S. Tamkevičius į tremties vietas Sibire sugrįžo po 30 metų

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Dundėdamas traukiniu į taigą šią vasarą Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ sako ašarų nebraukęs, o vaikščiodamas savo tremties takais Sibire dėkojęs Dievui už jo gerumą tomis dienomis, kai teko čia būti ne savo noru.

Norėjo aplankyti lietuvius

"Nesakyčiau, kad tai buvo labai varginanti kelionė. Tremtiniai tikrai vargo labiau", – pasakojo S.Tamkevičius po penkias savaites trukusios kelionės, kurioje įveikė apie 22 tūkst. km. Po Sibiro platybes jis keliavo įvairiomis transporto priemonėmis: skrido lėktuvu, šimtus kilometrų važiavo automobiliu ir traukiniu.

Dvasininkas į Sibirą keliavo ne savo asmeninių sentimentų vedamas – toks buvęs ir Lietuvos vyskupų konferencijos noras. "Turėjau duomenų, kad didesniuose Sibiro miestuose yra nemažos lietuvių bendruomenės. Norėjosi aplankyti, pasižiūrėti, kaip jos gyvuoja, gal kokių patarnavimų stokoja. Su Vyskupų konferencija suderinau ir nusprendžiau vasaros metu aplankyti", – pasakojo į Kauną grįžęs arkivyskupas emeritas.

Maršrutą jis dėliojo atsižvelgdamas į ambasadoje gautus duomenis, tad S.Tamkevičius išvykdamas jau žinojo, kad aplankys Novosibirską, Tomską, Barnaulą, Krasnojarską, Irkutską, Ulan Udę, Jakutską. Simboliška, kad dvasininkas Sibiro link patraukė birželio viduryje, iškart po to, kai Lietuva minėjo Gedulo ir vilties dieną bei prisiminė gyvenimus suluošinusių tremčių pradžią prieš 75-erius metus.

Pats S.Tamkevičius sovietmečiu buvo persekiojamas tuometės valdžios institucijų ir specialiųjų tarnybų. 1983 m. gegužės 6 d. kunigo Alfonso Svarinsko teisme jis buvo suimtas, šešis mėnesius tardytas Vilniaus KGB kalėjime ir apkaltinus antitarybine propaganda bei agitacija, nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo. 1983–1988 m. kalėjo sovietiniuose Permės ir Mordovijos lageriuose. 1988 m. ištremtas į Sibirą, bet po pusės metų prasidėjus perestroikai, paleistas į laisvę.

Rado likimo brolių

"Norėjau važiuoti ir traukiniu iš Krasnojarsko į Irkutską. Kaip tik tuo pačiu maršrutu, kaip mane vežė iš Uralo į tremtį. Buvo įdomu pravažiuoti pro paskutinę stotį, kuri vadinasi "Taiga". Ten buvo paskutinis paskirstymo punktas, nuo kurio jau pasukome į Tomską", – ramiai pasakojo iš Sibiro sugrįžęs arkivyskupas emeritas, o paklaustas, ar nebuvo sunku emociškai keliauti tuo pačiu maršrutu, jis prabilo apie tai, kas suteikė džiugių išgyvenimų.

"Emociškai visai nebuvo sunku. Tiems tremtiniams, kurie važiavo 1941 ar 1948 m. į tremtį, daug slogių dalykų išlikę, o mano važiavimas į tremtį buvo gana nesunkiai pakeliamas. Dabar tai įdomus, mielas susitikimas su žmonėmis ir pamatymas vietų, kur gyventa, kur dirbta. Gražus sutapimas: Krivošeine ant Obės upės kranto veikė toks fabrikėlis, kur gaminome ledo ritulio lazdas. Dabar to fabrikėlio jau nėra, o name visiškai šalia tos vietos įrengta katalikų koplyčia, kurioje galėjau aukoti šv. Mišias. Buvo labai miela", – įspūdžiais dalijosi dvasininkas.

Apie savo kelionę, joje patirtus įspūdžius S.Tamkevičius kone kasdien trumpai papasakodavo savo paskyroje "Facebook", iliustruodamas nuotraukomis. Atrodo, kad lankantis savo tremties vietose turėtų suspausti širdį, bet dvasininkas apie tai net neužsiminė. "Kiek daug gerumo Viešpats parodė tomis dienomis", – pasidžiaugė S.Tamkevičius, aplankęs savo tremties vietas.

