Daugiau kaip milijono eurų ieškinys ir baudžiamoji byla. Buvęs teisėjas, prokuroras ir advokatas Algimantas Degulis greitai turėtų sužinos, ar bus nuteistas už sukčiavimą ir neteisėtą kompensacijų pasisavinimą už patalpas Laisvės al.

Pasisiūlė padėti

Istorija, į kurią įklimpo šiuo metu advokato veikla nebegalintis verstis A.Degulis, prasidėjo daugiau kaip prieš dešimtmetį. Charkove, kuriame jis baigė teisės institutą, vyko buvusių bendrakursių susitikimas. Vienam iš jų, geram bičiuliui Dmitrijui Plotkinui, A.Degulis pasakė, kad Lietuvoje yra įsigaliojęs nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas.
Šia žinia pašnekovas susidomėjo, nes D.Plotkino seneliams Lėjai ir Kopeliui Plotkinams nuosavybės teise iki 1940 metų liepos 22 d., kai jie buvo išvežti į lagerį, priklausė 691 kv. m žemės sklypas ir trys gyvenamieji namai Laisvės al. 94, 94A ir 94B (buvęs adresas Laisvės al. 68–68A).

Paaiškėjo, kad pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą yra D.Plotnikas ir jo brolis Grigorijus Plotkinas. 2001 m. broliai atvyko į Kauną ir savo akimis pamatė, kokie pastatai stovi jų senelių žemėje. Juose yra dabartinės Kauno miesto savivaldybės administracijos patalpos.

Kaip geras draugas ir dar teisininkas, A.Degulis pasisiūlė broliams Plotkinams padėti turtą atgauti. Tačiau netrukus pretendentus į pastatus jis patikino, kad turto natūra atgauti neįmanoma, o jiems priklauso tik kompensacija. Kaip įrodymą advokatas pateikė 2002 m. laikraščio "Kauno diena" publikaciją, kurioje Kauno savivaldybės tarybos nariai juokiasi iš tokios galimybės – negi patalpos bus atiduotos kartu su valdininkais? Tai Plotkinus įtikino, kad atgauti pastatus yra neįmanoma.

Savivaldybė nutyli

Vis dėlto pastatai buvo grąžinti ir A.Degulio iniciatyva parduoti trims šeimoms. Iš karto po to buvo sudaryta nuomos sutartis su savivaldybe. Nors G.Plotkino advokatė prašė teismo skirti laikinąsias priemones ir sustabdyti nuomą, savivaldybė vis tiek viso teisminio proceso metu moka nuompinigius trims nuomotojams. Pinigai įplaukia į vieno iš jų – Egidijaus Noreikos sąskaitą, kuris tikina, kad sąžiningai visiems išmoka, kiek priklauso.

Per pusantrų metų savivaldybė į E.Noreikos sąskaitą pervedė apie 100 tūkst. litų nuomos mokesčio ir apie 20 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nuomos santykiai nuo 2004 m. tęsiasi iki šiol.

"Kauno dienai" pasidomėjus, kodėl savivaldybė nesutiko sustabdyti nuompinigių mokėjimo, konkretaus atsakymo nebuvo gauta. Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigė iš viso nieko nežinantis apie bylą, o Teisės skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė lakoniškai atsakė, kad toks buvo savivaldybės sprendimas.
Bendrojo skyriaus vedėjo Alfonso Jarušausko paprašius pateikti informaciją, kiek per dešimt metų savivaldybė sumokėjo nuompinigių, šis pasiūlė kreiptis tiesiai į nuomotojus, nes be jų sutikimo negalintis atskleisti tokių duomenų.

Tikėjo sąžiningumu

Teismo pateiktame ieškinyje rašoma, kad visą laiką iki 2010 m., visiškai pasitikėdami A.Deguliu, Plotkinai buvo įsitikinę, kad jų atstovas rūpinasi kompensacijomis. Todėl per tą laiką Lietuvos ambasadoje Maskvoje G.Plotkinas pasirašė ne vieną įgaliojimą, leidžiantį A.Deguliui atstovauti jam įvairiose institucijose.

Lietuviškai tik kelis žodžius pasakyti mokantis G.Plotkinas, pasirašydamas dokumentus lietuvių kalba, negalėjo įtarti, kad A.Degulio įgaliojimų, atsiųstų lietuvių kalba, turinys neatitinka sutrumpinto vertimo į rusų kalbą. Vėliau paaiškėjo, kad šiais įgaliojimais jam buvo suteiktos teisės ne tik atstovauti, bet ir atgautu G.Plotkino turtu disponuoti, t.y. jį parduoti.

2010 m. D.Plotkinas su žmona atvyko į Kauną pasimatyti su advokate Dana Žvingiliene. Rankose jie laikė lietuvių kalba parašytą laišką iš Kauno miesto savivaldybės, kurio turinio nesuprato. Jame buvo įrašyta ir pinigų suma, apie kurią atvykėliai nieko nežinojo.

Rašte buvo nurodyta, kad su G.Plotkinu savivaldybė jau visiškai atsiskaitė, todėl advokatė jiems patarė nueiti į savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių.

Nusipirko butą

"Paaiškėjo, kad 2004 m. G.Plotkinui nuosavybė į savivaldybei priklausančius pastatus Laisvės al. 94 ir 94B buvo atkurta natūra", – pasakojo advokatė, kuriai pradėjus aiškintis, išlindo daug kolegos apgaulių.

Paaiškėjo, kad G.Plotkinui 2006 ir 2009 m. buvo išmokėtos dvi didelės piniginės kompensacijos (per 1,6 mln litų) už pastatus Laisvės al. 94A ir 94B. Nė apie vieną iš jų Plotkinai teigė nieko nežinoję.

Dalį Plotkinams priklausančios kompensacijos A.Degulis panaudojo įsigydamas butą Aušros g. Žaliakalnyje. Kai advokatė D.Žvingilienė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, butą jis iš karto perleido savo draugams – advokatei Ingai Blaževičienei ir jos vyrui Arnoldui Blaževičiui. Teigiama, kad pastariesiems ne tik nėra perrašytos buto komunalinių paslaugų sutartys, bet jie realiai ten niekada ir negyveno.

Sieja ryšiai

Kad dalis sumos (beveik 900 tūkst. litų) buvo pervesti A.Degulio nurodymu į DNB banko sąskaitą, Plotkinai taip pat nieko nežinojo. Pinigus A.Degulis pervesdavo į 48 sąskaitas SEB banke doleriais, eurais ir litais. Per apklausą A.Degulis teisinosi, kad tiek daug sąskaitų esą sukūrė manydamas, kad kiekvienam naujam pervedimui reikia naujos sąskaitos.

Neatmetama prielaida, kad sąskaitų skaičius susijęs su SEB banke tuo metu dirbusiu Romualdu Staniu. Jo tėvai, gyvenantys Jurbarke, buvo vieni iš trijų ką tik atgautų patalpų Laisvės al. 94 ir 94B pirkėjų 2004-aisiais.

Kitos dvi poros, kurios tariamai iš G.Plotkino, atstovaujamo A.Degulio pagal įgaliojimą, nupirko dalį pastato, buvo Nida ir E.Noreikos bei Valdas ir Kristina Baranauskai. Viena iš porų (Staniai) ką tik nusipirkę dalį patalpų, tuoj pat vėl jas perleido A.Deguliui ir jo žmonai, bei kitą dalį – savo sūnui Romualdui Staniui, dirbusiam banke.

"Prieš kreipdamasi į teismą apsilankiau Registrų centre ir paprašiau duomenų apie įsigytą G.Plotkino vardu turtą bei šio turto perleidimą kitiems asmenims pagal A.Degulio pateiktus įgaliojimus. Informacija apie mano apsilankymą buvo akivaizdžiai paviešinta, nes po trijų dienų savo vardu įsigytą savivaldybei priklausiusių pastatų dalį A.Degulis su savo žmona perleido savo sesei, gyvenančiai Australijoje", – advokatė D.Žvingilienė neatmeta tikimybės, kad informaciją galėjo būti nutekinta A.Degulio žmonai Rytai Degutienei, dirbančiai VĮ Registrų centro Kauno filiale.

Grąžino žemę Prienuose

G.Plotkino ieškinyje nurodoma, kad A.Degulis ne tik neteisėtai pasisavino turtą, kuris Plotkinams nežinant buvo atkurtas natūra, be jų leidimo jį pardavė ir nepervedė visos jiems priklausiusios kompensacijos. Jo prašymu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę kitoje vietoje.

Kadangi, atkūrus nuosavybę į pastatus Laisvės al. Nr. 94A ir 94B, turėjo būti atkurta ir nuosavybė į žemę po jais, A.Degulis, slapstydamas galus, paprašė, kad vietoj žemės Laisvės al. G.Plotkinui būtų skirti sklypai Šilainiuose ir Prienų rajone.

"Ką tiems žmonėms veikti su žeme Šilainiuose? O Prienuose? Jie net nežino, kur jie yra, nes negyvena Lietuvoje", – piktinosi advokatė. Anot jos, už tokią "dovaną" Plotkinai kiekvienais metais dar turėjo susimokėti mokesčius.

"Jiems pasisekė, kad Šilainiuose grąžintą žemę nupirko kaimynas, bet ką daryti su prašomu grąžinti mišku Prienų rajone, neįsivaizduoju", – sakė advokatė D.Žvingilienė.

Padirbo parašus

Ne mažiau nemalonumų Plotkinai turėjo ir su 48 sąskaitomis SEB banke. Jiems teko ilgai įrodinėti, kad jas atidarė ne jie patys. Juolab kad ant daugumos pervedimų dokumentų puikuojasi padirbtas G.Plotkino parašas – visuomet kitoks ir nepašus į tikrąjį.

Ant šių dokumentų aklą žmoną turintis ir todėl negalintis išvažiuoti iš Maskvos G.Plotkinas pasirašyti negalėjo fiziškai – jis Kaune nesilankė tuo metu, kai buvo atidaromos jo vardu sąskaitos banke, negalėjo kontroliuoti pinigų judėjimo šiose sąskaitose.

Advokatė pasakoja, kad 2005 m. su broliu į Kauną atvykęs G.Plotkinas niekaip negalėjo suprasti, kodėl jų draugas A.Degulis ragina juos aplankyti Palangą, Druskininkus, Trakus, kad tik jie nebūtų Kaune. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo atsargumo priemonė, kad Plotkinai patys neišsiaiškintų, kas vyksta su jų turtu ir nenueitų į savivaldybę išsiaiškinti nuosavybės atkūrimo jo vardu klausimų.

Nori atgauti pinigus

Iškėlus civilinę bylą Kauno apygardos teisme prasidėjo turto perleidimai, tad G.Plotkinas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A.Degulis kaltinamas sukčiavimu ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimu – už tai gresia iki dešimt metų kalėjimo.

Tačiau, anot D.Žvingilienės, Plotkinai nenori, kad juos apgavęs bičiulis, buvęs prokuroras, teisėjas ir advokatas būtų nuteistas, jie nori atgauti prarastus pinigus – daugiau kaip keturis milijonus litų.

"Grigorijus nenori, kad jis kalėjime sėdėtų. Jis tik nori sužinoti, kaip jam bus atiduoti pinigai", – Plotkinai negalėjo patikėti, kad juos apgavo A.Degulis, kurį gerai pažinojo 40 metų.

Jų motina net buvo išmokusi gaminti lietuviškus patiekalus, kuriais vaišindavo A.Degulį jam viešint Rusijoje. Pasak advokatės D.Žvingilienės, pats A.Degulis teisme savo kaltę neigia, tačiau telefoninių pokalbių su D.Plotkinu stenogramose jis ne kartą tikina, kad bylą Plotkinai laimės.

Kaltės nepripažįsta

Vis dėlto, A.Degulis savo kaltės nemato. "Atgavo žmonės nuosavybę, o dabar nori daugiau. Tuo ir viskas pasakyta", – "Kauno dienai" pareiškė A.Degulis.

Jis tikino, kad esą buvo padaryta viskas, jog G.Plotkinas savo nuosavybę atgautų. Paklaustas, ką tuomet galvojo sakydamas Plotkinams, kad bylą jie laimės, A.Degulis atsakė, kad taip bandė juos paguosti.

"Nežinau, ar jie tikrai laimės. Aš taip juos raminau", – A.Degulis nežino, kaip jaučiasi Plotkinai, nes ilgametė draugystė nutrūko.

"Draugystės negaila. Gaila, kad viskas taip pakrypo", – pasak jo, per visą teisminį procesą jis su Plotkinais daugiau nebendravo.

Neturėjo grąžinti

Civilinėje byloje ieškovas G.Plotkinas prašydamas naikinti A.Degulio sudarytus sandorius, prašo taikyti restituciją, kad viskas būtų grąžinama į pirminę padėtį. Tai yra patalpos turi būti grąžintos G.Plotkinui, nes šiuo metu jis neturi jokios galimybės gauti už šias patalpas kompensacijos.

Žvelgdama atgal, advokatė D.Žvingilienė tikina, kad savivaldybės pastate esančios patalpos iš viso negalėjo būti grąžintos natūra, juolab kad Plotkinams jų visiškai nereikia. Teisininkę stebina, kaip savivaldybė patalpas pastatuose Laisvės al. 94A ir 94B galėjo grąžinti natūra.

Pats A.Degulis baudžiamojoje byloje teismo posėdyje yra sakęs, kad nuosavybės teisės į pastatus buvo atkurtos kelerius metus minant kelius pas valdininkus, nurodo net konkrečias valdininkų pavardes.

Dar vasario 25-ąją Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje turėjo išklausyti A.Degulį ir jam atstovaujantį advokatą, tačiau A.Degulis susirgo. Tai ne pirmas atvejis, kai buvęs advokatas A.Degulis nepasirodo teismo posėdžiuose. Kitas bylos svarstymas numatytas balandžio mėnesį.

Advokatė D.Žvingilienė teigė ilgai dvejojusi, ar kelti bylą savo kolegai, tačiau ją palaikė advokatų bendruomenė. Dabar ji tikisi, kad A.Degulis išdrįs pasirodyti teisme ir tarti savo galutinį žodį.