Pensininkai šokiruoti: valstybė skiria pensiją, o bankas jos neduoda?

Blokavo sąskaitą

Kaunietis Algis "Kauno dienai" pasakojo, į kokį banko biurokratijos aparatą pakliuvo jo sutuoktinė. Jie abu jau pensininkai. "Sodros" išmokos yra vienintelis jų pajamų šaltinis.  Tačiau dabar žmona net ir šiais pinigais pasinaudoti negali, nes bankas užblokavo jos sąskaitą.

Vyras tikino, kad liepos pradžioje paštu iš "Swedbank" banko gavo laišką, kad žmona turi užpildyti kliento klausimyną. Laiške perspėta, kad to nepadarius bus blokuojama sąskaita. Moteris yra ne tik garbaus amžiaus, bet dėl sveikatos būklės jau trejus metus neišeina iš namų, todėl ateiti į banką neturi galimybės.

Algis pats ne kartą bandė skambinti banko nurodytais kontaktiniais numeriais, tačiau nieko nepešė. Banko specialistai pateikė tik kelis sprendimo būdus – užpildyti klausimyną internetu, tačiau pensininkai neturi interneto banko prieigų. Kitas pasiūlytas būdas – ateiti į banko skyrių ir klausimyną užpildyti vietoje arba įgalioti kitą asmenį, kuris visus dokumentus užpildytų už jį. Tačiau tam taip pat reikia eiti pas notarą. Tik, kaip jau minėta, kaunietė senjorė ne vienus metus leidžia laiką namuose. Ponas Algis stebėjosi tokiu pasiūlymu, nes jei žmona negali pati nueiti į banką, negalės nueiti ir pasirašyti notarinės sutarties bei jam perleisti įgaliojimus.

Pensiją juk skiria valstybė, kaip gali kažkoks privatus užsienio bankas sustabdyti jos mokėjimą?

"Liepos 9 d. gavome raštą. Jame buvo nurodyta, kad iki liepos 17-osios turime užpildyti. Ten parašyta, kad to nepadarius darbo dienomis, bus apribotas naudojimasis banko sąskaita. Paskambinau į banką ir pasakiau, kad to klausimyno pildymas neduos naudos, nes vienintelis pajamų šaltinis yra pensija. Juk "Swedbank" gali tai lengvai pasitikrinti, kad neatliekami jokie kiti pinigų pavedimai, jokia kita veikla neužsiimama. Be to, mano žmona jau keletą metų yra neįgali, neišeina iš savo buto trečiame aukšte, todėl negalime atvykti. Tačiau banko atstovams tai nesvarbu, liepia atvykti, ir viskas. Mėnesio pabaigoje gavome pranešimą, kad sąskaita užblokuota. Neleidžia paimti pinigų", – pasakojo ponas Algis.

Jis stebėjosi, kam bankui reikia atsakinėti į klausimus, jei mato, kad banko sąskaitoje nevyksta dažni pinigų pervedimai. Be to, ir sumos nėra didelės, atkeliaujančios tik iš "Sodros".

"Sodra" pervedė pensiją, bet kol banko sąskaita užblokuota, pinigais pasinaudoti negalima. (Evaldo Šemioto nuotr.)

"Šiaip nesuprantu, koks tikslas tokiais dalykais bankui užsiimti. Bent atkreiptų dėmesį, kad žmogus negali atvykti. O gal šiam bankui pensininkas iš viso yra ne žmogus? Pensiją juk skiria valstybė, tai kaip gali kažkoks privatus užsienio bankas sustabdyti jos mokėjimą? Išeina vos ne taip, kad bankas yra aukščiau valstybės, nes gali nuspręsti, ar žmogus pensija gali naudotis, ar ne", – piktinosi kaunietis.

Siūlo notarinę sutartį

"Swedbank" atstovas Ernerstas Ramosas "Kauno dienai" pažėrė teorinių išaiškinimų, kad klientų klausimynas reikalingas tam, kad būtų išvengta pinigų plovimo atvejų. Pasak jo, jei klientai neužpildo klausimų apie pajamas, išlaidas ir pan., bankas esą turi teisę riboti sąskaitos naudojimą.

"Laikydamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų, esame įpareigoti užtikrinti, kad klientų duomenys turi būti periodiškai atnaujinami ir vertinant galimas rizikas yra taikomos atitinkamos priemonės. Tik žinant konkrečią ir individualią kliento situaciją, galėtume pakomentuoti taikomas priemones, tačiau šią informaciją vadovaudamiesi duomenų apsaugą bei banko paslaptį reguliuojančiais įstatymais galėtume atskleisti tik klientui", – biurokratiškai atsakė "Swedbank" atstovas.

Paklausus, ką pensininkai turėtų padaryti, kad vėl galėtų naudotis jiems priklausančiais pinigais, banko atstovas pasiūlė kreiptis į notarą.

"Kad galėtų naudotis visomis banko teikiamomis paslaugomis, klientai turi užpildyti klausimyną patys arba išduoti įgaliojimą tai atlikti tretiesiems asmenims. Įgaliojimai gali būti tvirtinami ir notarui atvykus pas klientą į namus. Išduodant įgaliojimą tretiesiems asmenims, turėtų būti suteikiama teisė užpildyti klausimyną kliento vardu, suteikiant teisę disponuoti neįgalaus asmens banko sąskaita atvykstant į banko padalinį arba išduodant papildomą mokėjimo kortelę", – teisinę seką aiškino E.Ramosas.

"Swedbank" atstovas pridūrė, kad klausimyną klientai gali užpildyti ir telefonu, esą kartais, įvertinus visas aplinkybes, padaromos išimtys.

"Taip, galimybė užpildyti klausimyną telefonu, kai klientas yra identifikuojamas, išskirtiniais atvejais gali būti taikoma. Rekomenduojame klientei kreiptis į mūsų Konsultacijos centrą telefonu +370 5 268 4444 arba 1884 ir banko ekspertai galės įvertinti konkrečią klientės situaciją ir pagal ją suteikti visą galimą pagalbą", – kur pensininkams skambinti nurodė E.Ramosas.

Tačiau banko atstovas nedetalizavo, kaip pensininkų tapatybė telefonu bus identifikuota. Įprastai skambinant banko atstovams telefonu, šie paklausia, kokiu būdu jie gali būti identifikuoti – "Smart ID" programėle, mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi. Tada išsiunčiamas pranešimas ir pasirinkta priemone vartotojas patvirtina savo tapatybę.

Tokios identifikacijos priemonės naudojamos ir jungiantis prie interneto banko, tačiau, kaip jau buvo minėta, kaunietė pensininkė, kurios sąskaita dabar užblokuota, interneto banku nesinaudoja, tad ir išvardytų identifikavimo priemonių neturi.

Pinigų plovimo prevencija

Banko atstovai aiškino, esą klausimynas reikalingas tam, kad būtų galima lengviau prižiūrėti, ar veiklos vykdomos skaidriai, nefinansuojami kokie nors ginklų tiekimo projektai, teroristinės organizacijos ir pan. Bankininkai įsitikinę, kad tokie klausimai padės apsaugoti nuo pinigų plovimo operacijų.

"Mes, kaip bankas, prisidedame vykdydami pinigų plovimo prevenciją ir atlikdami kovos su teroristų finansavimu veiksmus. Atlikti tai mus, kaip ir kitus bankus, įpareigoja griežti teisės aktų reikalavimai bei principo "Pažink savo klientą" įgyvendinimas.

Atsižvelgdami į šiuos įpareigojimus ir siekdami geriau aptarnauti klientus bei pasirūpinti visapusiu jų saugumu, prašome juos užpildyti ir reguliariai atnaujinti Kliento klausimyną fiziniams asmenims. Turėdami naujausius duomenis, mes galime lengviau užtikrinti sąskaitų saugumą, užkirsti kelią neteisėtiems sukčiautojų veiksmams, sustabdyti įtartinus sandorius ir tokiu būdu apsaugoti savo klientus nuo finansinių nuostolių. Apie tai, kad reikia užpildyti ar atnaujinti Kliento klausimyną fiziniams asmenims, visada pranešame iš anksto", – kodėl klientas pateikiami klausimynai aiškino E.Ramosas.

