K.Grybausko ir Piliakalnio gatves jungiantys laiptai pėstiesiems netrukus liks tik prisiminimuose – miesto politikai apsisprendė dėl laiptų išardymo.

Pripažino nereikalingais

Miesto tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas nurašyti pripažintus nereikalingais Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomus laiptus iš K.Grybausko g. į Piliakalnio g., nes jie esą prarado savo tiesioginę paskirtį, kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei bei saugiam traukinių eismui.

"Laiptai atsiremia į geležinkelį, ir jais vaikštantys žmonės neskirtoje tam vietoje neteisėtai kerta geležinkelio bėgius, kelia pavojų savo sveikatai ir gyvybei bei saugiam traukinių eismui. Prie bėgių įrengta triukšmo akustinė-apsauginė sienelė, ir laiptai prarado tiesioginę savo paskirtį. Siūloma laiptus pripažinti nereikalingais, juos nurašyti išardyti ir likviduoti", – skelbiama tarybai pateiktame dokumente.

"Gyventojai ne kartą kreipėsi prašydami išsaugoti laiptus ir įrengti saugią perėją per geležinkelį – po žeme arba viaduką virš bėgių, bet projektuojant europinę geležinkelio vėžę tai nebuvo numatyta ir projekto keisti niekas nesutiko, esą tai labai didina projekto kainą", – aiškino Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

Veda į niekur

Pasak jos, daugybę metų žmonės vaikščiojo laiptais, nors ir anksčiau tai buvo nesaugu, nes perėjos per bėgius nebuvo. "Dabar, kai atsirado europinė vėžė, ypač nesaugu. Ir kai pastatė triukšmą izoliuojančią sienelę, tie laiptai veda į niekur", – apgailestavo seniūnė.

Jos teigimu, laiptais kai kurie kauniečiai kopdavo į viršų Botanikos sodo link, o aleksotiškiai, dirbantys Piliakalnio g. veikiančiose įmonėse, kasdien laiptais leisdavosi žemyn į darbą ir grįždavo namo. "Žmonėms būdavo patogu susisiekti ir su Panemune – nusileidus laiptais Piliakalnio g. važiuoja autobusai", – pridūrė L.Navickienė.

"Geležinkelį kirsti galima tik tam skirtose vietose. Jūsų minimoje vietoje to daryti ir anksčiau nebuvo galima – žmonės per bėgius eidavo savavališkai. Gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę, kadangi ji sprendžia gyventojų susisiekimo tarp skirtingų miesto dalių klausimus", – taip situaciją pakomentavo bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovas spaudai Vidmantas Gudas.

Išardyti – pigiau

"Kai buvo rengiamas "Rail Baltica" vėžės projektas, jokių iniciatyvų iš gyventojų dėl pėsčiųjų perėjos per geležinkelį tikrai nesulaukėme. Kai jau prasidėjo darbai, buvo pastatyti ženklai, draudžiantys pėstiesiems kirsti geležinkelį. Ta vieta niekada nebuvo pritaikyta pėstiesiems", – paaiškino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Anot jo, dabar artimiausia alternatyva iš K.Grybausko g. pasiekti Piliakalnio g. – Europos prospektu. "Pėsčiųjų srautas tais laiptais buvo minimalus. Tai įvertinus, išties būtų neekonomiška statyti viaduką ar įrengti požeminę perlaidą", – dėstė A.Pakalniškis.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas priminė, kad Kaune yra 64 laiptai. Šiemet miesto biudžete jiems prižiūrėti skirta beveik 15 tūkst. eurų. "Už tokią sumą atliekamas tik palaikomasis remontas, jeigu kas nors kur nors sulūžta ar vandalai nulaužia kokius turėklus. Norint išsaugoti senąją dvasią bene daugiausia investicijų reikėtų Kauko laiptams atnaujinti", – svarstė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.