Istorija, atmintis, kultūra
Baigiantis ketvirtadienio darbo dienai, Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) sodelis dar kartą tapo vieta, kur susitiko istorija, atmintis ir gyva kultūra. Čia vyko koncertas, skirtas R. Kalantai – jaunuoliui, kurio tylus, bet dramatiškas protestas prieš priespaudą giliu sovietmečiu virto vienu ryškiausių laisvės šauksmų Lietuvos istorijoje, atminti.
Simboliška, kad pasipriešinimo sovietmečiui simboliu tapusio jaunuolio atminimas pagerbtas visai šalia tos vietos, kur 1972 m. gegužės 14 d. jis susidegino. R. Kalantai skirtas Roberto Antinio jaunesniojo paminklas „Aukos laukas“ pražydo gėlėmis.
Praėjus daugiau nei penkiems dešimtmečiams, vaikino iš Vilijampolės vardas ne tik primena praeities tragediją – jis kviečia iš naujo apmąstyti laisvės kainą, drąsos ribas ir žmogaus pasirinkimo svarbą.
„Šis koncertas – ne vien muzikinis įvykis. Tai gyvas atminties ritualas, kuriame skamba ne tik natos, bet ir istorijos pulsas“, – teigė koncerto organizatoriaus – KVMT atstovai.
Šis koncertas – ne vien muzikinis įvykis. Tai gyvas atminties ritualas, kuriame skamba ne tik natos, bet ir istorijos pulsas.
Gedulo ir vilties kalba
Renginio ašimi tapo britų kompozitoriaus Andrew Lloydo Webberio Requiem – kūrinys, gimęs iš asmeninės netekties, tačiau išaugęs į universalią gedulo ir vilties kalbą. Plačiai pasaulyje skambančių A. L. Webberio mišių muzika alsuoja vidine malda, švelniu ilgesiu ir trapia šviesa, prasiveržiančia net per giliausią skausmą. Ypatingą emocinę įtampą kuria žinomiausia kūrinio dalis – „Pie Jesu“ – lyg tylus atsisveikinimas, lyg šnabždesys apie nekaltai nutrūkusią jaunystę.
Renginio pabaigoje nuskambėjo ir fragmentas iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“, pasakojančioje apie laiką, kai laisvė buvo svajonė, o pasirinkimai – lemtingi. Finalinis choras tapo simboliniu tiltu tarp praeities ir dabarties, tarp asmeninės aukos ir kolektyvinės atminties.
Renginį režisavo Kęstutis S. Jakštas, muzikinį pasakojimą kūrė dirigentas Jonas Janulevičius, solistai Ingrida Kažemėkaitė, Gitana Pečkytė ir Povilas Padleckis, paprastai Kalantinių minėjimo renginiuose dainuojantis valstybinis choras „Vilnius“ (vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) ir KVMT simfoninis orkestras. Finale prisijungė ir roko operos „1972“ dainininkai.
Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas.
Subūrė maldai
Minėjimas prasidėjo malda – ne tik kaip tradicija, bet kaip tylos momentas, leidžiantis susitelkti ir išgirsti tai, kas dažnai lieka nepasakyta. Ją R. Kalantos atminimui sukalbėjo diakonas Bernardas Saulius Belickas OFM.
KVMT, tęsdamas koncertų ciklą, pradėtą projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metu, kvietė miestiečius ir svečius ne tik klausytis muzikos, bet ir būti bendros atminties dalimi.
„Miesto sodas šiuo atveju nėra vien erdvė – tai vieta, kur istorija įsišaknijusi žemėje, kur kiekvienas žingsnis primena, kad laisvė niekada nėra duotybė. Tai popietė, kurioje muzika tampa liudijimu, o tyla – prasmingu atsaku“, – pranešime spaudai teigė teatro atstovai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)