„Penkta koja“, „Nuaras“ ar savivaldybė – kas teisus?

Savivaldybė: griebtasi šmeižto

Pernai rugpjūtį laimėjusi Kauno savivaldybės skelbtą konkursą, VšĮ „Penkta koja“ įsipareigojo benames kates gaudyti, kastruoti ir paleisti į laisvę. Visa tai organizacijos atstovai turėjo atlikti prižiūrint seniūnijų atstovams, tačiau, anot savivaldybės, šios sąlygos nepaisė, o galiausiai pareikalavo atlygio už tariamai suteiktas paslaugas. Jo negavę, griebėsi šmeižto, tvirtina savivaldybės atstovai.

„Už šias paslaugas mokame mokesčių mokėtojų pinigais, todėl tikrai neleisime jų švaistyti. Pirmiausia turime įsitikinti, ar darbai tikrai buvo atlikti, o tada už juos atsiskaityti. Tam buvo numatyta, jog gyvūnų gerovės organizacija bendradarbiaus su seniūnijų atstovais, kurie savo parašu užtikrins, kad visi skaičiai apie atliktus darbus yra tikri. Deja, šis susitarimas buvo vienašališkai ignoruojamas, o galiausiai netgi bandyta gauti seniūnų parašus ant paslaugų atlikimo aktų atbuline data“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Sudarytoje sutartyje su VšĮ „Penkta koja“ buvo numatyta galimybė, iš anksto įspėjus, atvykti įsitikinti, kaip atliekama paslauga ir susipažinti su visais susijusiais dokumentais. Pirmasis patikrinimas įvyko pernai lapkritį. Savivaldybės atstovai kartu su Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais, nuvykę į „Penktos kojos“ patalpas Linksmakalnyje, veterinarijos gydytojo nerado, patalpų niekas neaprodė ir dokumentų nepateikė. Darbuotojai negalėjo tiksliai įvardinti, kur ir kas atlieka benamių kačių kastraciją. Po mėnesio teko vykti pakartotinai, tačiau ir tuomet atsimušta į sieną.

Nesuderinusi savo atliekamų darbų su vietos seniūnais ir nepateikusi prašomų dokumentų nei raštu, nei gyvai, gyvūnų gerovės organizacija perėjo į puolimą. „Penktos kojos“ laikinasis vadovas atstovauti jo organizacijai valstybinėse institucijose suteikė oficialius įgaliojimus gyvūnų teisių gynėja prisistatančiai Brigitai Kymantaitei.

„Ši, užuot sprendusi susidariusią situaciją, griebėsi spaudimo: prisidengdama savo pačios vadovaujama Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, ėmė reikalauti duomenų apie konkurentų – VšĮ „Nuaras“ – darbo rezultatus“, – skelbiama savivaldybės pranešime.

Šią informaciją Kauno savivaldybė pateikia viešai. Per 2016 metus „Nuaras“ iš namų paėmė 878 gyvūnus, sugavo – 276; eutanazija atlikta 438 gyvūnams; mikroschemomis paženklinta 160  gyvūnų (ši paslauga pradėta teikti nuo gegužės mėnesio), o viešose vietose paimta 101 kritusių gyvūnų. Be šių paslaugų, į bendrą kainą įeina gyvūnų karantinavimas, laikymas bei utilizavimas. Bendra visų darbų kaina – 53140 eurų.

„Viešosios įstaigos „Nuaras“ reputacija taip pat yra prieštaringa. Jie laimėjo konkursą pasiūlę geriausias sąlygas, o mes labai nuodugniai prižiūrime ir vertiname jų teikiamas paslaugas“, – tvirtino V. Šiliauskas.

Išplatinusi viešą pranešimą apie trijų nevyriausybinių gyvūnų gerovės organizacijų pasitraukimą iš Kauno miesto savivaldybės visuomeninės gyvūnų globos ir priežiūros tarybos, B. Kymantaitė nutylėjo iškalbingą detalę: ji pati vadovauja arba oficialiai atstovauja visoms trims organizacijoms (Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai, Gyvūnų globos tarnybai „Pifas“ ir VšĮ „Penkta koja“).

