Protesto forma prieš sovietmečio pilkumą

Pasak piešinio autorių, tai savotiška protesto forma prieš sovietmečiui būdingą pilkumo ir vienodumo ideologiją.

Kaunas jau nebe pirmus metus plečia gatvės meno galeriją po atviru dangumi. Šiomis dienomis paveikslų ekspoziciją papildė „Skliautas“. Ant Neries krantinės 7-uoju numeriu paženklinto penkiaaukščio jį nupiešė sienografijos, didelio mastelio piešimo ekspertai „Gyva Grafika“. Patyrę menininkai ambicingą projektą lapkričio pabaigoje įgyvendino per septynias dienas.

Sienos aukštis siekia 15 m, o bendras paveikslo plotas užėmė beveik 200 kv. m. Kūriniui sunaudota virš 60 purškiamų dažų flakonų. Dailininkų komandoje darbavęsis Tadas Šimkus teigė, kad didžiausias iššūkis buvo susitarti su gamta. Vis dėlto procesas pavyko sklandžiai.

Siekiant užtikrinti piešinio ilgaamžiškumą, Kauno miesto savivaldybė pirmiausia skyrė finansavimą sienai apšiltinti, kad ateityje, nutarus renovuoti daugiabutį, jo meniška puošmena ir toliau išliktų nepaliesta.

„Nuo kilusios minties iki jos įgyvendinimo praėjo dveji metai. Idėja gimė vartant senovinius grafikos piešinius, vaizduojančius praėjusių amžių miestus ir jų architektūrą. Įspūdingas, užburiantis grožis įkvėpė norą bent nedidelę dalelę perkelti ant Kauno sienų“, – pasakojo Timotiejus Norvila, daugeliui pažįstamas kūrybiniu slapyvardžiu Morfai.

Pozicija: kūrėjas įsitikinęs, kad geras piešinys ne konkuruoja su statinio architektūra, o darniai įsiliedamas ją papildo. (Timotiejaus Norvilos nuotr.)

Dabartinė Sąjungos aikštė sovietmečiu vadinta Komjaunimo aikšte. Nuo to laikmečio joje išlikęs komjaunuolių memorialas. Naujasis piešinys – tarsi graži protesto forma prieš anuometę nejautrumo, grubumo ideologiją, kai pastatai, žmonės ir jų daiktai buvo suspausti į labai siaurus ir ribotus rėmus. „Skliautas“ kartu simbolizuoja architektūros reikšmę miestui ir jo žmonėms.

Jei tokių sienų piešti nereikėtų? Jei tokios architektūros apsuptyje būtume užaugę?

Gatvės menininkas neslepia, kad išvydęs užbaigtą piešinį susimąstė apie Kauno ir visos šalies istoriją, apie užgniaužtą kūrybiškumą ir asmenybių kitoniškumo problemą.

„Kaip ir tie pilki daugiabučiai, taip ir čia gyvenanti bendruomenė ilgai buvo susikausčiusi ir įbauginta. Atrodytų juokinga, bet iš tiesų ryšys tarp sienų ir mūsų – itin glaudus. Jei viskas būtų kitaip? Jei tokių sienų piešti nereikėtų? Jei tokios architektūros apsuptyje būtume užaugę?“ – svarstė piešinio autorius.

Projektas „Skliautas“ – jau ketvirtas T. Norvilos-Morfai kuruojamas „Gyvų sienų“ programos kūrinys ir jau trečia freska, nupiešta ant penkiaaukščio būtent Vilijampolėje.