizais.

Pasak idėjos iniciatorių, VTD atstovų, šimtmečio maršrutu keliautojai bus skatinami susipažinti su ryškiomis asmenybėmis, kurios iškėlė valstybės idėją ir suvienijo Lietuvos žmones jai įgyvendinti, o turistus skatinti ne tik toliau aktyviai keliauti po Lietuvą, bet ir geriau pažinti jos istoriją.

"Tikime, kad maršrutas bus įdomus ne tik vietiniams turistams, bet ir pasaulio lietuviams, turistams iš kaimyninių šalių. Be to, jį turėtų pamėgti vyresnių klasių moksleiviai kaip puikią edukacinę medžiagą, taip pat šeimos ir jaunimas", – kalbėjo VTD vadovė Jurgita Kazlauskienė.