- Povilas Gadliauskas, Kauno miesto muziejaus muziejininkas, archeologas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
-
Kasinėjimai: Kulautuvos kapinyne archeologai plušėjo šį rudenį.
Kauno mieste ir rajone gausu įvairių archeologinių paminklų. Daugiausia jų yra prie Nemuno ir Neries. Vienas turtingesnių archeologinių objektų Kauno rajone – Kulautuvos kapinynas, kuriame šį rudenį vyko tyrinėjimai.
Įvairių archeologinių tyrimų, atliekamų tiek Kauno mieste, tiek rajone, radinius ir informaciją kaupia Kauno miesto muziejus. Siekdamas daugiau sužinoti apie tai, ką pavyko aptikti vykdomų tyrinėjimų metu, muziejininkas, archeologas Povilas Gadliauskas apsilankė šiame objekte ir pakalbino archeologą Mantą Daubarą.
– Koks šio objekto amžius?
– Remiantis mano tyrimų informacija, galima teigti, kad šis kapinynas yra ankstyvojo valstybinio laikotarpio, XIII–XIV a. sandūros, tačiau jame aptinkama ir kiek vėlyvesnių, XVI a., palaidojimų. Tirdami kapinyną aptikome ir gerokai ankstyvesnių, mezolito laikotarpio, artefaktų.
– Ką pavyko aptikti šių tyrimų metu?
– Vienas radinių – keletas XVIII a. ūkinių duobių, neužterštų vėlyvesnių laikotarpių archeologine medžiaga. Tai leidžia tiksliai datuoti rastą keramiką, kuri daugeliu kitų atvejų būtų datuojama daug platesniu laikotarpiu. Patys įdomiausi, be abejo, degintiniai kapai, kurie tyrėjams visada kelia tuos pačius klausimus – ar tai buvo individualūs, ar grupiniai palaidojimai. Tyrimai dar nebaigti ir turime tik tarpinius duomenis, kuriais remdamiesi galime teigti, kad surastas vienas individualus degintinis kapas, o greta jo – dvi didelės duobės, kuriose greičiausiai palaidota bent keletas individų, tačiau tiksliau į šiuos klausimus atsakyti bus galima po antropologinių tyrimų. Jei pasitvirtintų spėjimai ir paaiškėtų, kad tai grupinis palaidojimas, galima būtų teigti, jog tokia buvo to laikotarpio laidojimo papročių tendencija.
– Galbūt galėtum papasakoti apie palaikų deginimo paprotį?
Visas Nemuno senasis slėnis yra prieledyninės upės dugnas, kuriame susiformavo smėlingi, gerai besidrenuojantys dirvožemiai, greta didelė upė – pastovus maisto ir vandens šaltinis.
– Deginimo papročius tyrinėjo archeologas Gediminas Petrauskas savo daktaro disertacijoje. Seniausi degintiniai palaidojimai Lietuvos teritorijoje datuojami vėlyvuoju geležies amžiumi. Laikui bėgant, deginimo paprotį keitė inhumacinis, kartais kartu randami ir degintiniai, ir griautiniai palaidojimai. Įdomu tai, kad netoli nuo dabar tiriamos vietos archeologė Kristina Rickevičiūtė, 1990–1991 m. vykdydama archeologinius tyrimus, aptiko griautinių palaidojimų, datuojamų romėniškuoju ir tautų kraustymosi periodais.
– Kokių radinių pavyko aptikti tyrimų metu? Galbūt galėtum apie juos trumpai papasakoti?
– Dauguma radinių iš palaidojimų tradiciniai. Daugiausia tai įvairūs žalvariniai papuošalai ir jų fragmentai. Kulautuvos kapinynas pasižymi turtingomis įkapėmis. Pirmasis šį objektą aptiko archeologas Eugenijus Ivanauskas, tuo metu daugelio dėmesį patraukė tyrimų metu rasti net penki sidabro lobiai. Jie nebuvo tokie, kokius turbūt daugelis įsivaizduoja. Tai buvo santykinai nedideliame plote surasti sidabriniai dirbiniai. Šiandien tiriamuose palaidojimuose mums taip pat pavyko aptikti sidabrinių papuošalų ir jų fragmentų – tipologiškai jie atitinka papuošalus, rastus ankstesnių tyrimų metu. Daugiausia tai pasaginių segių zoomorfiniai galai, žiedų ir apyrankių fragmentai bei viena sveika, tačiau perdegusi sidabrinė segė. Pavyko aptikti ir keletą mezolito laikotarpiu datuojamų skelčių, tačiau su kapinynu jos neturi nieko bendra. Galima drąsiai teigti, kad šioje vietovėje žmonės gyveno ir mezolito laikotarpiu, tai patvirtina ir ankstesnių tyrimų metu surinkta informacija.
Manto Daubaro nuotr.
– Ar kažkuo ypatinga vietovė, kurioje įrengtas šis kapinynas?
– Visas Nemuno senasis slėnis yra prieledyninės upės dugnas, kuriame susiformavo smėlingi, gerai besidrenuojantys dirvožemiai, greta didelė upė – nuolatinis maisto ir vandens šaltinis. Šiandien visas reljefas aplink atrodo daug lėkštesnis, nei buvo anksčiau. Tyrinėjant šios vietovės LiDAR žemėlapį, aiškiai matyti vandens suneštos senvagių salpos. Vykdant ankstesnius tyrimus, paaiškėjo, kad aplinkinis reljefas yra smarkiai pakitęs. Tuo metu, kai mūsų tiriamas kapinynas buvo naudojamas, t.y. XIII–XVI a., jis turėjo būti daug labiau išreikštas reljefe, nei yra dabar, – buvo įrengtas ant ganėtinai aukštos, išsiskiriančios kalvos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baikerių fiesta: plieninės pramogos, muzika ir įspūdingiausiųjų rinkimai2
Penktadienį Jadagonyse prasidėjo ir iki sekmadienio tęsis tryliktasis motociklų sporto ir pramogų festivalis „Baikerių naktys“. ...
-
Į „Oho“ kryžiažodžių turnyrą – iš visos Lietuvos1
Šiemet „Oho“ kryžiažodžiams – 25-eri metai. Šio jubiliejaus proga šeštadienį surengtas kryžiažodžių sprendimo turnyras, į kurį susirinko dalyviai iš visos Lietuvos. ...
-
Menininkę kūrybai įkvepia ne tik išorinis grožis, bet ir žmonių gerumas1
Kiekvienas Genutės Čiučiulkienės darbas – maža pasaka, kurią ūkio dalies darbuotoja seka spalvomis ant popieriaus lapo. Genutę kūrybai įkvepia ne tik išorinis grožis. ...
-
Kūrybos idėjų šaltinis – „Kauno dienos“ antraštės
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos pedagogai kartu su savo mokiniais įkvėpimą rado laikraščio puslapiuose. V.Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje eksponuojamoje parodoje – molinės kom...
-
Socialinės paraštės: narkomanai institucijų mėtomi kaip karštos bulvės35
Priklausomybių turintys asmenys ne visada sulaukia tinkamos pagalbos vien dėl įstatymų spragų. Kartais jos ieškodami narkomanai atsiduria po policijos pareigūnų volu. ...
-
Europa tarpukario Kaune: nauji ryšiai, nauji vardai ir galimybės
Lietuva ilgus metus buvo ištrinta iš Europos žemėlapio ir išstumta iš europietiškos kultūros lopšio. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus nutarimą dėl Lietuvos valstybės atkūrimo ir valstybei sugrįžus į Europos ...
-
Kasmet Kauno mariose masiškai gaišta žuvys, bet taip ir lieka neaišku – kodėl?14
Kauno mariose kasmet randama į krantą išmestų nugaišusių žuvų. Aplinkosaugininkai tiria vandens užterštumą, tačiau neranda priežasčių, kodėl taip nutinka. Dabar prašoma ir žvejų pagalbos. ...
-
Radiniai Laisvės alėjos fontane: nuo kotletų iki auskarų5
Kartą per savaitę Laivės alėjos fontane galima pamatyti į vandenį įbridusius žmones, valančius monetomis nusėtą fontano dugną. ...
-
G. Nausėda: karinis mobilumas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą15
Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Kviečia: įvertinkite planuojamus pokyčius Nemuno krantinėje ir pateikite siūlymus61
Profesionali architektų komanda patobulino Nemuno krantinės viziją Žemuosiuose Šančiuose. Urbanistikos ir transporto organizavimo specialistai įžvelgė neišnaudotą pakrantės potencialą tiek poilsiui, tiek eismo problemų sprendimui. Rem...