Pasaulio lietuviai Kaune nardys po mokslo gelmes

Pradžia prieš 50 metų

Iš įvairių pasaulio šalių į Lietuvą trumpam sugrįžę lietuviai siekia padiskutuoti apie mokslo kokybę, atrasti naujų minčių, kaip suvienyti mokslo atstovus bei kokie iššūkiai laukia.

Pirmasis pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas įvyko prieš 50 metų. Už Atlanto renginį surengę lietuvių mokslo atstovai tikino, kad tąkart buvo siekis pasižiūrėti, kaip sekasi įvairių profesijų mokslininkams.

„Pirmajame simpoziume sakydamas sveikinimo kalbą, nesitikėjau, kad ją dar kartą reikės sakyti po 50 metų. Anuomet buvo įdomu, kaip sekasi visose srityje išsibarsčiusiems pasaulio lietuviams. Tai buvo galimybė suburti tiek humanitarus, tiek technikos srities mokslininkus“, – šių metų pasaulio lietuvių mokslo renginyje prisiminė vienas simpoziumo iniciatorių prof. Algirdas Avižienis.

Prof. Algirdas Avižienis

Buvo nuspręsta simpoziumus mokslo tema rengti kas keturis metus. Tačiau ne visuomet išėjo drausmingai susirinkti. XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą nuspręsta surengti Kaune, kuris neretai vadinamas Lietuvos mokslo lopšiu.

Be to, simpoziumas simboliškai pažymi 2019-uosius metus, kuriuos Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šiemet yra ir Lietuvių chartijos 70-metis, tad mokslo simpoziumas kartu leidžia pasaulio lietuviams susiburti ir paminėti reikšmingas progas.

Renginio svarba

Į pasaulio lietuvių simpoziumą mokslo entuziastai atvyko iš vienuolikos šalių. Sveikinimus perdavė ir valdžios atstovai.

„Manau, kad simpoziumas turi labai didelę reikšmę ir būtina sukviesti pasaulio lietuvių šviesuolius. Šis renginys davė daug impulsų Lietuva, atkuriant kitokį akademinį pasaulį, kuriame yra ir laisvė, ir sąžiningumas. Šie žmonės yra laisvi, nes jau turi pareigą kurti Lietuvą, nesvarbu, kur tie lietuviai žvirbliai po pasaulį pasklidę“, – apie renginio svarbą kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Šis renginys davė daug impulsų Lietuva, atkuriant kitokį akademinį pasaulį, kuriame yra ir laisvė, ir sąžiningumas.

Simpoziumą po savo stogu priglaudė Vytauto Didžiojo universitetas. Jo profesoriai taip pat matė didelę prasmę suburti pasaulio lietuvius ir atrasti naujų impulsų mokslo srityje.

„Šį kartą bandome simpoziumo pratęsimą padaryti simboliniame pavidale, nes bendradarbiavimo tarp pasaulio mokslo lietuvių beveik nebelikę. Mes matome, kad yra prasmė kažką tokio daryti, nors iš anksto negali pažadėti jokio rezultato, nes nežinia, kaip pasisuks diskusijos. Mums nereikia labai disciplinuoto, savo srityse pasiekimais besidalijančių mokslininkų formato, mums norisi suburti įvairialypę publiką, kad ji sėdėdama vienoje didelėje kavos pertraukoje pati sugalvotų, kas yra mums šiai dienai prasminga ir kas iš tikrųjų rūpi, kaip sugrąžinti protą prie mūsų bendrųjų reikalų svarstymo“, – tikino vienas simpoziumo organizatorių prof. Egidijus Aleksandravičius.

Prof. Egidijus Aleksandravičius

Diskusijų ašys

Penktadienį iš šeštadienį vyks pagrindinės simpoziumo diskusijos. Jų metu pasaulio lietuviai išsakys savo poziciją įvairiomis su mokslu susijusiomis kryptimis.

Pasaulio lietuviai, demonstruodami meilę savo kraštui, diskusijų metu ketina aprėpti universitetų ir mokslo žmonių misiją, fundamentinių ir taikomųjų mokslo tyrimų santykį gamtos ir technikos moksluose,universitetinio išsimokslinimo vertę bei koks mokslo žmogus norėtų šalyje būti ar kas lemia lietuvių tapatybę.

„Visada būdavo, kad po tokių diskusijų Lietuvos švietimo sistema pagauna naujų vėjų. Juk ir po vien iš simpoziumų, buvo atkurtas VDU universitetas, kaip kolektyvinė, sutelktinė patirtis. Tai buvo žmonių, kurie sėkmingiausiuose pasaulio universitetuose susibūrė ir išgrynino, kokio universiteto reikėtų. Žinojo, kaip pakeisti posovietinį mentalitetą. Tad ir dabar nežinia, kokios idėjos gali užgimti“, – apie tai, kad mokslo diskusijos gali pakrypti nežinoma kryptimi kalbėjo E.Aleksandravičius.