Šiaurietiško ėjimo treniruotės: „Už lazdų ir į gamtą!“

Patinka vaikščioti

„Atėjome, kad pabėgtume nuo vaikų!“ – juokavo aštuonių atžalų tėvai Jurgita ir Vytautas. Iš tiesų šiaurietiškas ėjimas buvo Jurgitos svajonė: „Man tiesiog labai patinka vaikščioti. Gyvename tokioje vietoje, kur daug gamtos. Norėdama pailsėti einu pasivaikščioti. Girdėjau, kad šiaurietiškas ėjimas daugiau naudos duoda.“

Jurgita ir Vytautas/Julijos Stankevičiūtės nuotr.

Senos draugės Marija ir Viktorija priskiria save prie senjorų sportininkų ir teigia, kad jaunai atrodo, nes sportuoja. Šiaurietišką ėjimą pirmą kartą jos išbandė prieš keletą metų, o būtent į šią treniruotę atėjo, kad pajudėtų, kol nevyksta kita senjorų sporto veikla Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje Radastų gatvėje.

Naudinga: kiekvieną liepos antradienį viršutinėje Kauko laiptų aikštelėje vyksta šiaurietiško ėjimo treniruotės. (Julijos Stankevičiūtės nuotr.)

Pakeitė profesiją

Treniruotę vedė trenerė Ilma Sodonienė, jau trylika metų užsiimanti šiuo sportu ir ketverius metus vedanti profesionalias treniruotes. Jos teigimu, į tokias treniruotes ateiti ir apskritai šiaurietišku ėjimu užsiimti gali bet kas: „Visi, absoliučiai visi. Tie kurie paeina, tie ir gali. Nuo mažų vaikų iki garbaus amžiaus žmonių. Galima kiekvienam, tik nereikia savęs nurašyti!“

Pati I.Sodonienė iškeitė savo sėdimą darbą biure į trenerės. „Tai buvo tiesiog mano sportinė veikla, judėjimo užsiėmimas. Paskui supratau, kad man tai patinka labiau nei vien tik kaip laisvalaikio užsiėmimas. Pajutau, kad turiu eiti ta linkme. Iš tiesų aš pakeičiau profesiją“, – prisipažino pašnekovė. Trenerė sakė, kad dirbdama šį darbą ji jaučiasi laiminga, tai darytų net tada, jei pasaulyje nebūtų pinigų.

Trenerė Ilma/Julijos Stankevičiūtės nuotr.

Jos teigimu, šis sportas naudingas tiek fiziškai, tiek emociškai. „Kiekvienam žmogui būna kažkas sunku, kažkas slegia. Jei kažkas įvyko darbe, jei šiaip pavargau ar gal su kažkuo susibariau – už lazdų ir į gamtą! Ir grįžtu kaip niekur nieko! Iš pradžių eini ir tos mintys eina kartu, o paskui tiesiog eini gamtoje, judi, kūnas išsikrauna ir taip pasiekia smegenis. Yra ryšys. Sako, visos ligos nuo nervų – psichosomatinės. Aš manau, kad per kūną gydai savo sielą. Šiaurietiškas ėjimas, buvimas gamtoje, judėjimas gydo mūsų mintis, emocijas ir mūsų sielą“, – įsitikinusi I.Sodonienė.

Matau žmonių psichinę būseną. Matau, kas vyksta. Iš tikrųjų judėjimas padeda.

Tai – pagalba žmonėms

Pirmieji šios sporto šakos mokymai Lietuvoje vyko taip pat Kaune 2009 m. Nuo to laiko šiaurietiško ėjimo populiarumas, trenerės I.Sodonienės teigimu, tik augo.

„Kai pirmą kartą pabandžiau, buvo toks keistas žmonių požiūris. Visą laiką, kad ir ką susitiktum, vis klausdavo: „kur slides padėjai?“, „tokia jauna ir jau lazdų reikia?“ Tai, žinoma, humoras. Kažką atsakai ir judi į priekį. Dabar žmonės domisi ir klausia, kada rengsiu treniruotes, nes supranta to naudą“, – pasakoja trenerė.

Jos teigimu, nuo paprasto vaikščiojimo šiaurietiškas ėjimas skiriasi. „Įdarbini daugiau raumenų, sumažini krūvį keliams ir sąnariams, palengvini ėjimą“, – vardijo ji.

Iniciatyvos organizatoriai Kauno apskrities viešoji biblioteka teigia, kad taip nori paskatinti žmones domėtis sveikatos gerinimo būdais gyvenant mieste.

Julijos Stankevičiūtės nuotr.

Idėja gimė dar prieš pandemiją, kai susibūrė vyresnio amžiaus entuziastų grupė, organizavusi „Senjorų rytmečius“. Tai buvo mankštos ir paskaitos sveikatinimosi temomis. „Bendruomenė buvo nemaža, todėl tie patys treneriai ėmėsi iniciatyvos plėsti auditoriją ir surinko būrelį šiaurietiško ėjimo entuziastų. Be abejo, kovido laikotarpiu treniruotės buvo sustojusios, tačiau birželį, kai vėl startavome, susidomėjimas buvo gana didelis“, – pasakoja Kauno apskrities viešosios bibliotekos kultūros renginių vadybininkė Kristina Vainiūtė.

Šiaurietiško ėjimo treniruotės su trenere I.Sodoniene vyks kiekvieną liepos antradienį 18 val. viršutinėje Kauko laiptų aikštelėje. Trenerė labiausiai tikisi, kad treniruočių dalyviai pamėgs šią sporto šaką. „Tikiuosi, kad jie pajus naudą ir pradės daugiau judėti. Matau labai didelę prasmę – tai pagalba žmonėms. Matau žmonių psichinę būseną. Matau, kas vyksta. Iš tikrųjų judėjimas padeda“, – neabejoja trenerė.