Kulautuvos miestelis Kauno rajone šeštadienio vakarą vienuoliktą kartą tapo dainuojamosios poezijos šventove. Akacijų giraitė ir pušynas į savo prieglobstį priėmė festivalį „Akacijų alėja“.

Lyg piknikas

Gitaros skambesio išsiilgę klausytojai, kaip ir pernai, buvo raginami festivalį pasiekti laivu, lankytojų patogumui iš Kauno pajudėjo daugiau autobusų, tačiau daugelis rinkosi automobilius.

„Automobilių srautai buvo ne ką mažesni negu pernai. Atsižvelgę į skaudžią praėjusių metų patirtį, kuomet sunkiai susitvarkėme su transporto srautais, šiemet geriau pasiruošėme jų reguliavimui. Kol kas iš žmonių nusiskundimų nesulaukėme. Miestelis yra per mažas priimti tokį kiekį mašinų. Ateityje organizatoriams derėtų pasirūpinti papildomais informaciniais ženklais, nurodančiais, kur statyti automobilius“, -  pasakojo Raudondvario nuovados viršininkas Egidijus Druktenis.

Sunki dalia teko į vietas arti scenos nusitaikiusiems žiūrovams- jiems teko pajusti, ką reiškia lipti per galvas, mindyti ant žolės patiestus užklotus ir išlieti kitų gėrimus.

„Festivalis tampa atviru pikniku. Plotas nuklotas pledais, visi užkandžiauja“, - diskutavo susirinkusieji. Nors ilgiausios eilės nusitęsė šalia čeburekų prekystalio, visgi daugumai susirinkusiųjų užvis svarbiausia buvo muzika.

Penkių valandų festivalio programa prasidėjo jo prodiuserio, „Akacijų alėjos“ tėvu vadinamo Virgio Stakėno parašytu himnu.

Įžangos koncertas buvo patikėtas jauniesiems dainuojamosios poezijos atlikėjams.

„Jie talentingi, turintys savitą braižą, dideles galimybes. Tačiau brendimas atneša įvairių permainų. Atlikėjai susipras, ar jų aistrą dainuojamajai poezijai lėmė šio žanro populiarumas, ar tai - jų gyvenimo kelio pasirinkimas. Svarbiausia jiems - darbas. Šios kartos žmonės per artimiausią penkmetį įžengs ir į didžiąją dainuojamosios poezijos sceną“, buvo įsitikinęs Vilniaus mokytojų namų projektų vadovas ir ilgametis dainuojamosios poezijos renginių organizatorius Juozas Žitkauskas.

R.Kazlas natų nepažįsta

Didžiajame festivalio koncerte šiemet kartu su publikos mėgstamais bardais, kitaip nei įprastai, pasirodė populiariosios muzikos dainininkai - Deivis, Jurga Šeduikytė ir Mantas Jankavičius.

Jų koncerte nuskambėjo ir neseniai sukurtos ar ilgai slėptos baladės, galinčios pretenduoti į dainuojamosios poezijos žanrą. Pirmąsyk į sceną kilo ir šeimyninis Sauliaus ir Jokūbo Bareikių duetas.

Bene didžiausio susidomėjimo sulaukė aktoriaus Rolando Kazlo kaip dainininko debiutas.

R.Kazlo prisistatyme ir intarpuose tarp kūrinių pakako jam būdingo humoro ir ironijos, tačiau dainos toli gražu nebuvo juokingos. R.Kazlo lyrika harmoningai derėjo greta gausių akomponavusių instrumentų sąskambių. Po gausių plojimų aktoriui teko lipti į sceną dar kartą.

R.Kazlas prisipažino nepažįstąs natų, o susidomėjusiai publikai atskleidė dainų kūrimo receptą: „Tiesiog paniūniuoju muzikantams, o natų aukščius nurodau rodyklėmis aukštyn - žemyn. Todėl muzikantai privalo būti itin geri“, - juokėsi R.Kazlas.

Įsimylėjėlių metas

V.Stakėnas savo baladžių programą pradėjo „Dainos teatro“ kūriniu „Rytiniame autobuse“. Bardo teigimu,  tai malonioji atlikėjo duoklė Vytautui Kernagiui, davusiam pradžią šio žanro pakilimui.

V.Stakėnas šmaikščiai pristatė Aleksandrą Makejevą, įpindamas erotinių pasisakymų, peraugusių į atvirą A.Makejevo dialogą su žiūrovais pasirodymo metu.

Nusileidus Kulautuvos saulei, pakilo Domanto Razausko žvaigždė, patraukusi publiką savo nuoširdumu. Pirmoji daina „Tamsioji mėnulio pusė“ įnešė tylą ir susikaupimą, o įsimylėjėlius paskatino priglusti vienas prie kito.

Paskutiniai atlikėjai Kulautuvą pripildė Vytauto Kernagio dvasios. „Avenue Acoustic“ tęsia savo koncertinę programą „Kitoks Vytautas Kernagis“ ir pristatė savas maestro kūrybos interpretacijas. Dalis atliekamų dainų aranžuočių pripildytos roko muzikos ritmų, išjudino ir dar labiau paskatino kartu traukti daugybę kartų lydėjusias dainas.

Festivalio baigiamasis akordas - bendra dalyvavusių atlikėjų daina festivalio himnas „Akacijų alėja“. Priedainio žodžiai „ir sužydėjo alėja lig debesų“ puikiai iliustravo situaciją festivalio teritorijoje, kur ištvermingiausieji pakilo pasidžiaugti paskutinėmis koncerto akimirkomis.

Įspūdžiai

Nuolatiniai festivalio klausytojai kulautuviškiai Vida ir Vidas Olekai „Akacijų alėją“ pavadino miestelio kultūros gaivintoju. Vieną kartą metuose jie mėgaujasi prie pat namų skambančia muzika, nė nesusimąstydami apie keliamą triukšmą. 

Priešingai, sutuoktiniai užsimena apie prastesnę nei anksčiau, garso kokybę, kuri trukdo klausyti koncerto iš namo kiemo. Prisimindama prabėgančius metus, ponia Vida patvirtino, kad šventės metu muzika pakyla aukščiau visko:

„Žmonės suvažiuoja iš visos Lietuvos, muzikos mėgėjų neatbaido liūtys. Juolab kad ir oras prieš pats koncerto pradžią ima ir pagerėja. „Akacijų alėja“ - visos Lietuvos šventė.“