Tai buvo pirmieji laisvi ir demokratiški rinkimai po 1925 m. savivaldybių tarybų rinkimų. Įdomu tai, kad pirmieji rinkimai organizuoti mažoritariniu principu: balsuota ne už politines partijas, o už asmenis. Pakaunei tuo metu atstovavo 65 tarybos nariai, tarp jų – aštuonios moterys. 1990 m. balandį Kauno rajono Liaudies deputatų taryba pavadinta Kauno rajono taryba.

Biudžetas visuomet buvo svarbus

Pirmuoju Kauno rajono Liaudies deputatų tarybos pirmininku, surinkęs 29 balsus, tapo Petras Mikelionis. Jis penkių balsų persvara laimėjo prieš Ričardą Gudaitį (už šį kandidatą balsavo 24 tarybos nariai). Kandidatuodamas į tarybos pirmininko pareigas deputatas P.Mikelionis anuomet pabrėžė, kad jis visokeriopai sieks biudžeto pajamų didinimo, nes "materialinių išteklių sukaupimas yra Tarybos programos įgyvendinimo šaltinis ir garantas".

Algimantas Patašius prisiminė, kad biudžetą tvirtinti būdavo ypač sunku. "Nerasdavome bendros kalbos. Visi tempdavo į savo pusę. Buvau pirmininko pavaduotojas ir visada siūlydavau nukirpti šiek tiek nuo vienų ir atiduoti kitiems. Ir būdavo labai smagu, kai man pritardavo. Dažnai paaiškėdavo, kad būdavome ne viską iki galo gerai suskaičiavę", – šypsojosi A.Patašius.

Atsisveikinimas: knygą paskutiniame pirmosios Kauno rajono tarybos posėdyje prisiminimui tarybos nariui V.Senvaičiui (dešinėje) teikia tarybos pirmininkas V.Vitkauskas.

Nūdienoje P.Mikelionis pripažino, kad vis dėlto ne biudžeto pajamų didinimas anuomet buvo svarbiausias – teko suvokti naujus procesus bei iššūkius ir jiems spręsti sumobilizuoti savivaldybės tarybą ir valdybą.

Įtiko ne visiems

1991 m., kai buvo priimti Valstybinio turto privatizavimo įstatymai, į Savivaldybės veiklą įsijungęs Jonas Čaplikas prisiminė, kad būta daug emocijų ir niuansų, o ypač – dėl kolūkių ir tarybinių ūkių turto privatizavimo. "Vieni ūkiai norėdavo nedaug išsiskaidyti, o kiti – labai. Žiūrėjome, kad būtų ir šiek tiek racionalumo, ne visiems įtikdavome. Būdavo ir keiksnojimų, tekdavo diskutuoti iki 5 val. ryto, važiuoti į vietą, ypač tuomet, kai prasidėjo žemės reforma. Teko išbraidžioti ne vieną Kauno rajono vietovę, ieškant sprendimų, kurie būtų priimtini ir savininkams, ir nepažeistų kitų žmonių interesų", – sakė J.Čaplikas.

Pirmuoju Kauno rajono liaudies deputatų tarybos pirmininku. surinkęs 29 balsus, tapo Petras Mikelionis.

Panašiai kalbėjo ir pirmosios kadencijos tarybos narys R.Gudaitis. "Tai buvo gražiausias ir problemiškiausias laikas. Dėl sovietinės ekonominės blokados reikėjo pereiti prie laisvosios rinkos ekonomikos, vykdyti žemės reformą, privatizacijos procesus. Nuolat rikiuodavosi eilės žmonių, vyko paprasti ir teisminiai ginčai", – beveik trijų dešimčių metų senumo įvykius prisiminė R.Gudaitis.

Suvienijo Sausio 13-oji

Gana stiprios opozicijos atstovas patikino, kad Sausio 13-osios įvykių metu itin pasireiškė Kauno rajono tarybos narių vieningumas ir susitelkimas. "Nepaisant tuo metu vykusių politinių peripetijų taryboje, šiandien galiu pasakyti, kad Sausio 13-ąją Kauno rajono taryba buvo it vienas kumštis, neliko partijų, buvo tiesiog lietuviai", – tvirtino R.Gudaitis. Vieniems svarbiausių pakaunės objektų gynimo darbus teko organizuoti iš savivaldybės, kitiems vietoje: Sitkūnuose ir Juragiuose.

Tačiau ekstremaliomis sąlygomis gimusi vienybė tęsėsi neilgai. Po dvejų P.Mikelionio vadovavimo metų, tarybos pirmininko postas atiteko Vidmantui Vitkauskui. Jis Kauno rajono tarybos pirmininku buvo 1992–1995 m.

Akimirka: posėdžio momentas.

"Išrinkimas į Tarybą – labai reikšmingas mano gyvenimo įvykis, nuo šio momento aš pradėjau savo politinę karjerą", – sakė V.Vitkauskas. Panašiai kalbėjo ir kiti "Kauno dienos" kalbinti pirmosios kadencijos tarybos nariai. "Pirmiausia turėjome labai daug mokytis, nes buvo labai daug naujovių. Nauja buvo ir politika, kurios iki tol mes neturėjome. Taryboje, kaip politikė, praėjau labai gerą mokyklą. Ne tik aš, bet ir kiti išmokome bendravimo su kitų politinių pažiūrų atstovais, pagarbos ir tolerancijos", – sakė Zina Kubilienė.

Nuveikė išties daug

Vytautas Žmuidzinavičius iš pirmosios kadencijos taip pat išsaugojo pačius gražiausius prisiminimus. "Buvome jauni, aktyvūs, gyvybingi, visa Taryba – nauja, turėjome daugybę idėjų ir labai stengėmės, kad žmonėms būtų geriau. Visi pajuto laisvę, Nepriklausomybę, atrodė, kad kalnus nuversime", – prisiminė V.Žmuidzinavičius.

Atsigręžus atgal akivaizdu, kad pirmosios kadencijos taryba sugebėjo nuveikti išties daug.

Atsigręžus atgal, akivaizdu, kad pirmosios kadencijos taryba sugebėjo nuveikti išties daug. Nepaisant sudėtingų laikų, sugebėta padėti organizuoti net penkis referendumus, o 1993 m. be didesnių ekscesų iš Linksmakalnio išlydėti sovietinės kariuomenės dalinius. Savivaldybės vadovams teko pasukti galvas, kaip apsaugoti jaunimą nuo ėmimo į tarnybą sovietinėje kariuomenėje, skirsti maisto produktų ir buities prekių talonus.

Kauno rajono tarybai teko pagelbėti organizuojant popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Kaune ir įrengti laikinas stovyklavietes piligrimams, su Šventu Tėvu atvykusiems susitikti iš įvairių šalies vietų.

Kauno rajonas vienas pirmųjų Lietuvoje įkūrė net tris mokyklas: buvusią Garliavos 3-ią vidurinę, kuri vėliau tapo Juozo Lukšos vardo gimnazija, pagrindinę – Mastaičiuose ir pradinę Raudondvaryje (dabar A. ir A.Kriauzų mokykla-darželis).

Žinoma, tai – tik menka dalelė darbų ir sprendimų, tačiau išvardyti "Kauno dienos" kalbintiems pirmosios kadencijos tarybos nariams šiandien atrodo svarbiausi.