- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nenujautė: tai paskutinė žinoma M.Bižytės nuotrauka prieš jos žūtį Rudnyje
-
Vieta: M.Bižytei skirtas paminklas Rudnyje.
-
Atminimui: M.Bižytė su dukrele Vida Veisėjuose
-
Likimas: M.Bižytės išgelbėtos Rudnyje mergaitės
-
Pasisekė: Vidutė su tėvais Ližauskais Kaune
-
Atminimui: M.Bižytės provaikaitė Eimilė koplystulpio atidengimo iškilmėse grojo smuiku.
-
Pagerbė: prie M.Bižytei atminti skirto Marijos Maloningosios koplytstulpio iš kairės stovi jos brolis Zigmas, jo sūnus Kęstutis, M.Bižytės dukra Vida ir provaikaitė Eimilė.
Kaunietė Vida su savo artimaisiais Veisiejuose apsilankė prie šio miestelio bendruomenės iniciatyva pastatyto koplytstulpio, skirto jos mamai Marytei Bižytei, kuri daugiau nei prieš 60 metų tolimame nuo Lietuvos krašte žuvo išgelbėjusi dviejų vaikų gyvybes.
Likimo postūmis
Marytė augo prie Veisiejų prisišliejusio Radvilonių kaimo itin vargingoje penkių asmenų šeimoje. Pokaris atnešė didelių nelaimių šiai šeimai. 1946 m. pirmąją Velykų dieną Radvilonyse jos tėvus, grįžtančius iš kaimynų, pasitiko girtų stribų kulkos – viena iš jų pataikė į Bižienės kaklą. Marytės mama tespėjo ištarti: „Manęs jau nėra.“ Vienuolikmetė dukrelė liko su kojos netekusiu tėvu ir dviem broliukais.
Po mamos žūties Marytei teko rūpintis duonos kąsniu visai šeimai, nes tėvas menkai tegalėjo prisidėti prie šeimos biudžeto. Tad mergaitė, mokydamasi Veisiejų vakarinėje mokykloje, dieną plušėjo miestelio valgykloje, o kai ūgtelėjo – statybose. Taip jau susiklostė jos gyvenimas, kad 1958 m. gimusią dukrelę Vidutę ji turėjo auginti be savo mylimo žmogaus. Vargas ir skurdas šeimoje pastūmėjo Marytę išvykti į tolimos jai Kazachijos miestą Rudnį. Mat iš ten Marytei laiškus rašiusi draugė tikino, kad šiame jauname mieste galima gerai užsidirbti. Ir 1959 m. gegužę Marytė išvažiavo į tolimąjį Rudnį, prieš tai susitarusi su kaimyne, kad ši laikinai prižiūrėtų jos antrus metukus pradėjusią dukrą.
Vieta: M.Bižytei skirtas paminklas Rudnyje. Vidos asmeninio arch. nuotr.
Apie tolesnį M.Bižytės ir jos dukters gyvenimą daug žinių pateikė Veisiejų krašto garbės pilietis, kraštotyrininkas Albinas Jarmala ir kaunietis Chaimas Bargmanas.
Žuvo gelbėdama vaikus
Marytė dirbo sunkiai – dažniausiai krovė statyboms plytas iš geležinkelio platformų. 1959-ųjų rugpjūčio 10-oji, atrodė, bus tokia pati, kaip ir kitos. Tą dieną Marytė dar spėjo pasidžiaugti su draugėmis paruoštu siuntiniu į namus, kuriame buvo ir audinio ritinėlis Vidutės sukniai. Pasukusi po darbo dienos nuo geležinkelio stoties bendrabučio link, pastebėjo gatvės pakraščiu ėjusias ir tarpusavyje kažką čiauškėjusias dvi trejų ketverių metukų mergaites. Jos nematė iš už posūkio staiga išnirusio sunkvežimio... Marytė akimirksniu puolė prie mergaičių ir nustūmė jas ant šaligatvio. Deja, vaikų gelbėtoja pati atsidūrė po jai mirtį atnešusiais sunkvežimio ratais.
Rudnio mieste atsirado Marytės Bižytės vardu pavadinta mokykla, o netoli jos žūties vietos, miesto skvere, 1968 m. iškilo jai skirtas paminklas.
