Rotušėje išdalyti Gerumo kristalai (apdovanotųjų sąrašas)

Ketvirtadienį Kauno rotušėje Gerumo kristalais apdovanota 30 kauniečių. Kasmet šie apdovanojimai teikiami asmenims, reikšmingais darbais nusipelniusiems Kaunui.

Įvertino už pagalbą neįgaliesiems

Ignas Mačiukas, apdovanojimą pelnęs už Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių atgaivinimą ir pagalbą neįgaliesiems integruojantis į visuomenę, buvo pakiliai nusiteikęs.

„Apdovanojimų nesivaikau, nei jie, nei postai man niekada nebuvo svarbūs“, – sakė I. Mačiukas, buvęs irklavimo tarptautinės klasės sporto meistras, treneris. Jis per nelaimę tapo neįgaliu, tačiau tai jo entuziazmo neužgesino.

Šiuo metu I. Mačiukas yra Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių direktorius, Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas, Kauno miesto savivaldybės Neįgaliųjų tarybos pirmininkas.

„Sportas neįgaliesiems yra reikalingas ne tik kaip sveikatos šaltinis, ji pakelia nuotaiką, suteikia galimybių bendrauti“, – teigė kaunietis.

Apdovanojimas įteiktas ir jo bendrapavardžiui – Eugenijui Mačiukui. Jis įvertintas už projekto „Akvariumas –ligoninės vaikams“ idėją ir jos įgyvendinimą. Apie šį projektą „Kauno diena“ plačiau skelbė rašinyje „Padėka už sūnaus gyvybę – akvariumai ligoninėms".

Kalbininkas, apėjęs Lietuvą

Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vadovas dr. Kazimieras Garšva, įvertintas už „lietuvių kalbos saugojimą, valstybingumo stiprinimą, lietuvybės puoselėjimą etninėse lietuvių žemėse“, sakė esantis pamalonintas.

„Apdovanojimą vertinu, manau, jį gavau ne veltui“, – nusijuokė 62 metų vyras ir pridūrė, kad lietuvių kalbai dėmesio niekada ne per daug, bet svarbu, kad jis būtų reiškiamas protingai.

Dirbantis Vilniuje, bet tebegyvenantis Kaune mokslininkas čia parašė ir knygą „Lietuvių kalbos paribio šnektos“, ir apie šimtą mokslinių straipsnių. „Esu vienintelis kalbininkas, tirdamas šnektas, apėjęs aplink visą Lietuvą“, – pasakojo K. Garšva.

Lietuvių kalbos puoselėtojas užsiima ir įvairia visuomenine veikla, priklauso dešimčiai įvairių draugijų, buvo įkūręs pogrindinę grupę nepriklausomai Lietuvai atkurti.

Apdovanojimą vadino avansu

„Geriems darbams viešumo nereikia. Bet už įvertinimą esu dėkingas. Manau, kad tai yra pasitikėjimas avansu, tad reikės dar labiau stengtis“, – laikydamas apdovanojimą sakė Respublikinės Kauno ligoninės direktorius Stasys Gendvilis, jau ne vienerius metus įsitraukęs į Maltos ordino veiklą.

Vienas projektų, kuriame jis dalyvauja, yra „Maistas ant ratų“ – vargingai gyvenantiems, neįgaliems žmonėms nemokamai tiekiamas karštas maistas.

Silvija Marija Andrėnienė, apdovanota už tautinių tradicijų puoselėjimą, regis, buvo viena kukliausių ceremonijos dalyvių. „Yra daug už mane geresnių žmonių“, – tikino tautiniu kostiumu vilkinti buvusi statybininkė-technologė.

Ji jau 25 metus stengiasi ir kitus užkrėsti tautinės kultūros virusu. „Kai matau gražiai tautiškai apsirengusius žmones, kurie jie dainuoja liaudies dainas, man net šiupuliukai kūnu perbėga“, – neslėpė S. M. Andrėnienė ir pridūrė, jog pamiršusi tautines tradicijas, Lietuva pražūtų.