Lietuvos banko pozicija

Finansų įstaigas prižiūrinčio Lietuvos banko atstovai nurodė, kad klausimyno pildymas numatytas visoje ES. Tai esą neatsiejama kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonė.

"Lietuvoje reikalavimas finansų įstaigai suprasti, kokiu tikslu yra užmezgami dalykiniai santykiai ir koks numatomas jų pobūdis (pvz., atidarant finansų įstaigoje sąskaitą, imant banke paskolą ir pan.) yra įtvirtintas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. Informaciją finansų įstaiga turi nuolat peržiūrėti ir atnaujinti. Tokie reikalavimai yra ne iš piršto laužti, nes nusikaltėliai, siekdami legalizuoti pinigus, ieško įvairiausių būdų, įskaitant ir tapatybės vagystes, pasinaudodami ir žmonių naivumu ar noru uždirbti nieko nedarant. Todėl finansų įstaigai svarbu pažinti klientą ir reaguoti pamačius netipinę veiklą. Tokią informaciją finansų įstaigos gali surinkti ir atnaujinti įvairiais būdais, labiausiai paplitęs – klausimynų pildymas", – apie klausimyno svarbą komentavo Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas.

Jis nurodė, kad įstatyme yra aiškiai parašyta, jeigu klientas vengia arba atsisako finansų įstaigai jos prašymu ir terminais pateikti prašomą minėtą informaciją, tada finansų įstaigos pagal vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūras gali atsisakyti vykdyti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar apskritai dalykinius santykius su klientu.

Pasakiau, kad to klausimyno pildymas neduos naudos, nes vienintelis pajamų šaltinis yra pensija.

"Kokių priemonių imtis, kad užtikrintų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kiekvienas finansų rinkos dalyvis sprendžia atskirai. Žinoma, priemonės turi būti proporcingos kylančiai pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikai. Galimas ir variantas, kai klientui apribojama tik galimybė pasinaudoti tam tikromis finansinėmis paslaugomis (pvz., grynųjų pinigų įnešimas/išėmimas). Prieigos prie lėšų apribojimas yra kraštutinė priemonė, paprastai taikoma, kai klientas nereaguoja ne į vieną, o kelis pakartotinius prašymus. Žinoma, kiekvienas atvejis gali būti skirtingas, dėl to kiekvieną jį reikėtų nagrinėti atskirai", – papildė Lietuvos banko atstovas.

G.Šniukas pažymėjo, jog įstatyme nėra numatyta, kokiais būdais bankai turėtų surinkti iš klientų informaciją apie pinigų srautus. Pasak jo, vertindamos su klientais susijusias rizikas, finansų įstaigos turi vadovautis protingumo bei proporcingumo kriterijais.

"Jeigu dėl objektyviai pateisinamų priežasčių klientas negali pateikti informacijos iš anksto sutartu būdu, finansų įstaiga ir klientas turėtų susitarti dėl kito abiem šalims priimtino informacijos pateikimo būdo (pvz., jeigu yra galimybė nustatyti kliento asmens tapatybę telefonu, aktualią informaciją surinkti įrašomo telefoninio pokalbio metu ir pan.).

Aprašytu atveju klientai turi kreiptis į patį banką, paaiškinant esamą padėtį ir visas aplinkybes, kadangi tik pats bankas gali atblokuoti užblokuotą sąskaitą. Mūsų vertinimu, bankas, kaip stiprioji pusė, turėtų į tai atsižvelgti ir operatyviai pasiūlyti abiems šalims priimtiną sprendimą. Jeigu tarpusavio susitarimu kompromiso rasti nepavyktų, klientas gali kreiptis į Lietuvos banką, kuris pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėtų konkrečią situaciją", – kaip elgtis kauniečiams, kurių sąskaita buvo užblokuota neužpildžius klausimyno, aiškino G.Šniukas.