Kažką praleido
„Pirmas dalykas, kurį prisimenu iš savo studijų, buvo ne sudėtingos operacijos, o rankų plovimas“, – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, ilgametis Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas Rimantas Benetis mintimis grįžo į pirmuosius medicinos studijų metus.
Tuomet jis drauge su bendrakursiais gilinosi į bendrosios chirurgijos pagrindus, aseptikos principus, mokėsi teorijos ir praktikos – nuo sterilių instrumentų paruošimo iki kruopštaus rankų dezinfekavimo prieš operaciją. Vis dėlto labiau nei pats dėstymas ar dėstytojo veidas jam tąkart įstrigo pastaba, ilgam pakeitusi požiūrį į mediciną.
„Tą akimirką, kai manėme, kad rankas nusiplovėme gana gerai, prie mūsų stabtelėjo profesorius. Jis pasakė: jūs praleidote labai svarbų dalyką!“ – dėstytojas, anot R. Benečio, omenyje turėjo griežtą rankų paruošimo tvarką. Nuoseklią eigą, kruopštų kelių minučių šveitimą, tinkamą nusausinimą prieš užsimaunant pirštines.
Pakako kruopščiai plauti rankas, ir mirštamumas sumažėjo kelis kartus. Tai ir yra tikroji medicinos pažanga.
„Tuo metu atrodė, kad tai tik perteklinis formalumas. Šiandien suprantu, kad tai buvo pagarba pacientui“, – savo prisiminimais toliau dalijosi vienas žymiausių šalies kardiochirurgų.
Anot jo, medicinoje kartais nereikia sudėtingų technologijų ar didelių atradimų. Užtenka pastebėti vieną mažą dalyką, ir pasaulis pasikeičia.
„XIX a. gimdymo skyriuose kas penkta moteris mirdavo nuo gimdymo karštligės. Pakako kruopščiai plauti rankas, ir mirštamumas sumažėjo kelis kartus. Tai ir yra tikroji medicinos pažanga“, – savo įžvalgomis su Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus svečiais dalijosi R. Benetis.
Motinų gelbėtojas
Žinomo mediko mintys nuskambėjo atidarant parodą, skirtą I. Semmelweisui. Joje pristatomas gydytojo gyvenimas, mokslinė veikla ir sudėtinga kova už pripažinimą. Ekspozicija leidžia pažvelgti į XIX a. medicinos realijas ir suprasti, kokį lūžį sukėlė paprastas, bet sistemingas higienos principas. Renginys surengtas bendradarbiaujant su Vengrijos ambasada Lietuvoje, dalyvaujant Vengrijos ambasadoriui Gaborui Diczhaziui ir Ekonomikos atašė Peteriui Schmidtui.
„Nepaprasta garbė pristatyti šią parodą, skirtą garsiausio Vengrijos medicinos istorijoje gydytojo gyvenimui ir palikimui. Šiandien pagerbiame gydytoją, kurio pasiekimai vis dar giliai atsiliepia šiuolaikinėje medicinoje. Jo vardas žinomas kiekvienam medicinos profesionalui, o poveikis tęsiasi už bendruomenės ribų“, – ambasadorius priminė svarbiausius mediko gyvenimo ir karjeros momentus.
I. Semmelweisas gimė 1818 m. Budapešte. Tapęs akušeriu Vienos Didžiojoje ligoninėje, jis netruko pastebėti mirtiną paradoksą – moterys, gimdančios skyriuje, kuriame dirbo medicinos studentai, atėję po skrodimų, mirė žymiai dažniau nei tos, kurias prižiūrėjo akušerės. Po ilgų stebėjimų ir skaičiavimų I. Semmelweisas suprato paprastą, bet revoliucinę tiesą – ant gydytojų rankų yra mirtinų bakterijų.
Rezultatas buvo stulbinantis – mirštamumas nuo gimdymo karštinės sumažėjo nuo daugiau nei 18 proc. iki mažiau nei 2 proc.
Jo sprendimas buvo genialus ir paprastas: prieš apžiūrą ir procedūras gydytojai turi dezinfekuoti rankas specialiu tirpalu. Rezultatas buvo stulbinantis – mirštamumas nuo gimdymo karštinės sumažėjo nuo daugiau nei 18 proc. iki mažiau nei 2 proc. Tai buvo tikras perversmas medicinoje, kuri tuo metu dar neturėjo bakterijų teorijos pagrindo.
Nepaisant akivaizdžių rezultatų, I. Semmelweiso idėjos ilgai nebuvo priimtos. Gydytojai jautėsi įžeisti prielaidos, kad jų rankos gali būti nešvarios, o medicinos bendruomenė dar nebuvo pasiruošusi suprasti mikrobų pasaulį. I. Semmelweisas neturėjo mokslinio paaiškinimo, tačiau jo rezultatai kalbėjo patys už save.
I. Semmelweisas mirė 1865 m., patyręs psichikos sutrikimų ir infekciją – tą pačią, nuo kurios stengėsi apsaugoti savo pacientes. Ironiška, bet jo atradimai vėliau tapo antiseptinės medicinos pagrindu, o Louisas Pasteuras ir Josephas Listeris patvirtino jo idėjas, padėdami sukurti saugesnę mediciną visame pasaulyje.
Atsakomybės pamoka
Šiandien kiekviena ligoninė, kiekvienas gydytojas ir akušeris žino, kad rankų higiena – tai ne tik įprotis, bet ir gyvybės klausimas. I. Semmelweiso vardas išliko amžiams. Jis – motinų gelbėtojas, įrodęs, kad kartais paprasčiausi sprendimai turi didžiausią poveikį.
„I. Semmelweiso istorija visada primena atsakomybės mastą. Tas mažas pastebėjimas iš XIX a. pasiekė mūsų dienas ir bus svarbus ateityje. Jis moko, kad medicinoje net menkiausias detalės nepaisymas gali kainuoti gyvybes. Tai priminimas visiems gydytojams, akušerėms ir medicinos studentams – niekada neignoruokime paprasto, bet svarbaus veiksmo, kuris gali išgelbėti žmogaus gyvenimą“, – prieš kviesdamas apžvelgti parodą, o tada leistis ir į ekskursiją po muziejų, R. Benetis priminė, kad įvairių sričių pažanga dažnai prasideda nuo paprasto, sąmoningo veiksmo.
Rankos gali būti tiek rizikos šaltiniu, tiek gelbėti gyvybes.
„Rankų plovimas – tai pagarba gyvybei“, – darsyk pabrėžė R. Benetis.
Paroda Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje veikia iki kovo 11 d.
(be temos)