"Iš tikrųjų ašaros nenubraukiau. Buvo palaimintos dienos, gal žmonių maldos lydėjo. Bet visa kelionė nuo pat pradžių iki sugrįžimo į Vilnių vyko be jokių trukdžių, sklandžiai. Sutikti žmonės buvo geranoriški. Pirmoje tremties vietoje Staro Sainakovo kaime sutikau žmonių, kurie prisiminė mane. Buvau maloniai nustebintas", – pasakojo vyskupas.

Permainų nedaug

S.Tamkevičiaus paviešintose kelionės nuotraukose – įspūdinga gamta, miestai, bažnyčios, o žmonės, rodos, gyvena įprastą gyvenimą ir visai neatrodo, kad tas Sibiras toks jau baisus, kaip pasakoja buvę tremtiniai.

"Gamta nepasikeitė. Tokia ji buvo ir 1941-aisiais, ir vėlesniais metais. Tuo metu, kai žmogus ne savo noru važiuoja į nežinią, kai visko stokoja, vargiai sugeba pamatyti gamtos grožį, kuris tam tikrose vietose išties įspūdingas. Visai kas kita, kai važiavo tremtiniai ir kai važiuoji dabar, kaip laisvas žmogus. Jeigu būčiau ieškojęs prastų vaizdelių, jų ten tikrai yra ir galima prifotografuoti", – paaiškino dvasininkas.

Pasak S.Tamkevičiaus, Sibiro kaimuose tik kai kas pasikeitę nuo tada, kai jis čia gyveno kaip tremtinys: pastatytas vienas kitas naujas namas išsiskiria iš kitų, o daugelis namų yra tokie pat juodi, žemi mediniai – senas Sibiro vaizdas, tik tvoros kai kur naujos. Anot pašnekovo, Sibire įprasta, kad žmonės savo namą apsitveria nepermatoma lentų tvora, tik dabar lentas keičia plieno lakštais.

Gamtos grožis kelionėje išties žavėjo dvasininką. "Nors imk ir giedok su šv. Pranciškumi apie Dievo kūrinijos grožį", – taip savo emocijas išreiškė S.Tamkevičius, į socialinį tinklą "Facebook" įkėlęs nuotraukas iš 450 km kelionės automobiliu nuo Irkutsko iki Ulan Udės. "Važiavau automobiliu, kur šimtus kilometrų nėra jokios pirkios, jokio žmogaus, tik gamta", – prisiminė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Praustaburnis

Praustaburnis portretas
Ekselencijai emeritui (pensininkui) arkivyskupui Sigitui Tamkeviciui padare ispudi Sibire gyvenanciu budistu susikaupimas, kontemplecija bei vietiniu parapijieciu kataliku aktyvus dalyvavimas baznycios gyvenime ju giedojimas misiu metu. Skaitau, mastau ir stebiuosi ar arkivyskupas Sigitas Tamkevicius supranta ka kalba ir sako, ka bando akcentuoti kaip kazka nauja kas yra budinga tik jo matytame sibire? Jis matyt tai akcentuodamas akivaizdziai parodo, kad savo gyvenime ir savo misijoje buvo toli nuo Lietuvos zmoniu gyvenimo, nuo Lietuvos visuomenes ir tikinciuju gyvenimo. Jam akis buvo aptemde pinigaai ir ausis uzkise garbes ir sloves troskulys. Vienas pavyzdys is Vilniaus Sventosios Dvasios (lenku baznycios) parapijinio gyvenimo. Toje baznycioje visi tikintieji, kuriu susirenka sekmadieniais pilna baznycia, gieda giesmes garsiai be jokio choro pagalbos, maldas kalba garsiai bendrai ir pan. Tik Lietuviu baznycioje yra atskiri chorai, giesmiu ir maldu kalbetojai, tuo sumenkinant baznycio

angelė

angelė portretas
Ačiū labai Arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui už misiją į Sibirą

Rega

Rega portretas
Nuotraukos labai įdomios,būtinai reikėjo jų paaiškinimų[užrašų].
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių