Perrašyta istorija: Rumšiškėse prancūzai sumušė rusus

Daug dūmų, trenksmingų sniegą nuo stogų nukračiusių patrankų ir muškietų šūvių Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse šeštadienio popietę priminė, kaip buvo kariaujama daugiau nei prieš 200 metų. Lietuvos liaudies buities muziejuje buvo inscenizuojamas 1812 metų prancūzų atsitraukimas iš Maskvos.

Inscenizacijos dalyviai, Karo istorijos klubo nariai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos traukėsi per muziejaus miškus, pievas, kaimus, gynėsi nuo priešų ir „šturmavo“ muziejaus miestelį.

Kai Napoleono armija atėjo į Lietuvą, į ją buvo priimta Rusijos armijos dezertyrų, tarp jų – apie 500 lietuvių. Jie tarnavo 129-ajame prancūzų pulke, kartu ėjo į Maskvą.

Nors istoriškai mūšyje kovėsi prancūzų ir rusų kariuomenės, tačiau inscenizacijoje dalyvavo įvairių šalių istorinių klubų, rekonstruojančių kitų šalių bei kitų laikmečių kariuomenes.

1812 metais traukdamiesi iš Maskvos vieno prancūzų kariuomenės dalinio kariai ties Rumšiškių miesteliu, tikėdamiesi čia rasti perėjimą per užšalusį Nemuną, nežinojo, kad kelią link Varšuvos ir Karaliaučiaus jiems atkirs generolo Platovo kazokai ir reguliarioji Rusijos kariuomenė.

Po atsitraukimo iš šlovingos, nenugalimos Napoleono armijos liko tik šešėlis.

"Nežinau, kaip bus šiemet, bet šį kartą daugiau dalyvių susirinko prancūzų, bet ne carinės Rusijos pusėje, – šypsojosi nuo 2007 metų vykstančios karinės inscenizacijos idėjos autorius –

Kauno karo istorijos klubo „Fuzilierius“ pirmininkas Egidijus Šliaužys. – Jėgų nelyginsime ir žmonių neskolinsime, nes šautuvo, pypkės ir moterų skolinti negalima."

"Viva la France!" (Tegyvuoja Prancūzija), "Vperiod!" (Pirmyn), "Uwaga!" (dėmesio) – girdėjosi Rumšiškių miestelyje, poškėjo šūviai, kai kurie improvizacinio mūšio dalyviai nekrito ir po kelių šūvių, todėl buvo "uždaužomi" buožėmis.

Šalimais mūšį stebėjo markitantės – karo metų kariuomenę lydėjusios prekiautojos, tarp kurių buvo ir daug jomis apsimetusių prostitučių.

Iš daugiau nei 50 karių – šį kartą Prancūzijaai atstovavo daugiau nei 30, tarp jų – ir iš gimtinės emigravęs rusas. Beje, keli vilkėjo ir prancūzų pusėje besikovusių prūsų aprangą.

Besišypsančių žiūrovų akivaizdoje buvo perrašyta istorija: prancūzai sumušė rusus ir po jų pergalės dar kartą skambėjo "Viva la France!"

"Kartais taip būna, – šypsojosi karo rekonstrukcijos klubo dalyviai. – Sunku būna, kai atvyksta į renginį keli "rusai" ir turi nugalėti penkis kartus didesnes "prancūzų" pajėgas. Tačiau pagrindiniuose renginiuose, kur susirenka šimtai ar net tūkstančiai dalyvių, istorija neperrašoma."

Kodėl karo istorijos klubai, anot kai kurių žmonių, pagerbia daug žemių užgrobusį, žudžiusį ir iš Lietuvos nemažai gėrybių išsivežusį Napoleoną?

"Kaip pažvelgsi? Gal ilgiau valdžioje likę prancūzai mums būtų atnešę daugiau naudos nei carinė Rusija? – svarstė E.Šliaužys. – Be to, tokia istorija. Kad ir kokia būtų, ją reikia gerbti."