Vyras nuskendo
Sausio 1-ąją Kauno rajone, Gervėnupio kaime, per šalį nuvilnijo tragiška žinia. Keturračiu važiavusi pora pateko į nelaimę – transporto priemonė apvirto, nudardėjo nuo šlaito ir įsmuko į tvenkinį. Moteriai pavyko pačiai išsikepurnėti ir pasiekti krantą, tačiau vyras atsidūrė po ledu ir nuskendo. Narams teko ieškoti jo kūno, nors keturratis buvo rastas vos už metro nuo kranto.
„Narų komandą dažniausiai kviečia jau nutikus nelaimei, kai tenka ieškoti kūno“, – sakė vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas, naras ir narų vadovas Nerijus Kalasauskas. Pokalbyje dalyvavo ir ugniagesiai gelbėtojai, narai Ramūnas Okunevičius, Antanas Matulionis, Edvinas Stankis.
Jie džiaugėsi, kad incidentų mažėja – žmonės tampa sąmoningesni, atsakingai tikrina ledo būklę, naudoja saugos priemones, pavyzdžiui, žvejai dėvi specialius kostiumus, turi ledo roges, smaigus. „Džiugu, kad ir švietėjiška veikla duoda vaisių, bet pavojų vis dar netrūksta“, – komentavo gelbėtojai.
Šiandien kiekvienoje ugniagesių komandoje dirba apmokyti narai, turintys specialią įrangą: ledo roges, smaigus, specialius kostiumus, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau. Į iškvietimus vyksta arčiausiai esantys gelbėtojai.
Narai nuolat treniruojasi – imituoja skendimo situacijas, pašalus tyčia renkasi ploną ledą, nes būtent tokiomis sąlygomis nutinka daugiausia nelaimių.
Bėdų nestinga
Nors jau kelias savaites neatsikvėpdamas spaudžia šaltukas, šiuo metu daugelyje vandens telkinių padėtis gali būti itin klastinga. Po užšalimo daug snigo, o sniegas tapo tarsi apsauginiu sluoksniu, jis neleidžia tvirtėti ledui ir formuotis saugesniam jo storiui.
„Pats esu žvejys, seku visas naujienas. Šiemet jau nemažai žvejų yra „maudęsi“. Patyrę žvejai yra pasiruošę tokiems netikėtumams – turi visas saugumo priemones, kurios jiems padeda išlipti“, – pasakojo narų vadovas.
Dauguma Lietuvos ežerų, kaip įvardijo pašnekovas, padengti 3–15 cm storio ledu, tačiau vienoje to paties telkinio vietoje ledas gali būti saugus juo vaikštinėti, o už kelių žingsnių – neatlaikyti žmogaus svorio ir žvejys ar pramogautojas gali įsmukti į ledinį vandenį.
„Net jeigu ir atrodo, kad saugu, neikite be saugumo priemonių: smaigų, virvės, ledo rogių, pripučiamos liemenės ar neskęstančio kostiumo“, – perspėjo gelbėtojai.
Ypač pavojinga pavasarį. Nors ledas atrodo apgaulingai storas, jis dėl atšilimo būna iškorėjęs ir išlaiko gerokai mažesnį svorį. Jei žiemos pradžioje 5 cm storio ledas gali atlaikyti žmogų, pavasarį net 10 cm storio ledas gali lūžti. Jis išlieka apgaulingai storas, bet būna labai susilpnėjęs.
Virto spąstais
Esant permainingiems orams, saugus ledas gali žaibiškai virsti spąstais.
„Man labai įsiminė atvejis, kurį teko patirti pačiam. Buvau jaunas. Ryte atvažiavome žvejoti. Pašalę, viskas gražu. Pasitikrinome ledą – apie 10 cm storio. Nuėjome beveik iki ežero vidurio, žvejojome. Išlindo saulutė, tapo smagu, „faina“. Striukes numetėme, net ir pirštinių nebereikėjo. Žuvis kimba. Atvažiavo dar keli žvejai, su daiktais nuo kranto ėjo mūsų link. Ir staiga tik mukt ir įlūžo“, – pasakojo N. Kalasauskas.