Šis tragiškas įvykis žaibo greitumu pasklido po Rudnį – išlydėti Marytės į paskutinę jos kelionę, atrodė, atėjo visi miesto gyventojai. Vietiniai srities ir miesto laikraščiai gavo šimtus laiškų, kuriuose žmonės siūlė įamžinti Marytės atminimą. Rudnio mieste atsirado Marytės Bižytės vardu pavadinta mokykla, o netoli jos žūties vietos, miesto skvere, 1968 m. iškilo jai skirtas paminklas.
Nepamiršta ir Lietuvoje
Pažymėtina, kad nemažai žinių apie savo kraštietę M.Bižytę sukaupė Veisiejų vidurinės mokyklos mokytojo Boleslovo Vyšniausko vadovaujami moksleiviai, susirašinėdami su Rudnio moksleiviais. Prieš keliolika metų mokyklos kudirkaičiai susisiekė su Lietuvos ambasada Kazachijoje ir papildė žinias apie M.Bižytę, jos išgelbėtas mergaites. Puikūs kraštotyros darbai apie giminaitę – Vaidos ir Vaivos Bižyčių, mokytojo Juozo Černecko.
Viena iš M.Bižytės išgelbėtų mergaičių, Tatjana Pitanova, gyvena Rusijos Čeliabinsko mieste, o kitai išgelbėtajai likimas vis vien lėmė žūti – ji iškrito pro langą. Visiška našlaite tapusi M.Bižytės dukrelė Vida buvo išvežta į tuomečius Kauno kūdikių namus Vilijampolėje, iš kur ją 1962 m. pasiėmė auginti kauniečiai Antanas ir Genovaitė Ližauskai. Šis įvykis buvo nufilmuotas ir pateko į anuomet populiarų kino žurnalą „Tarybų Lietuva“.
Atminimui: M.Bižytė su dukrele Vida Veisėjuose. Vidos asmeninio arch. nuotr.
Po abiejų Ližauskų mirties Vidos pėdsakai dingo. Prieš dešimtmetį juos surasti padėjo Garliavos seniūnijos raštinės vedėja Genovaitė Kaminskienė, senoje laidojimų registracijos knygoje radusi atsakingos už Ližauskų kapavietę Vidos pavardę ir telefono numerį. Nors ir uždaro būdo, Vida labai mylėjo G.Ližauskienę, vadino ją mamute ir labai išgyveno jos netektį prieš du dešimtmečius. Beje, Ližauskai spėjo ne tik išauginti Vidą, bet ir sulaukti jos vedybų ir trijų vaikų. Tiesa, vienas iš vaikelių mirė. Prieš keliolika metų mirė ir Vidos vyras. Dabar erdviame name Kauno pakraštyje su Vida gyvena jos vedęs sūnus Darius ir dukra Diana.
Požiūrio metamorfozė
Anot pačios Vidos, paauglystėje ji nenorėjo nieko girdėti apie savo tikrąją mamą, nes anuomet dar negalėjo tinkamai įvertinti pokario metų sunkumų, kurie privertė jos mamą palikti namus ir dukrelę bei tragiškus tokio sprendimo padarinius. Tačiau savo vestuvių išvakarėse Vida su savo būsimu vyru vis dėlto nuvažiavo į Rudnį, aplankė mamos kapą, žūties vietą, susitiko su M.Bižytės mokyklos mokiniais, susipažino su jos išgelbėtomis mergaitėmis, kurios vėliau buvo atvažiavusios ir į Lietuvą pas Vidą.
Simpatiška, santūri Vida dabar teigia, kad jos gyvenimas gerai susiklostė – juk ji užaugo ją labai mylėjusių Ližauskų šeimoje. Vida iki šiol turi darbą, gali džiaugtis savo sūnumi Dariumi ir dukra Diana, anūkais. Jai malonu, kad kraštiečiai neužmiršo jos mamos pasiaukojančio poelgio, kad pakvietė į tam skirto koplytstulpio atidengimą Veisiejuose. Beje, Vida vengė ir tebevengia žiniasklaidos, nes nenori nepelnytai šildytis didvyriško motinos poelgio spinduliuose. Moteris nori ramiai eiti savo gyvenimo keliu su jai artimais žmonėmis.
Likimas: M.Bižytės išgelbėtos Rudnyje mergaitės.
Pagerbė atminimą
Veisiejų bendruomenė M.Bižytės atminimą pagerbė jos vardu pavadintoje gatvėje atidengdami jai skirtą koplytstulpį (autorius Artūras Zienka), kurį pašventino Veisiejų parapijos klebonas Žydrūnas Burnys. Į iškilmes atvyko Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, rajono savivaldybės tarybos nariai, didvyrės atminimo puoselėtojai: Albinas Jarmala, kaunietis istorijos tyrinėtojas Ch.Bargmanas, Veisiejų plenerų organizatorius Vytautas Žukauskas, Marytės brolis Zigmas ir jo sūnus Kęstutis, didvyrės dukra Vida, vaikaičiai Diana ir Darius, kiti M.Bižytės artimieji. Marytės proanūkė Eimilė iškilmėse pagrojo smuiku, giedojo Veisiejų bažnyčios choras.
Kaip sakė Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas, po jaudinančio renginio jo svečiai buvo pakviesti į atnaujintą miestelio Vaikų dienos centrą, kur prie arbatos buvo plačiau prisimintas didvyriškas Marytės, išgelbėjusios dviejų vaikų gyvybes, poelgis, kainavęs jai gyvybę, o jos broliams ir dukrelei – nelengvą pokario kartos dalią.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vairuotojai, dėmesio: bus ribojamas eismas iki Kauno klinikų žiedinės sankryžos1
Kauno savivaldybė praneša, kad dėl Eivenių gatvės kapitalinio remonto nuo birželio 1 d. ribojamas eismas iki Kauno klinikų žiedinės sankryžos. ...
-
Kauniečius nustebino perkastas Radvilėnų plentas: neseniai to nebuvo6
Nors oficialiai Radvilėnų plentas dar remontuojamas, dalis kauniečių juo naudojosi nedarbo metu, kuomet darbininkai jau nedirba ir galima saugiai eiti ar važiuoti dviračiu. Tačiau praėjusią savaitę žmones nustebo, kad gatvėje – didelė duob...
-
Jau aišku, kada atsidarys Zoologijos sodas: pasitiks naujais gyvūnais, apžvalgos bokštu7
Spalį po dvejų metų rekonstrukcijos duris atversiantis Lietuvos zoologijos sodas siūlys pamatyti naujų gyvūnų – raganosių, varanų, ūdrų, gepardų ir kitų. ...
-
STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl išmokų Kauno miesto taryboje14
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, aiškindamasi situaciją dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams skiriamų išmokų panaudojimo. ...
-
Gimnazijoje – ir gyvybės išsaugojimo pamokos
Gegužės mėnuo Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijoje ypatingas – bendruomenė rinko lėšas automatiniam širdies defibriliatoriui įsigyti. 2,5 tūkst. eurų kainuojantis prietaisas suteiks galimybių plačiau užsiimti veiklom...
-
Plaukiam Nemunu: laivas „Žalgiris“ pradėjo naują sezoną13
Trečią vasarą iš eilės pasitinkantis atnaujintas laivas „Žalgiris“ iki pat rugsėjo tradiciškai kursuos tarp Nemuno salos ir Zapyškio. Poilsiautojai plaukti ir pasigrožėti vaizdingomis upės pakrantėmis kviečiami kiekv...
-
Šeimoms teiks mobilias psichologines konsultacijas
Kauno rajono pedagoginė psichologinė tarnyba kartu su partneriais iš Lietuvos ir Lenkijos įgyvendins tarptautinį projektą „Eksperimentinis veiksmų planas vietinėms mobilioms psichologinėms krizių valdymo komandoms, valdant krizines situac...
-
Pagerbti gabiausi Kauno rajono mokiniai1
Kaip ir kiekvienais metais, Garliavos meno mokykloje įvyko tradicinė gabiausių Kauno rajono moksleivių pagerbimo šventė. Joje buvo apdovanoti rajono vardą garsinantys mokiniai, įvairių olimpiadų nugalėtojai ir juos ruošę pedagogai. ...
-
Z. Ališauskienės 100 metų Kauno rajone5
Ketvirtadienį garbingą 100-ąjį gimtadienį šventė Neveronių seniūnijos gyventoja Zuzana Ališauskienė. ...
-
Renginiai Kauno rajone gegužės 29–birželio 4 d.
Birželio 1 d. Babtų kultūros centras: 18 val. – Tarptautinė vaikų gynimo dienos šventė – koncertas „Jau vasarą matau“. Ežerėlio kultūros centras: 19 val. – dviračių paradas, skirtas Tarptautinei vaikų gynim...