Nėra ko nerimauti

Į bendrą darbo grupę susijungę medikų organizacijų atstovai, gydytojai ir Kauno savivaldybės atstovai tęsia poliklinikų veiklos analizę. Pagrindiniai artėjančios reformos prioritetai – didesni personalo atlyginimai, optimalus finansų valdymas ir kokybiškos bei prieinamos paslaugos pacientams.

"Visiškai normalu, kad permainos visuomet pasitinkamos su tam tikrais nuogąstavimais. Nerimauti visiškai nėra ko. Rengdamiesi reformai, mes nė negalvojame apie medicininio personalo mažinimą – tam nėra jokio poreikio. Kol kas viskas labiau primena žvalgybą, bet imamės vis gilesnės analizės ir atitinkamų darbų. Iki šiol esame nekonkurencingi, lyginant su privačiomis klinikomis, todėl turime šią situaciją keisti", – viešojoje erdvėje pasigirstančius nuogąstavimus paneigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Poliklinikoje yra dailininko etatas. Daugiau komentarų čia veikiausiai nė nereikia.

Šiuo metu visose penkiose Kauno miesto savivaldybės žinioje esančiose poliklinikose dirba 1 891 darbuotojas. Iš jų net 252, t. y. daugiau kaip 13 proc., dirba ne medicininėje srityje, o atlieka įvairius ūkio darbus. Tarp jų esama tokių profesijų atstovų kaip specialaus profilio suvirintojas ir netgi dailininkas. Prisiregistravusių pacientų skaičius šiandien siekia kiek daugiau nei 190 tūkst.

"Poliklinikoje yra dailininko etatas. Daugiau komentarų čia veikiausiai nė nereikia. Tokie dalykai turi tapti praeitimi. Poliklinikos turi teikti medicinines paslaugas. Į jas ir reikėtų koncentruotis. Prireikus meninių idėjų ar ūkinių darbų, dažnu atveju pigiau būtų pirkti jas iš trečiųjų šalių, nei nuolat išlaikyti kelis šimtus etatų", – pastebėjo mero patarėja savivaldybės įstaigų valdymo ir optimizavimo klausimams Neringa Ivanauskienė.

Itin brangūs tyrimai

Planuodami permainas ir naujoves, jungtinės darbo grupės nariai ėmėsi detalios analizės. Pradėta rengti galimybių studija. Pirmajame jos etape įvertinta poliklinikų finansų ir IT skyrių bei laboratorijų veikla. Būtent šios funkcijos dažnai dubliuojasi ir reikalauja didžiausių išlaikymo išlaidų.

Ekonominės situacijos analizė parodė, kad šiuo metu poliklinikų pajamos auga minimaliai, įstaigose mažėja pacientų, o štai finansų skyrių išlaidos didėja. Siūlomos kelios galimos išeitys – suvienodinti buhalterijų struktūras, jas sujungti arba šias paslaugas pavesti finansinės apskaitos įmonėms.

Be to, paaiškėjo, kad vien laboratoriniai tyrimai per metus atsieina apie 1,3 mln. eurų. Siekiant šias išlaidas optimizuoti, ieškoma įvairių alternatyvų, leisiančių šias išlaidas sumažinti. Svarstoma visų poliklinikų laboratorijų veiklą sujungti arba šias paslaugas įsigyti iš trečiųjų šalių per viešuosius pirkimus.

Atlyginimų augimas

Galimybių studija parodė, kad gydytojų darbo užmokestis visose penkiose poliklinikose dabar svyruoja nuo 780 iki 1 030 eurų už visą etatą. Toks skirtumas susidaro dėl skirtingos atlyginimų skaičiavimo tvarkos ir buhalterinės apskaitos sistemų.

"Pokyčiai įvairiose valdymo srityse yra neišvengiami. Pasistengus galima sutaupyti apie 2 mln. eurų per metus. Už tokias lėšas kiekvienam darbuotojui, netgi nekeičiant jų skaičiaus, atlyginimai padidėtų maždaug šimtu eurų", – preliminarius skaičiavimus pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas G.Petrauskas.

Pokyčiai laukia ir informacinių technologijų srityje. Kol kas didelė dalis statistinio darbo atliekama neefektyviai, pasitelkiant pernelyg didelius žmogiškuosius išteklius. Maža to, įstaigų duomenų bazės iki šiol nesujungtos tarpusavyje, nėra bendros elektroninės pacientų registravimo sistemos, kyla problemų dėl dubliavimo.

Šiuo metu ekspertai imasi likusių sričių tyrimo. Jų dėmesio sulaukė poliklinikų turto valdymas, viešieji pirkimai ir personalo bei ūkio skyriai su savo funkcijomis. Su antrojo analizės etapo rezultatais medikai ir savivaldybės atstovai susipažins sausio viduryje vyksiančiame kitame jungtinės darbo grupės posėdyje.