„Tai panašu į nevykusį bandymą nuo savo padarytų sutarties pažeidimų nukreipti dėmesį į konkurentus. Tas tariamas nevyriausybininkų pasitraukimas tėra vienasmenis sprendimas, nulemtas asmeninių interesų. Kauno miesto savivaldybė tiesiog tapo dviejų konkuruojančių gyvūnų gerovės organizacijų – „Penktos kojos“ ir „Nuaro“ – tarpusavio nesutarimų įkaite. Toks B. Kymantaitės elgesys laikytinas neetišku, kuomet tas pats asmuo pagal įgaliojimą atstovauja paslaugas teikiančiai VšĮ „Penkta koja“, o vėliau, kilus neaiškumams dėl to paties sandorio, viešai pasisako Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės vardu“, – susidariusią situaciją apibendrino V. Šiliauskas.

Nustačius akivaizdžius sutarties pažeidimus, Kauno savivaldybė pasiūlė ją nutraukti abipusiu šalių susitarimu.

Kaltinimai savivaldybei

Pranešimas apie tai, kad trys iš keturių nevyriausybinių gyvūnų gerovės organizacijų nusprendė pasitraukti iš Kauno miesto savivaldybės visuomeninės Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos, viešai paskelbtas vakar. Publikuojame pranešimo tekstą.

„Savivaldybės administracija, iš jos pasitraukusių nevyriausybinių organizacijų teigimu, vengia atvirai pateikti informaciją apie viešą konkursą laimėjusios bendrovės „Nuaras” veiklos rezultatus. „Nuaro” atliekamos benamių gyvūnų gaudymo paslaugos Kaune apmokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Maža to, Kauno savivaldybės administracija neetiškais veiksmais bando nutraukti nevyriausybinės organizacijos „Penkta koja” sutartį su miesto savivaldybe. Pagal ją „Penkta koja” Kaunui teikia bešeimininkių kačių kastracijos paslaugas.

Pastarąsias Kauno miesto savivaldybė praėjusiais metais įsigijo pirmąjį kartą. Pasiūlę mažesnę kainą, konkursą, kuriame dalyvavo ir „Nuaras“, šioms paslaugoms teikti laimėjo nevyriausybininkai. Per keturis paslaugos vykdymo mėnesius „Penkta koja“ pagavo ir kastravo daugiau nei 400 Kauno gatvėse gyvenančių bešeimininkių kačių. Vienos katės pagavimo, transportavimo, laikymo ir kastracijos kaina pagal sutartį vidutiniškai kainuoja 14 eurų.

Kauno valdininkų pastangos nutraukti sutartį su „Penkta koja“ prasidėjo tada, kai nevyriausybininkai paprašė savivaldybės administracijos suteikti informaciją apie kitos savivaldybės perkamos – benamių gyvūnų gaudymo – paslaugos rezultatus 2016 metais. Eilę metų šias paslaugas Kauno miestas perka iš „Nuaro”.

Vieno benamio gyvūno pagavimas, laikina globa ir eutanazija, pagal Kauno sutartį su „Nuaru“, mokesčių mokėtojams kainuoja vidutiniškai 30 eurų. Pagal „Nuaro“ viešai pateiktą 2015 metų statistiką iš viso į prieglaudą pateko 1110 gyvūnų.

„Prevencinių iniciatyvų, kuriomis siekiama mažinti benamių gyvūnų skaičių Kaune, vis daugėja. Tačiau metų metus benamių gyvūnų paslaugą miestui teikiantis „Nuaras” tvirtina, kad sugaunamų gyvūnų skaičiai iš esmės nesikeičia ir savivaldybės sumokami mokesčių mokėtojų pinigai šios paslaugos atlikimui nemažėja. Todėl ir paprašėme savivaldybės šių duomenų”, – sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė B. Kymantaitė.