Gerumo kristalais šiemet apdovanoti:

Silvija Marija Andrėnienė – už tautinių tradicijų puoselėjimą, bendruomeniškumo skatinimą;

Laimutė Balčiūnienė – už pasiekimus plėtojant sutrikusio intelekto neįgaliųjų veiklą ir aktyvų dalyvavimą integruojant proto negalią turinčius asmenis;

Greta Baliūnienė – už bendruomeniškumo skatinimą ir visuomeninę veiklą;

Pijus Bernotas – už lietuviškos dainos populiarinimą Lietuvoje ir už jos ribų, už Kauno garsinimą;

Rasa Bortkevičiūtė – už kartų tarpusavio bendravimo ir tolerancijos skatinimą, savanorystės puoselėjimą ir pilietišką veiklą;

Kazimieras Garšva – už lietuvių kalbos saugojimą, valstybingumo stiprinimą, lietuvybės puoselėjimą etninėse lietuvių žemėse;

Marija Garšvienė – už meninės raiškos sklaidą ir bendruomeniškumo skatinimą;

Stasys Gendvilis – už aktyvią veiklą įgyvendinant socialinius projektus ir nuoširdžią pagalbą mažinant socialinę atskirtį;

Renė Grikėnienė – už bendruomeniškumo skatinimą ir socialinę veiklą;

Lilija Ivaškevičiūtė – už kasdienį vilties skleidimą ir bendruomeniškumo skatinimą;

Aldona Jankauskienė – už bendruomeniškumo puoselėjimą ir iniciatyvas siekiant išsaugoti kultūros paveldą;

Dalia Ona Kerpauskienė – už socialinę, švietėjišką veiklą ir bendruomeniškumo skatinimą;

Algirdas Liepinaitis – už ilgametę tautodailininko veiklą ir padovanotus tautodailės kūrinius;

Danutė Macenkaitė – už visuomeninę veiklą ir bendruomeniškumo skatinimą;

Eugenijus Mačiukas – už projekto „Akvariumas-ligoninė vaikams“ idėją ir jos įgyvendinimą;

Ignas Mačiukas – už Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių atgaivinimą ir pagalbą neįgaliesiems integruojantis į visuomenę;

Virginija Maželytė – už ilgametį ir nuoširdų darbą medicinos srityje, atjautą kiekvienam ligoniui ir organų donorystės skatinimą;

Vytautas Merkys – už tolerancijos ir bendruomeniškumo skatinimą;

Daiva Nevardauskienė – už švietėjišką veiklą, bendruomeniškumo puoselėjimą ir iniciatyvas siekiant išsaugoti kultūros paveldą;

Romualda Dalia Paschalskienė – už socialinę labdaringą veiklą ir bendruomeniškumo puoselėjimą;

Bronė Paulavičienė – už tremties istorijos sklaidą dainomis;

Karolina Puidaitė – už nuoširdžią pagalbą socialinės rizikos asmenims;

Angelė Puidokienė – už meilę vaikams, jų ugdymą ir bendruomeniškumo puoselėjimą;

Jolita Ramanauskienė – už indėlį mažinant socialinę atskirtį ir pagalbą ugdant neįgaliuosius sportininkus;

Rita Škriadaitė – už jaunimo integracijos į visuomenę skatinimą ir jų savarankiškumo ugdymą;

Liucija Šurnienė – už visuomeninę veiklą ir bendruomeniškumo skatinimą;

Haris Urvinis – už aktyvią veiklą įgyvendinant socialinius projektus, jaunimo integracijos į visuomenę skatinimą, jų savarankiškumo ugdymą;

Aldona Vaitkevičienė – už meilę vaikams, jų ugdymą, tautos tradicijų ir papročių puoselėjimą;

Eglė Viršininienė – už pagalbą sunkius išgyvenimus patyrusiems vaikams taikant piešimo ant vandens (ebru) meno terapiją;

Aušrelė Antanina Vyšniauskienė – už aktyvų dalyvavimą nevyriausybinių organizacijų veikloje ir nuoširdžią pagalbą socialinės rizikos asmenims.