Kai minėti žmonės išsikapstė ir pasiekė krantą, N. Kalasauskas su draugais sunerimo dėl savo situacijos. Ryte buvo pašalę, tačiau dieną, kai saulė orą įšildė vos ne iki dešimties laipsnių šilumos, ledą staigiai atleido, jis tapo minkštas, lūžtantis.
Nieko nelaukę jie nusprendė traukti į krantą. Šiaip ne taip grįžo neįlūžę, bet padėtis buvo įtempta. Padėjo tai, kad ėjo pamažu, kuo platesniais žingsniais, beveik neatkeldami kojų ir laikydamiesi atstumo, ne visi vienoje krūvoje.
„Žuvį parsinešiau“, – šyptelėjo sudėtingomis akimirkomis pasidalinęs gelbėtojas.
Jam yra tekę įsmukti Kuršių marių tolybėje – maždaug penki kilometrai nuo kranto. Ledas tuomet buvo apie 30 cm storio, buvo važinėjama keturračiais, rogėmis. Atsistojo vietoje, kur buvo sniego, ir tai buvo jo klaida. Toje vietoje dėl sąnašų ir sniego buvo susidaręs greitai lūžtantis sausledis. „Eketė buvo paruošta“, – dėl to, kad įlūžęs žvejybą tęsė toliau N. Kalasausko kolegos narai nesuabejojo.
Geriau nelipti
Gelbėtojai pataria vadovautis taisykle: jeigu nesate 200 proc. įsitikinę, kad ledas atlaikys, kad saugu juo eiti, nelipkite ant jo.
Neikite ant plonesnio nei 7 cm ledo. Neškitės peikeną.
„Neikite ant plonesnio nei 7 cm ledo. Neškitės peikeną“, – pridūrė kitas pašnekovas, paminėjęs išaštrintą sunkų metalinį strypą-kirtiklį, naudojamą poledinės žūklės metu prakirsti 7–15 cm ledui, taip pat skirtą nustatyti ledo tvirtumui ir storiui.
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau tam, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.
Maži vaikai negali eiti ant ledo vieni – tik su suaugusiųjų priežiūra.
Suaugusiesiems ant ledo taip pat rekomenduojama eiti su kompanija, kad vienam niurktelėjus, kitas galėtų iškviesti pagalbą. Aišku, eiti išlaikant atstumą, kad abu ar visi neatsidurtų vandenyje.
Automobiliais ant užšalusių vandens telkinių važiuoti draudžiama esant bet kokio storio ledui.
Visi žino, bet priminti verta, kad šaltu oru šildytis geriausia – karšta arbata, kakava ir kitais karštais gėrimais. Alkoholis nešildo, o atvirkščiai – priverčia organizmą greičiau atvėsti, nes praplečia kraujagysles.
Svarbios detalės
Kaip elgtis išvydus nelaimę? Visų pirma skambinti 112.
„Jeigu nesi tikras, kad sugebėsi išgelbėti, nelįsk į vandenį – pats gali žūti. Geriau ieškoti parankinių priemonių ir nelaimėlį gelbėti būnant krante. Ištiesti šaką, striukę, kad žmogus galėtų įsikibti ir taip būtų galima jį ištraukti. Dar vienas patarimas – surasti plastikinį butelį ir jį tuščią, užsuktą numesti į bėdą pakliuvusiam žmogui. Oro pilnas butelis padės jam ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje“, – vardijo R. Okunevičius, A. Matulionis, E. Stankis.
Skęstančiajam galima ištiesti medžio šaką, pagalį ar lentą, virvę, buksyravimo diržą ar kitą daiktą, bet ne ranką. Tokiu atveju pats gali būti įtrauktas į vandenį ir eketėje kapanositės dviese.
N. Kalasauskas ateidamas į tarnybą jau turėjo nemažai patirties ant ledo – jis žvejys. Vienas iš punktų, kuriuo papildė savo žinių bagažą – patarimas, ką daryti, jeigu matai, kad įlūžus nepavyks iš vandens išlipti ant ledo. „Siūloma nesimuistyti, padėti ranką ant ledo ir leisti jai prišalti“, – netikėtą išeitį pasiūlė pašnekovas. Kol atvyks gelbėtojai, tai neleis įsmukti į eketę dėl nuovargio ar netekus sąmonės.
Turint jėgų, galima bandyti laužti ledą į kranto pusę ir taip pasiekti žemę.
Lyg iš vakarėlio
Kokia padėtis Lampėdžio ežere? Jis užšąla visas gana tolygiai, nėra didelių šaltinių, kurie paplautų ledą, tad ant jo ganėtinai saugu. Tačiau vis tiek negalima elgti beatodairiškai.
Gelbėtojai pasidalijo įspūdžiais iš vienos prevencinės akcijos, vykusios ant apledijusio Nevėžio. „Žvejų buvo daugybė – du ar trys šimtai. Ėjome pilnai apsirengę, su smaigais, peikenomis tikrinome ledą. Vos žengėme į šoną, žvejai suriko: „oi, į tą pusę neikit, ten srovė, ten būna plonesnis ledas, geriau eikite šia puse“. Jie ledą ištikrinę, žino geriau nei mes ir perspėja vieni kitus“, – džiaugėsi narai.
Sutikti žvejai dažniausiai būna puikiai pasiruošę žvejybai žiemos sąlygomis: specialūs kostiumai, specialūs batai, pirštinės. Tačiau per speigą yra tekę sutikti žveją, kuris, kaip susidarė įspūdis, į žvejybą atėjo lyg iš vakarėlio: apsimovęs džinsus, apsiavęs lakuotus batelius. Pasiteiravus, ar nešalta, atsakė, kad viskas labai gerai.
Užšąla įranga
Narai pasakojo, kad nardydami pusvalandį dar jaučiasi komfortiškai, vėliau ima darytis šalta.
Gelbėtojai prisiminė nelaimę, kai Kauno rajone iš pirties į eketę kūdroje įšokęs žmogus iš jos taip ir neišnėrė – dingo po ledu. Kūno atvykę ieškoti narai dirbo itin sudėtingomis sąlygomis, nes lauke spaudė kone dvidešimties laipsnių šaltis.
„Eketes pjauni, neri, įranga greitai užšąla. Neri, bandai įkvėpti, bet jauti, kad negali, nes viskas stingsta. Keitiesi įrangą ir vėl neri. Apskritai po ledu nerti yra pavojinga. Kiekvieną kartą smarkiai rizikuojama“, – pasakojo N. Kalasauskas.
Tuomet kūno buvo ieškoma tris dienas. „Žmogus nuskendo, bet pakilo ir įšalo lede. Labai nestandartinė situacija. Kūdra nedidelė, kūnas tikrai joje, tačiau neįmanoma rasti“, – prisiminė N. Kalasauskas.
Trikampė eketė
Narai turi patarimų ir žiemiškas maudynes mėgstantiems žmonėms. Nepakanka išsipjauti siaurą eketėlę, į kurią vos vos telpama. Tai labai pavojinga. Jeigu rankos nuslystų nuo kraštų, atsidurtumėte po ledu.
„Dar grėsmingesnė situacija – kai į nedidelę eketę bandoma įšokti. Dėl inercijos jėgos nepavyks išnerti toje pačioje vietoje, kur panėrėte, tad atsidursite po ledu, o po juo sunku susigaudyti, į kurią pusę yra eketė“, – sakė kitas į pokalbį įsitraukęs naras.
Patariama, kad eketė būtų ne mažesnė nei 1 m pločio ir 1 m ilgio. Dar vienas variantas – pjauti trikampę eketę arba kad ji būtų pailga, vedanti iki pat kranto. Jeigu maudomasi tamsiu paros metu, eketę būtina apšviesti. Ir svarbiausia – niekada į maudynes nesileisti vienam.
Naujausi komentarai