Šilainiuose statytojai bandė nuslėpti atkastus istorinius pamatus?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Šilainiuose kyla probleminis kotedžų kvartalas. Iš pradžių visuomenei užkliuvo, kad namai statomi ant šlaito. Vėliau vietos gyventojai nerimavo, kad projekto vystytojai bandė nuslėpti ir galbūt sunaikinti atkastus istorinius buvusio namo pamatus.

Netikėti radiniai

Statybos Žemalės g. 34 sklype audrina visuomenę. Šilainių gyventojai įsitikinę, kad "Skardžio namų" projekto vystytojams svarbu kuo skubiau pastatyti kotedžus, dėl to jie nusispjauna į netikėtai atrastas kultūros paveldo vertybes. Šilainiškiai neatmeta tikimybės, kad dalis senojo mūro galėjo būti sunaikinta, mat verslininkai bandė nuslėpti faktą apie atkastus raudonų plytų fragmentus.

"Kauno dienai" vietos gyventojai pasakojo, kad dėl atkastų seno mūro fragmentų yla iš maišo išlindo visai netikėtai, kai sniegas pradėjo tirpti ir vanduo išplovė sklype buvusį gruntą. Tada paveldo vertybės atsivėrė visu gražumu. Aplinkiniai gyventojai tikino, kad senoviniai pamatai galėjo būti atkasti dar praėjusių metų gruodį, tačiau projektą vystančios bendrovės "Ant skardžio" darbuotojai apie tokius radinius niekam nepranešė.

Nauji kotedžai iškils ant šlaito, priešais gerokai seniau pastatytus namus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Statytojas, atradęs pamatus, neinformavo jokių institucijų. Dar gruodį iš statybvietės buvo išvežti rieduliai, kurie galėjo būti to istorinio pastato pamatų dalis. Taip galėjo būti sugriautos senosios konstrukcijos. Žiemą viskas buvo padengta sniego sluoksniu, tai niekas nieko nematė, ką jie ten daro, o kovo pabaigoje pradėjo matytis, kad ten yra arkinės konstrukcijos. Todėl gyventojai pranešė Kultūros paveldo departamentui, kad šie atvyktų ir įvertintų radinius vietoje", – kalbėjo viena vietos gyventoja, paprašiusi jos neįvardyti dėl galimų konfliktų su rangos darbus vykdančios bendrovės direktoriumi Mindaugu Joniku.

Darome prielaidą, kad tai gali būti XVII a. antrosios pusės pastato rūsiai. Labai tikėtina, kad šioje vietoje stovėjo vienas iš Kauno užmiesčio dvarų.

Moteris dienraščiui pasakojo, kad dauguma vietinių žmonių įsitikinę, jog verslininkai specialiai apie atkastas senojo mūro arkas nepranešė paveldosaugininkams dėl to, kad tik nebūtų stabdomi statybų darbai. Aplink Žemalės g. 34-ąjį sklypą gyvenantys kauniečiai tikino, kad po paveldo sergėtojų vizito aplink atkastus senus pamatus prasidėjo darbininkų sujudimas. Kauniečiai matė, kaip žemėmis užpilama dalis sklypo ir palikta kyšoti tik keletas raudonų plytų fragmentų.

"Matyt, norėjo daugiau visko paslėpti, nes ten, kaip supratau, buvo ir kažkokių duženų rasta. Tačiau jie viską užpylė žemėmis, kad tik paveldosaugininkai daugiau nieko neieškotų. Kelias dienas sunkvežimiai vežė žvyrą ir ten pylė. Niekas nežino, kokios vertybės bus palaidotos po jų kotedžais. Statant tuos kotedžus buvo gręžiami poliai, tad gali būti, kad į paveldą atsirems pagrindinės kotedžo konstrukcijos, nes jie nedarė jokių tyrimų, kas ten po žeme likę. Verslo interesai čia bet kokia kaina turėti kotedžus yra viršesni, nei visuomenės interesas išsaugoti paveldą", – apie situaciją Žemalės g. 34 sklype pasakojo vietos gyventojai.

Senojo gyvenimo pėdsakai

Pranešus apie galbūt atrastus istorinius pamatus, į Žemalės gatvę iš karto išvyko paveldosaugininkai. Deja, dabartinėje situacijoje sunku pasakyti, ar iš tiesų dalis pamatams skirtų akmenų buvo išvežta iš sklypo, taip pat ar nebuvo sunaikinta dalis atkastų fragmentų.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) skelbė, kad, prasidėjus statyboms Kaune, Šilainių mikrorajone, prie Milikonių kalno, Žemalės gatvėje, KPD Kauno skyrius kovo 29 d. iš gyventojų gavo pranešimą, kad šlaite atsivėrė seno mūro fragmentai. Specialistai nedelsdami nuvyko į vietą ir nustatė, kad, vykdant statybos darbus, buvo atkasti skliautinių mūrinių rūsių likučiai.

"Įvertinus mūro struktūrą ir datavus šalia rastus archeologinius radinius – koklio fragmentą, puodynės šukes, stikliuko gerti šukę, grindų plytelę, čerpių šukes – darome prielaidą, kad tai gali būti XVII a. antrosios pusės pastato rūsiai. Labai tikėtina, kad šioje vietoje stovėjo vienas iš Kauno užmiesčio dvarų", – pranešime komentavo KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.

Į įvykio vietą buvo atvykę ir archeologai – jie pažymėjo teritoriją, padarė nuotraukas atkastiems fragmentams vertinti. KPD skelbė, kad bendrovei "Ant skardžio" buvo nurodyta fragmentų vietoje penkiolika dienų nevykdyti jokių darbų. Tačiau vėliau "Kauno dienai" A.Liakas patikslino, kad vis dėlto buvo leista seno mūro konstrukcijas užkasti. Tačiau iš rangovų buvo gautas pažadas, kad toje vietoje kasinėjimų daugiau nebus ir joks kotedžas ten esą nestovės.

"Kultūros paveldo centro archeologai apžiūrėjo tik rūsio fragmentus. Tikėtina, kad kita jų dalis eina po gatve, tad ten sunku nustatyti. Mūro fragmentai buvo matyti tik vienoje vietoje. Aplink ją matėsi ir čerpių bei kitų liekanų. Dar nėra galutinių vertinimų. Būtų gerai, kad būtų atlikti išsamūs archeologiniai tyrinėjimai, tačiau tokia procedūra nėra numatyta, nes, kaip nurodė statytojai, toje vietoje jie neplanuoja vykdyti jokių darbų. Jei jie vykdytų tolesnius kasinėjimus, reikalautume įvertinti vietą, tačiau dabar geriausia fragmentus užpilti žemėmis. Kadangi vieta pažymėta, laikyti fragmentų atvirų jau nelabai yra prasmės. Aišku, ant jų nieko nebus galima statyti, bet mus patikino, kad pagal projektą ten jokių pastatų ir nebus", – "Kauno dienai" komentavo kultūros paveldo specialistas.

Paveldo ekspertams nepranešė

Kultūros paveldo sergėtojai pripažino, kad pranešimą apie sklype atkastus raudono mūro fragmentus jie gavo iš gyventojų, o ne iš darbus vykdžiusios bendrovės.

Apie atkastus seno mūro fragmentus paveldosaugininkai sužinojo iš gyventojų, o ne statytojų. (KPD nuotr.)

Paveldo ekspertai pažymėjo, kad, jei atliekant statybos ar kitokius darbus, aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui.

"Šiuo atveju kasimo darbus vykdę asmenys apie aptiktus rūsio fragmentus nepranešė. Mes kreipėmės į darbus vykdžiusios bendrovės atstovus ir paprašėme pateikti paaiškinimą, kodėl jie neinformavo apie galimus archeologinius radinius. Jei apie tokius radinius nepranešama, galima daryti prielaidą, kad buvo padarytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimas. Viename gyventojo pranešime yra parašyta, kad buvo išvežti akmenys, tačiau dabar sunku nustatyti, ar iš tiesų tai buvo padaryta. Žemalės gatvė nėra kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijoje, o ir žinių apie šioje vietoje esantį archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektą iki šiol nebuvo", – nurodė A.Liakas.

Statytojai aiškintis nelikę

"Kauno diena" pabandė susisiekti su bendrovės "Ant skardžio", kuri vykdo statybų darbus minėtu adresu, vadovu M.Joniku. Net keli šaltiniai buvo nurodę tą patį telefono numerį, kad jis – būtent M.Joniko, tačiau paskambinus atsiliepęs vyras aiškino, esą ne ten pataikėme.

Su bendrovės vadovu pabandėme susisiekti ir rekvizitai.lt nurodytais "Ant skardžio" kontaktais. Jais atsiliepusi moteris paklausė, kokiu klausimu. Pasakius, kad dėl Žemalės g. 34 statybų, ji pasakė esą turinti pasitarti su kolegomis ir pažadėjo perskambinti, tačiau "Kauno diena" skambučio taip ir nesulaukė.

Tiesa, vietoje darbų vadovu prisistatęs vyras teigė, kad paveldosaugininkai leido užkasti fragmentus ir tai jie esą padarė. Tačiau liko neatsakyta į klausimą, kodėl darbininkai patys apie tokius radinius nepranešė atsakingoms institucijoms. Taip pat neaišku, ar tikrai senųjų fragmentų vietoje nebus statomas pastatas ar vykdomi kitokie statybos darbai.

Įtampa – nuo pat pradžių

"Skardžio namų" projektas gyventojams nuo pat pradžių kėlė daug klausimų. Istorija prasidėjo prieš keletą metų, kai ant šlaito esanti žemė buvo grąžinta pagal žemės reformą. Vietiniai pasakojo, kad sklypas iš karto buvo parduotas, netrukus buvo pakeista jo paskirtis. Valdininkai ant šlaito, nuo kurio atsiveria Vilijampolės panorama, leido statyti kotedžus.

Tuomet kilo daug klausimų, ar tokio aukščio, koks buvo nurodytas projekte, pastatai gali būti statomi ant šlaito. Tačiau, pasak kauniečių, šis reikalas taip pat buvo greitai sutvarkytas ir reikalavimai pakeisti taip, kaip esą naudinga bendrovei "Ant skardžio", kuri rūpinasi Žemalės g. 34 sklypo vystymu.

Vilmanto Raupelio nuotr.

"Nepriklausomas matininkas buvo padaręs topografines nuotraukas su visais inžineriniais tinklais. Dokumentai buvo įkelti į statybų portalą, tačiau projekto vystytojai tuo nesinaudojo ir pasisamdė savo matininkus. Tarp tų matavimų tėra metų skirtumas, tad negali būti, kad šlaitas kardinaliai pasikeitė. Tada tikrai kyla klausimų, kad kažkas projektą labai proteguoja ir užtaria, nes leidžia statyti taip, kaip nori, o ne taip, kaip iš tiesų turėtų būti", – "Kauno dienai" situaciją aiškino vietos gyventojai.

Be to, kauniečiai stebėjosi, kokiu pagrindu tokioje vietoje iš viso buvo leista atkurti teisę į sklypą ir vėliau pakeisti paskirtį.

Statybas palaimino savivaldybė

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovas Ruslanas Golubovas nurodė, kad žemės sklypas adresu Žemalės g. 34, Kaune, buvo grąžintas natūra turėtoje vietoje bendrosios dalinės nuosavybės teise iki 1940 m. buvusio žemės savininko įpėdiniams pagal Kauno savivaldybės pateiktą laisvą neužstatytą žemę ir Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu patvirtintą planą.

"Sklypo naudojimo būdas tuo metu buvo nustatytas atskirųjų želdynų teritorija. Pagal šios dienos Registrų centro duomenis matyti, kad 2020 m. balandžio 7 d. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šio žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją. Priėmus sprendimą atkurti natūra turėtoje vietoje žemės sklypą NŽT pagal teisės aktais priskirtas funkcijas privačioje žemėje dėl naudojimo būdų keitimo nebedalyvauja. Naudojimo būdų keitimas (nustatymas) ir leidimų statybai išdavimas yra savivaldybės funkcija", – nurodė R.Golubovas ir patikino, kad detaliau turėtų paaiškinti Kauno miesto savivaldybė.

Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius "Kauno dienai" aiškino, kad statybos minėtu adresu esą nepažeidžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, kuris reglamentuoja statybas šlaituose. Specialistas nurodė, kad pagal šį įstatymą gamtiniam karkasui priskiriami statesni nei 15 laipsnių šlaitai, tačiau kadangi tokie šlaitai apima ir įvairias jau urbanizuotas teritorijas, tai statybinė veikla juose nėra vienareikšmiškai draudžiama. Tokiose vietose užstatymo intensyvumas gali būti iki 0,3, o aukštingumas – iki 10 m.

N.Valatkevičius nurodė, kad ir žemės paskirtis esą buvo pakeista vadovaujantis galiojančiais įstatymais. "Į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių kreipėsi juridinis asmuo su prašymu pakeisti žemės sklypo prie Žemalės g. 29 naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą ir išnagrinėjus Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, nustatyta, kad planas tokią galimybę numato. Sklypui buvo suteiktas adresas Žemalės g. 34, Kaunas", – komentavo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas.

Kelias dienas sunkvežimiai vežė žvyrą ir ten pylė. Niekas nežino, kokios vertybės bus palaidotos po jų kotedžais.

Inspektorių pozicija

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. pagal parengtą projektą "Dvibučių ir vienbučių gyvenamųjų namų Žemalės g. 34, Kaune, statybos projektas" buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD).

Projekto sprendiniuose sklype, esančiame Žemalės g. 34, Kaune, numatyta statyti dvibučius ir vienbučius gyvenamuosius namus. Projekto sprendiniai suderinti, o patikrinus SLD išdavimą, pažeidimų nenustatyta.

Statybos techninio reglamente nurodyta, kad jei sklypo nuolydis viršija 12 proc., jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Projektuotojo pateiktame paaiškinime nurodyta, kad projekto sprendiniai atitinka Kauno savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Minėto sklypo reljefas ir šlaito nuolydžiai yra kintantys, todėl projekto rengimo metu esamų šlaitų polinkio kampai tikslinti vietoje darant esamos situacijos matavimus specialiais matavimo prietaisais.

Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis statybos techninio reglamentu, projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

anonimas

anonimas portretas
Galima tik isivaizduoti kiek ten puodyniu su auksu buvo paslėpta , tokiose vietose žydai mėgo statyti bankus .

Tai

Tai portretas
Jeigu kažkur plytų ras, tai jau nieko negalės statyti? Manau, užtenka jau tų išsaugotų vietų, dabartiniai žmonės nori gyventi.

Viskas dėl pavydo

Viskas dėl pavydo portretas
Na čia ir taip viskas aišku dėl ko nepatenkinti gyventojai, nes visa laiką jie miegavosi vaizdais pro savo namų langus, o dbr kai prasidėjo statybos tai kabinėjasi prie betkokių smulkmenu. Kai visa laika matydavai puikų vaizdą pro langą, o dbr matysi kitų namų sienas, manau kad sunku su tuo susitaikyt.
VISI KOMENTARAI 30
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių