Pakaunėje daugėja milijoninių fermų

Kauno rajone jau veikia dvi milijoninės fermos. Jos įspūdingos ne tik augintinių skaičiumi, bet ir pastatų mažumu. Vienoje jų auginami Kalifornijos sliekai, o antroje – svirpliai. Mažutės bendrovės, kurios dirba tik šeimos nariai, gaminami ir originalūs galutiniai produktai.

Idėją pasufleravo "Fazer"

Norvegijoje savam verslui kapitalą kaupęs Donatas Glušauskas dairėsi nišos, domėjosi inovacijomis ir ateities maistu. "Ir visiškai atsitiktinai per užsienio žinių kanalą pamatėme reportažą apie tai, kad Skandinavijoje "Fazer" pradėjo kepti duoną su svirpliais. Tai buvo 2017 m. vasaris, o balandį jau apsilankėme įmonėje, netrukus iš jų parsivežėme pirmuosius svirplių kiaušinius ir įrangą, tapome partneriais ir dvejus metus teikėme svirplius "Fazer", – verslo pradžią prisiminė bendrovės "Acheta" direktorius.

Netradicinio verslo savininkas čia pat praplėtė lakonišką įžangą, liudijančią, kad ne viskas buvo taip paprasta. Kaip užauginti svirplius, Donatas su broliu Mariumi mokėsi dvejus metus, tyrinėjo, kaip pagaminti svirplių produktus. Dar pusės metų prireikė, kol bendrovė gavo visus veiklai reikalingus dokumentus,

Pasak direktoriaus D.Glušausko, bendrovė "Acheta" pajėgi pagaminti apie 200 kg svirplių produktų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Jei jau imamės tokio įdomaus verslo, turime pagaminti patį geriausią produktą", – taip išsikeltus tikslus įvardijo bendrovės direktorius. Kiti gamintojai iš svirplių išgauna 50–55 proc. baltymų, o "Acheta" – 65 proc. Tokiam rezultatui išlaikyti svarbu patalpų, kuriose auginami svirpliai, temperatūra, drėgmė, šviežias oras, sterilumas, augintinių maistas. Fermoje Altoniškių kaime (Zapyškio seniūnija) svirpliai maitina specialiu Suomijoje iš ekologiškų grūdų pagamintu pašaru. "Karantino metu, kai užstrigo siuntos, svirplius maitinome obuoliais. Tačiau auginant tokį skaičių, tai ne išeitis. Vaisiai ir daržovės greitai genda, todėl dėl šviežio pašaro trūkumo visa kolonija gali nugaišti", – pabrėžė verslininkas.

Fermoje nustebina augintinių skleidžiama melodija – tai svirplių vilionė daugintis. Ciklas nuo kiaušinėlio padėjimo iki nariuotakojų tinkamumo apdoroti maistui užtrunka 32–34 paras. Užaugęs svirplys sveria apie 0,3 g, o išeiga – 30 proc. "Įsivaizduokite, kiek jų reikia užauginti, norint gauti 1 kg miltų ar džiovintų svirplių", – šypsojosi D.Glušauskas.

Gausina produktų krepšelį

80 kv. m patalpoje šiuo metu knibžda apie 1 mln. svirplių. Kai jie užauga, dalis paruošiama maistui, o kiti paliekami reprodukcijai. Fermoje tilptų apie 4 mln. augintinių, tačiau, kol rinka pratinama prie naujo produkto, broliai verslo plėsti neketina. Šiuo metu daugiausia investuojama į pakuotę, edukaciją. "Pradėję reklamuoti svirplių produktus supratome, kad žmonės nežino, kuo naudingi svirplių gaminiai, dėl to darome nemažai degustacijų ir pristatymų. Kol kas žmonės labiau perka iš smalsumo. Noriu, kad pasirinkimas peraugtų į kitą stadiją – kad būtų perkama kasdienei mitybai", – sakė D.Glušauskas.

Verslininko žodžiais, džiovintuose svirpliuose itin daug baltymų – net iki 65 proc., arba beveik dvigubai daugiau nei jautienoje. Geležies kiekiu jie lenkia špinatus, produkte taip pat gausu skaidulinių medžiagų. Prieskoniais pagardintiems džiovintiems svirpliams nereikia jokio papildomo paruošimo – galima valgyti tiesiai iš pakelio, gardinti salotas, patiekti kaip užkandį. Tiek šiame produkte, tiek miltuose nėra laktozės, glitimo ir GMO.

Vos kelis mėnesius veikianti bendrovė jau gali pasiūlyti natūralius ir šešių skirtingų skonių džiovintų svirplių užkandžius ir miltus. Jų įsigyti galima internetu arba penkiose parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Vilkaviškyje ir Zapyškyje.

Šiuo metu baigiami kurti dar keli produktai su svirplių miltais. Vienas jų – traški duonelė. Kol kas milijoninėje fermoje ir produktų iš svirplių gamybos "fabrike" sukasi tik Donatas ir jo brolis Marius, tačiau, atsiradus naujų gaminių, reikės dar mažiausiai keturių darbo rankų.

Per mėnesį "Acheta" pajėgi pagaminti apie 200 kg svirplių produktų. "Kol kas viską darome vietoje ir patys, kai jau turėsime daug produktų ir išaugs paklausa, gamybą perduosime specializuotoms įmonėms", – planais dalijosi pašnekovas.

Užaugęs svirplys sveria apie 0,3 g. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nori dirbti savo malonumui

Kitos milijoninės fermos savininkė Dovilė Padūmienė netradiciniame versle sukasi jau devinti metai. Koks jis, sufleruoja pavadinimas Kalifornijos sliekų ferma "Sliekynė". Ji dar gigantiškesnė, nes čia gyvena apie 10 mln. sliekų.

Stankūnų kaime (Vandžiogalos seniūnija) gyvenanti ir dirbanti verslininkė patikino, kad abu produktai – sliekai ir jų gaminamas biohumusas – vienodai pelningi. Sliekus perka ne tik norintys verstis sliekų auginimu ir biohumuso gamyba, bet ir žvejai. Tiesa, žūklei jūroje fermos augintiniai yra per maži. Biohumuso pirkėjų ratas platesnis: tai daržininkai, sodininkai, gėlininkai. "Kol kas tik su medikais nebendradarbiaujame", – patikino Dovilė. Anot jos, biohumusas tinka ir purvo vonioms.

Neseniai savo verslą pradėjęs D.Glušauskas karantiną išnaudojo leidimams gauti, o D.Padūmienė šį laikotarpį vadina itin puikiu jos verslui. "Karantinas uždarė visus namuose. Žmonės naujai atrado balkonus: puošė juos gėlėmis, ėmė auginti prieskoninius augalus ar pavertė mini daržais su salotomis ir žemaūgiais pomidorais. Atsirado didžiulis biohumuso poreikis. Ne visos parduotuvės suskubo organizuoti prekybą internetu, todėl pirkėjai, suradę kontaktus, patys atvažiuodavo į ūkį apsipirkti. Mums tai buvo labai darbingas metas", –  pasakojo moteris.

Netgi itin suklestėjusi prekyba D.Padūmienės nepaskatino plėstis. "Esame ant ribos. Jei galvotume plėstis, reikėtų komercializuotis, samdyti žmonių, šeimos jėgų nepakaktų. Kai samdai darbuotojų, prie jų prisiriši ir nebesi laisvas. Norime dirbti savo malonumui ir išlaikyti kokybę", – patikino Kalifornijos sliekų fermos "Sliekynė" savininkė.

Postūmiu tapo dėdės dovana

Prieš užsukant verslą, šeima buvo įsigijusi namą su 9 a sklypu. "Žemė jame buvo nederlinga, morkos užaugdavo kaip špygutės. Su kaimyne vis pakalbėdavome, kad parduotuvėje neįmanoma nusipirkti geros žemės, vien tik durpių, kurios padidina dirvožemio rūgštingumą. O savo darže pilti mineralinių trąšų nesinorėjo", – prisiminė Dovilė.

Kartą nuvažiavus į svečius pas dėdę, Dovilė išdėstė šią problemą. "Dėdė padovanojo kibirą sliekų. Grįžusi juos išpyliau į kompostinę. Didelių stebuklų nesitikėjau. Pavasarį prakrapščiau tą kompostinę, apsidžiaugiau, galvoju, geras, šiukšlių krūva tapo maloniu pačiupinėti dalyku. Biohumusą išbarsčiau darže – kai užderėjo braškės, akys ant kaktos išlipo. Tuomet patikėjau, koks tai naudingas produktas", – pasakojo ūkininkė.

Netgi itin suklestėjusi prekyba D.Padūmienės nepaskatino plėsti verslo. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Kadangi motinystės atostogos jau ėjo į pabaigą ir buvo metas grįžti į darbą, moteris apsisprendė jį mesti ir pradėti savo verslą. Žinoma, sliekų bandą padaugino ne iš kibiro dovanotųjų, juos paliko kompostinėje, kad nereikėtų, kaip juokavo, keisti registracijos vietos. Nors šie bestuburiai gyvūnai labai vislūs, būtų tekę ilgai laukti, kol banda padidės iki norimo dydžio, todėl D.Padūmienė nusipirko 250 kg sliekų.

Kol kas žmonės labiau perka iš smalsumo. Noriu, kad pasirinkimas peraugtų į kitą stadiją – kad būtų perkama kasdienei mitybai.

Fermos savininkės žodžiais, sliekus užtenka kartą per savaitę pašerti, žiemą jie iš viso miega. Miegojimo tarpsnis priklauso nuo temperatūros, kuo ilgiau šalta, tuo ilgiau neatsibunda ir sliekai. Jiems maitinti D.Padūmienė perka galvijų ir arklių mėšlą. Pridėjusi šiaudų, medžių lapų, pagamina kompostą. "Iš karto mėšlo duoti negalime, nes jis, gavęs deguonies, pradeda kaisti. Sliekai – gyvi padarai, jiems maksimali kritinė temperatūra yra apie +40 °C, aukštesnėje sliekai iškeptų, būtų nebe ferma, o sliekų troškinys", – vaizdžiai priežiūros niuansus dėstė pašnekovė.

Šeriant į 1 kv. m pilama 50 l komposto. Kai sliekai jį suėda, gaunamas biohumusas, kuris jau neturi mėšlo kvapo, yra birus ir purus. "Kai vermiložes (specialias dėžes – red. pastaba) pripildome iki tam tikro aukščio, sliekai perkeliami. Šis darbas užtrunka nuo savaitės iki pusantro mėnesio, priklausomai nuo to, kiek sliekų reikia perkelti. Jie apgyvendinami naujoje vermiložėje, joje neįdarbinti sliekai parduodami, o senojoje biohumusas brandinamas. 100 proc. išrankioti sliekų iš biohumuso neįmanoma, neperkelti žūsta, virsdami amino rūgštimis", – sakė Dovilė.

Iš 1 t mėšlo sliekai pagamina 150–200 kg biohumuso. Dėl turimų augalams naudingųjų maisto medžiagų 1 t biohumuso prilygsta 10–15 t mėšlo. "Kaimynai nesiskundžia, kad smirdi, nereikia šakėmis mojuoti ir sklaidyti krūvų mėšlo. Smagiai pabarstai nedidelius kiekius biohumuso – 4–5 l į 1 kv. m – ir lauki derliaus", – tvirtino "Sliekynės" savininkė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
"Norvegijoje savam verslui kapitalą kaupęs Donatas Glušauskas dairėsi nišos" Donatas buvęs įmonės Domagus, UAB, savininkas, kuris bankrutavo ir neatsiskaitė su tiekėjais. Atsargiai!!!

Algirdas Žalias

Algirdas Žalias portretas
Žvirbliukas gali paspringti ,ornitologai turi ginkluotis brauninkais ir puškietomis ir vėganai lazdomis ,vabzdžių kankintojus pagavus cipėn ir maitinti maistingomis musių lervomis kol tautininkai gindami moralinius mūsų tautai patiekalus nuspręs ar galima ėsti viska kas šliaužia juda smirda ar kvepia malti į miltus ir brukti pakeliaiviams ,kaip mano anūkas pasakė,o pats ta patiekalą valgei. Skanaus apetito ,bon appetit.

Cha

Cha  portretas
Gal aš kol kas tų svirplių neėsiu. Na, nebet būtų visiškas badas, o dabar tai man kiaulaitė skaniau, nors neišmanėliai žydai ir jos nevalgo...
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių